Šiame straipsnyje aptariamos įgimto akies voko užkritimo priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo būdai. Taip pat pateikiama informacija apie kitas akių problemas, tokias kaip ašarojimas, konjunktyvitas, sausų akių sindromas ir kt., bei patarimai, kaip prižiūrėti akis ir kada kreiptis į gydytoją.

Įvadas

Akies voko užkritimas, mediciniškai vadinamas ptoze, yra būklė, kai viršutinis vokas nusileidžia žemiau įprastos padėties. Įgimta ptozė reiškia, kad žmogus gimsta su šia būkle. Tai gali paveikti vieną arba abi akis ir skirtis sunkumu - nuo vos pastebimo iki tokio, kuris visiškai uždengia vyzdį ir trukdo regėjimui.

Kas yra ptozė?

Ptozė - tai būklė, kai viršutinis akies vokas nukrenta žemyn. Ptozė gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir paveikti vieną arba abi akis. Dažniausiai atsiranda vyresnio amžiaus suaugusiesiems. Atsižvelgiant į būklės sunkumą, nusileidę akių vokai gali trukdyti regėjimui - tai priklauso nuo to, kiek akies uždengia vokas. Ptozė gali būti ilgalaikė, tačiau daugeliu atvejų ji išnyks savaime ar atlikus operaciją.

Ptozės simptomai

Pagrindinis ptozės požymis yra užkritęs akies vokas, kai vienas ar abu viršutiniai vokai nukara ar užsimerkia. Dėl to gali išsivystyti kiti simptomai:

• Regėjimo praradimas
• Išsausėjusios akys
• Ašarojančios akys
• Skausmas aplink akis
• Galvos skausmai

Įgimtos ptozės priežastys

Įgimta ptozė dažniausiai atsiranda dėl raumens, atsakingo už voko pakėlimą (pakėlėjo raumens), nepakankamo išsivystymo. Kitais atvejais tai gali būti susiję su nervų problemomis arba kitomis genetinėmis sąlygomis.

Taip pat skaitykite: Kūdikių akių problemos

Diagnostika

Ptozė diagnozuojama įprastinio akių patikrinimo metu. Akių specialistas gali nukreipti Jus į pas akių gydytoją, kad šis įvertintų ilgalaikę ptozę ir įsitikintų, jog nėra kito ją sukeliančio sveikatos sutrikimo. Pajutus bet kurį iš išvardintų simptomų, verčiau kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kuris patikrins akis.

Gydymas

Įgimtos ptozės gydymas priklauso nuo sunkumo laipsnio ir poveikio regėjimui. Jei ptozė nedidelė ir netrukdo regėjimui, gydymas gali būti nereikalingas. Tačiau, jei ptozė reikšminga ir trukdo regėjimui, gali būti rekomenduojama operacija.

Chirurginis gydymas

Operacijos metu pakėlėjo raumuo yra sutrumpinamas, kad pakeltų voką į aukštesnę padėtį. Kartais gali prireikti pakabinti voką ant kaktos raumens, kad būtų užtikrintas pakankamas pakėlimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų:

• Vieno ar abiejų viršutinių vokų užkritimas
• Regėjimo problemos
• Akių nuovargis
• Galvos skausmai

Kitos akių problemos

Be ptozės, yra ir kitų akių problemų, kurios gali sukelti diskomfortą ir regėjimo sutrikimus.

Taip pat skaitykite: Paraudusios kudikio akys

Ašarojimas

Ašarojimas yra natūralus fiziologinis procesas, kurio metu akys gamina ašaras. Ašaros drėkina akies paviršių, apsaugo nuo išsausėjimo ir padeda pašalinti svetimkūnius bei mikroorganizmus, tokiu būdu saugodamos akis nuo infekcijų ir sudirginimo. Ašaros teka latakais, kurių vidus padengtas epiteliu, leidžiančiu ašaroms laisvai slysti.

Ašarojimo priežastys

Akių ašarojimą gali sukelti įvairūs veiksniai, pradedant nuo išorinių dirgiklių ir baigiant infekcijomis ar anatominėmis problemomis.

• Išoriniai dirgikliai: Akys pradeda ašaroti, kai susiduriame su sąlygomis, kurios gali būti pavojingos akims. Tai normali refleksinė reakcija. Akys reaguoja ir pradeda ašaroti dėl svetimkūnio patekimo į akis, dėl dūmų ir ėsdinančių medžiagų, taip pat dėl tam tikrų oro sąlygų, tokiu kaip stiprus vėjas ar šaltas oras. Akys taip pat gali pradėti ašaroti dėl per ryškios šviesos. Be to, sudirginti akis ir sukelti ašarojimą gali ir per didelis patalpų oro sausumas ar kai kurie aitrūs prieskoniai.
• Alergija: Kontaktas su alergenu taip pat gali sukelti junginės uždegimą, kurio vienas iš simptomų ir yra ašarojimas. Labai dažnai ašarojimas pasireiškia tam tikro augalo (kuriam yra alergija) žydėjimo laikotarpiu. Taip pat gali pasireikšti ir alerginė reakcija į kosmetiką, buitinę chemiją, kontaktą su gyvūnais ir pan. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs aplinkos dirgikliai: augalų žiedadulkės, namų dulkių erkutės, naminių gyvūnų kailis, plunksnos, mikroskopiniai grybeliai. Maisto alergenai alerginį konjunktyvitą sukelia labai retai. Vaiko akys parausta, niežti, ašaroja, paburksta vokai, jie gali patinti. Jei vaikui yra ne tik alerginis konjunktyvitas, bet ir rinitas, vadinasi, serga šienlige, kuri vaiką vargina tam tikru metų laiku.
• Akių infekcijos: Viena dažniausiai pasitaikančių akių infekcijų yra konjunktyvitas. Pastarasis gali būti bakterinis, virusinis, taip pat chlamidijų sukeltas konjunktyvitas. Asmenims, kurie serga įvairiomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, šienlige, astma ar egzema, dažnai pasitaiko alerginis konjunktyvitas. Taip pat gali būti ir reakcinis konjunktyvitas, kurį gali sukelti įvairūs chemikalai ir dirgikliai. Konjunktyvitą lydi niežulys, akių perštėjimas, akių vokų patinimas, ašarojimas, taip pat gali pasireikšti ir nosies užgulimas. Sergant infekciniu konjunktyvitu, gausų ašarojimą lydi pūlingos išskyros. Taip pat gali padidėti jautrumas ryškiai šviesai. Konjunktyvitą sukeliantys virusai (tarp jų gali būti ir Herpex simplex - lūpų pūslelinę sukeliantis virusas) prasiskverbia pro nosiaryklės gleivinę ir išplinta į akių vokų jungines. Virusinis konjunktyvitas gali pasireikšti kaip peršalimo ligos komplikacija. Dažniausiai jis siejamas su sloga: t. y. jeigu kūdikis ar vaikas ja susirgo, tikėtina, kad gali pasireikšti ir konjunktyvitas. Bakterinis konjunktyvitas. Dažniausiai jį sukelia stafilokokai, streptokokai, chlamidijos ir kitos bakterijos. Jos patenka nuo rankų, odos, per viršutinius kvėpavimo takus, užsikrečiama nuo sergančio žmogaus.
• Nosinio ašarų kanalo obstrukcija: Nosinio ašarų kanalo obstrukcija - tai viena dažniausių patologijų naujagimių tarpe. Ašarų kanalas pilnai arba dalinai užsikemša, neleidžia ašaroms tekėti latakais, jos kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Nuo 80 % iki 90 % atvejų simptomai pasireiškia dar pirmąjį mėnesį. Negydant kanalo obstrukcijos, kaupiasi skysčiai, formuojasi ašarų liaukų ir nosies ertmės uždegimai, sukeliantys apatinio akies voko egzemą. Būtina paminėti, kad dažnai ši patologija, vaikui augant, susitvarko savaime dėl fiziologinių latakų spindžio praplatėjimų bei membranos atsivėrimų. Tačiau efektyvus osteopatinis kranialinės terapijos gydymas padeda išvengti anksčiau minėtų komplikacijų. Jei ši anga užsikemša, ašaros pradeda kauptis kanale ir akies obuolio drėkinimas tampa perteklinis. Akis nuolat ašaroja nors vaikas ir neverkia. Taip gali nutikti dėl kanalo spindžio susiaurėjimo, jei vaisiaus stadijoje jis nesusiformuoja pakankamai platus, arba jei kanalas pasidengia plona plėvele, kuri sukelia dalinį užsikimšimą. Dėl drenažo sutrikimo ir atsiradusio padidėjusio spaudimo galime pastebėti padidėjusius kapiliarinius rezginius akies obuolio kampe arba išsiplėtusias venas ties nosies kraštu, akies voku ir t. Nėštumo metu nosies ašarų kanale yra želatininis kamštis arba jungiamojo audinio plėvelės. 95 proc. vaikų šis kamštis susigeria iki gimimo. Jei pirmomis naujagimio gyvenimo dienomis plėvelė nesusigeria, ašaros susitelkia ašarų maišelyje, o patekus į jį infekcijai, formuojasi naujagimių dakriocistitas - ašarų maišelio uždegimas.
• Dakriocistitas: Dakriocistitas yra ašarų maišelio uždegimas, įprastai atsirandantis dėl nosinio ašarų latako nepraeinamumo. Ūminis dakriocistitas įprastai gydomas geriamaisiais antibiotikais, šiltais kompresais. „Lėtinis dakriocistitas, aprimus uždegiminiam procesui, gydomas chirurginiu būdu - dažniausiai atliekama dakriocistorinostomijos operacija. Operacijos metu pro suformuotą angą ašarų maišelyje ir po juo esančioje kaulinėje sienelėje suformuojamas kelias ašaroms nutekėti iš ašarų maišelio į nosies ertmę. Taip aplenkiama kliūtis nosiniame ašarų latake, dėl ko pagerėja ašarų nutekėjimas ir simptomai palengvėja“, - teigia G. Įgimtas nosinio ašarų latako nepraeinamumas dažniausiai gydomas ašarų maišelio srities masažu, higiena.
• Sausų akių sindromas: Sausų akių sindromas gali atsirasti, kuomet akys nustoja gaminti pakankamai ašarų. Tai gali būti dėl buvimo karštoje ar vėjuotoje aplinkoje, akių pervargimo, ilgo nepertraukiamo darbo prie kompiuterio, kontaktinių lęšių nešiojimo, tam tikrų sveikatos sutrikimų ar vaistų vartojimo, taip pat dėl sauso patalpų oro.
• Kontaktiniai lęšiai: Be abejo, akys gali pradėti ašaroti dėl reakcijos į kontaktinius lęšius. Taip dažniausiai atsitinka, jei kontaktiniai lęšiai parinkti netinkamai, yra dėvimi ilgiau nei rekomenduoja gamintojas ar oftalmologas, taip pat jei jie nėra tinkamai prižiūrimi - paviršiuje lieka baltymų nuosėdų, tuomet ant jų dauginasi bakterijos, sukeldamos uždegimą. Tačiau kontaktiniai lęšiai akims gali sukelti ir individualią netoleranciją. Pernelyg didelis ašarojimas gali atsirasti ir dėl ilgalaikio buvimo saulėje su lęšiais ar vėjo bei dulkių patekimo tarp lęšio ir akies gleivinės.

Simptomai, lydintys akių ašarojimą

Akių ašarojimas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo priežasties. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:

• Ašarojimas: Nuolatinis arba protarpinis ašarų tekėjimas.
• Paraudimas: Akių junginės paraudimas.
• Pūliavimas: Pūlingos išskyros iš akių (dažniausiai sergant konjunktyvitu).
• Niežulys: Akių niežėjimas (ypač sergant alerginiu konjunktyvitu).
• Perštėjimas: Nemalonus perštėjimo jausmas akyse.
• Akių vokų patinimas: Akių vokų patinimas (dažniausiai sergant konjunktyvitu ar alergija).
• Jautrumas šviesai: Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai.
• Neryškus matymas: Laikinas neryškus matymas.
• Akių vokų skausmas: Diskomfortas ir skausmas akių vokuose.
• Sudirgimas: Bendras akių sudirginimo jausmas.
• Dakriocistito atveju gali parausti akies junginė, atsirasti gleivingų ar pūlingų išskyrų, taip pat, pakilti kūno temperatūra. Sergančiųjų lėtiniu dakriocistitu pagrindinis nusiskundimas yra ašarojimas, tačiau gali atsirasti ir išskyrų, kartotis akies junginės uždegimai, ašarų maišelio projekcijoje gali būti pastebimas nedidelis patinimas.

Diagnostika

Akių ašarojimo priežastį gali nustatyti gydytojas oftalmologas. Diagnozė nustatoma atliekant įprastą akių apžiūrą. Gydytojas įvertins simptomus, apžiūrės akis ir, jei reikia, atliks papildomus tyrimus, siekiant nustatyti tikslią ašarojimo priežastį.

Gydymo būdai

Gydymo būdas priklauso nuo ašarojimo priežasties.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti miežį vaikui

• Išoriniai dirgikliai: Pašalinus dirgiklį, ašarojimas paprastai praeina savaime.
• Alergija: Skiriami antihistamininiai vaistai, siekiant sumažinti alerginę reakciją. Rūpinkitės, kad vaikas nekontaktuotų su galimais alergenais.
• Konjunktyvitas: Gydymas priklauso nuo konjunktyvito tipo. Bakterinio konjunktyvito atveju skiriami antibiotikų lašai arba tepalai. Virusinio konjunktyvito atveju gydymas yra simptominis (dirbtinės ašaros, šilti kompresai).
• Nosinio ašarų kanalo obstrukcija: Daugeliu atvejų, ašarų kanalas atsiveria savaime per pirmuosius mėnesius. Taikomas ašarų maišelio masažas, akių higiena. Jei konservatyvus gydymas neefektyvus - atliekamas ašarų takų zondavimas.
• Dakriocistitas: Ūminis dakriocistitas įprastai gydomas geriamaisiais antibiotikais, šiltais kompresais. Lėtinis dakriocistitas, aprimus uždegiminiam procesui, gydomas chirurginiu būdu - dažniausiai atliekama dakriocistorinostomijos operacija.
• Sausų akių sindromas: Skiriami drėkinamieji akių lašai.
• Kontaktiniai lęšiai: Svarbu tinkamai prižiūrėti kontaktinius lęšius, laikytis dėvėjimo režimo ir reguliariai juos valyti. Jei ašarojimą sukelia netoleravimas kontaktiniams lęšiams, reikia pasikonsultuoti su gydytoju dėl kitų lęšių rūšių.
• Gydymui naudojami medikamentai (antibiotikai) bei nubrėžiamos profilaktinės higienos gairės, paaiškinančios, kaip tinkamai valyti naujagimio akis. Sudėtingais atvejais, kai gydymas yra uždelstas ar nesuteiktas laiku, gali būti taikomos chirurginės invazinės intervencijos. Tuomet taikomas nemedikamentinis kranialinis osteopatinis gydymas. Osteopatinis gydymas taikomas jei gimdymas buvo apsunkintas - truko ilgiau, įvyko trauminis gimdymas arba buvo naudota gimdymo pompa, galvos žnyplės. Gydytojo-osteopato tikslas - pašalinti intrakranijinę kaukolės įtampą, sumažinti kaukolės plokštelių rigidiškumą ir taip atstatyti neurovaskulinį drenažą. Gydymo metu osteopatas apžiūri gretimus segmentus, viršutinę kaklinę stuburo dalį bei kaukolės pamatą. Daug dėmesio skiriama kaukolės struktūroms (galinčioms sukelti nosinio ašarų kanalo obstrukciją), priekinio viršutinio žandikaulio, gomurio ir pleištuko-skruostikaulio jungties gydymui. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama kaktikaulio, skruostikaulio ir nosikaulio plokštelių mobilizacijai, siekiant atlaisvinti kanalą ir latakus.

Ką daryti namuose?

• Akių higiena: Reguliariai valykite akis virintu vandeniu arba ramunėlių nuoviru suvilgytu vatos tamponėliu, pradedant nuo išorinio akies krašto - vidinio link.
• Ašarų maišelio masažas: Švelniai masažuokite vidinį mažylio akies kampą, siekiant padėti atsikimšti akies latakams (jei įtariama nosinio ašarų kanalo obstrukcija).
• Šilti kompresai: Dėkite šiltus kompresus ant akių, siekiant sumažinti uždegimą ir diskomfortą.

Konjunktyvitas

Ašarojančios ir paraudusios vyresnių vaikų akytės gali būti dėl konjunktyvito - akies junginės infekcijos. Akių junginė - plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu. Paprastai pažeidžiama viena akytė, bet infekcija greitai išplinta ir į antrąją.

Konjunktyvito požymiai

Konjunktyvito požymiai atsiranda staiga, paprastai peršalus. Akys parausta, ašaroja, jas peršti ir griaužia. Akis erzina ryški šviesa. Po poros dienų pradeda tekėti pūlingos išskyros. Naktį jos sudžiūna ir sulipina vaiko blakstienas, todėl mažylis negali atsimerkti. Junginėje gali susidaryti smulkių kraujosruvų.

Konjunktyvito plitimas ir gydymas

Konjunktyvitas yra užkrečiama liga. Sergantis mažylis gali užkrėsti kitus vaikus ir suaugusius šeimos narius. Infekcija perduodama tiesioginio kontakto metu arba per rankšluostį. Būtinai kreipkitės į gydytoją. Jo išrašyti antibiotikų lašai arba tepalai padės vaikui greitai pasveikti nuo konjunktyvito.

Konjunktyvito tipai

Svarbu atsiminti, kad akių uždegimas (konjunktyvitas) vaikams dažniausiai būna virusinis, bakterinis arba alerginis. Nors daug atvejų praeina savaime, teisingi pirmieji žingsniai čia ir dabar lemia greitesnį komfortą, mažesnę plitimo riziką šeimoje ir darželyje, o svarbiausia - padeda nepražiopsoti būklių, kurioms reikia skubios gydytojo apžiūros.

• Virusinis konjunktyvitas: Dažnai prasideda vienoje akyje ir per 24-48 val. plinta į kitą.
• Bakterinis konjunktyvitas: Antibiotiniai lašai/tepalai reikalingi bakteriniam konjunktyvitui arba kai gydytojas įtaria bakterinę kilmę pagal simptomus (gausios pūlingos išskyros, stiprus vokų sulipimas, nėra virusinių simptomų).
• Alerginis konjunktyvitas: Tai neužkrečiamas konjunktyvitas, jį sukelia alerginės reakcijos į tam tikras medžiagas ore ar aplinkoje. Dažnai šio tipo uždegimas yra dvipusis ir pasikartojantis, ypač pavasarį ir vasarą. Gydymui naudojami antihistamininiai ar kortikosteroidiniai akių lašai. Simptomai atsiranda greitai po kontakto su dirgikliu.

Diagnostika ir gydymas

Nors visi konjunktyvitai gali atrodyti panašiai - akys parausta, iš jų teka išskyros ar kyla dirginimas, jų kilmė ir gydymo metodai skiriasi, todėl savigyda gali būti pavojinga. Netinkamai vartojami lašai gali ne padėti, o pabloginti situaciją. Daugumoje akių klinikų naudojama plyšio lempos (biomikroskopo) apžiūra. Tai specialus prietaisas, kuris padeda dideliu padidinimu įvertinti junginės, ragenos, rainelės ir kitų akies audinių būklę. Akių išskyrų pasėlis atliekamas paimant mėginį iš junginės. Alerginiai mėginiai skiriami, jei įtariama alerginė kilmė.

Sausos akys

Sausos ir paraudusios akytės taip pat turi būti apžiūrėtos gydytojo.

Priekinis uveitas

Priekinis uveitas - tai akies gyslainės priekinės dalies uždegimas. Jis prasideda staiga. Vaikas skundžiasi šviesos baime, akies skausmu, pablogėjusiu regėjimu. Lėtinio uveito požymiai: akis parausta, ant vidinio ragenos paviršiaus atsiranda nuosėdų, gali pakisti rainelės spalva ir atsirasti plėvelė vyzdžio plote. Akies labai neskauda. Sergant lėtiniu uveitu gali prasidėti katarakta, glaukoma. Priekinis uveitas - rimta liga, nes pablogėjęs regėjimas gali likti visam gyvenimui. Todėl būtinai reikia kreiptis į akių gydytoją.

Svetimkūnis akyje ir ragenos erozija

Atsargiai kilstelkite mažylio akies voką ir pastebėję svetimkūnį, jį pašalinkite vatos tamponėliu. Jeigu spustelėjus akytę ji parausta ir skauda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti ragenos erozijos (ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas dėl traumos, nudegimo, uždegimo) požymis. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu.

Alergija

Ašarojančių ir paraudusių akyčių priežastis gali būti alergija. Paprastai atsiranda smėlio pojūtis (šiuo atveju - be aiškios priežasties) abiejose akytėse. Vyresniems vaikams pavasarį gali prasidėti šienligė - alergija žiedadulkėms. Kitas šios ligos požymis - sloga.

Ką daryti esant alergijai?

Rūpinkitės, kad vaikas nekontaktuotų su galimais alergenais.

Miežis

Tai ūmus pūlingas uždegimas, kurį sukelia į akies voke esančias riebalų liaukutes ar blakstienų folikulus patekę stafilokokai. Staiga parausta, ištinsta ir pradeda skaudėti viršutinis vokas. Po kelių dienų uždegimo vietoje gali susidaryti pūlinga viršūnė, kuri pratrūksta į vidinį akies voko paviršių arba voko odos pusę. Šaltasis miežis - akies voko liaukučių lėtinis uždegimas. Ūmus miežis gydomas antibiotikų lašais, vokas tepamas specialu akims skirtu antibiotikų tepalu, padeda sausas šiltas kompresas ant akies.

Traumos ir svetimkūniai

Jei pastebėjote, kad vaiko akys paraudusios, pavandenijusios, teka išskyros, nevalia nekreipti dėmesio. Paraudusios akys - traumos ar ligos požymis, o galbūt į jas kas nors pateko. Jei į akį kas nors pateko ar vaikas patyrė traumą, viena iš priežasčių, kodėl paraudo akys - į jas ko nors pateko. Galbūt pateko dulkių ar blakstiena. Todėl akys gali parausti, sudirgti. Pastatykite vaiką šviesoje, švariais pirštais pakelkite vieną, paskui kitą voką. Jei ką pastebėjote akyje, pamėginkite pati išimti. Praplaukite akį nuo išorinio kampo į vidinį. Jei išplauti šapelio nepavyko, pamėginkite jį išimti vandenyje pamirkyto rankšluostuko kampu. Jei išimti daikto iš akies nepavyksta ar pastebėjote traumą, kreipkitės į gydytoją.

Akių nuovargis

Akys vaikui gali parausti ir dėl nuovargio. Šiuolaikiniai vaikai per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ir prie televizoriaus. Kai žmogus ilgai žiūri į ekraną, jis retai mirksi. Akių gleivinė išdžiūsta, akys sudirgsta. Tegu akys atsipalaiduoja.

Alerginis konjunktyvitas

Akių paraudimo priežastis gali būti ir alerginis konjunktyvitas. Šios ligos požymiai: limpantys vokai, geltonos išskyros. Šiuo atveju reikia kreiptis į akių gydytoją, kad jis paskirtų vaistų.

Rimtesnės akių ligos

Akys gali parausti ir ne nuo alerginio, o nuo infekcinio konjunktyvito. Namuose galima mėginti jį išgydyti, valant akutes virintu vandeniu arba ramunėlių arbata. Vaistinėje būna lašelių su antibiotikais, tačiau jie parduodami tik su receptu. Jei konjunktyvitas nepraeina, reikia kreiptis į gydytoją. Akių paraudimas gali signalizuoti ir rimtesnes ligas - uveitą, blefaritą, glaukomą. Jų pasekmės gali būti labai rimtos. Tad jei akys paraudusios, bijo šviesos, vaikas prasčiau mato, akis skauda, skubiai kreipkitės į gydytoją.

Paraudusių akių diagnostika ir gydymas

Akių priežiūros specialistas įprastai paraudusių akių priežastį gali nustatyti išklausęs Jūsų jaučiamus simptomus. Nors akių paraudimas dažniausiai praeina savaime, raudonos akys kartais gali signalizuoti apie rimtesnę akių būklę ar ligą. Į akių gydytoją kreipkitės tuomet, kai kartu su paraudusiomis akimis Jums pasireiškia:

• Paraudusios akys yra skausmingos
• Patiriate ir kitus simptomus, įskaitant regėjimo susilpnėjimą, jautrumą šviesai, stiprų galvos skausmą ir pykinimą
• Neseniai sužeidėte savo akį - ypač jei kažkas akį pradūrė

Pagalba esant paraudusioms akims

Paraudusių akių sukeliamam diskomfortui sumažinti galite naudoti naudoti nereceptinius akių lašus (dirbtines ašaras), kurie išvalo ir drėkina akies paviršių. Taip pat akių paraudimo riziką galite sumažinti vadovaudamiesi šiais patarimais:

• Netrinkite akių. Nešvarumai ir bakterijos ant rankų ir pirštų gali patekti ant akių ir taip sukelti dar didesnį sudirginimą.
• Tinkamai prižiūrėkite kontaktinius lęšius ir nenešiokite jų ilgiau, nei rekomenduojama.
• Kruopščiai nuvalykite akių makiažą.
• Darykite reguliarias pertraukėles dirbant su išmaniaisiais ekranais.
• Jeigu akys dažnai parausta arba paraudimas nepraeina, tai gali signalizuoti apie rimtesnę akių būklę ar ligą, todėl neatidėliokite ir visada kreipkitės į akių priežiūros specialistą.

Kaip atskirti infekciją nuo alergijos namų sąlygomis?

Tėvams dažnai kyla klausimas, kaip suprasti, ar vaiko akių paraudimas atsirado dėl infekcijos, ar dėl alergijos. Nors galutinę diagnozę visada turėtų patvirtinti gydytojas, yra keli požymiai, kurie gali padėti nustatyti priežastį namuose. Infekcijai būdingos pūlingos, gelsvos ar žalios išskyros, kurios prilipdo akių vokus - ypač ryte. Akys atrodo „klijuotos“, o paraudimas dažniausiai prasideda vienoje akyje ir po kelių dienų pereina į kitą. Taip pat gali pasireikšti skausmas, deginimas ar šviesos baimė. Alergijos atveju vaikas nuolat trina akis, nes jos niežti, bet išskyros būna skaidrios ir vandeningos. Abi akys dažniausiai parausta vienu metu, o papildomi simptomai - čiaudulys, nosies užgulimas, odos paraudimas aplink akis - rodo alerginę kilmę.

Gydymas: kaip palengvinti vaiko būklę?

Gydymas priklauso nuo to, ar akių paraudimą sukėlė infekcija, ar alergija. Bakterinės infekcijos atveju dažniausiai skiriami antibiotiniai akių lašai arba tepalai (pvz., su chloramfenikoliu ar tobramicinu). Šiuos vaistus būtina vartoti tik tiek dienų, kiek nurodo gydytojas, net jei simptomai praeina anksčiau. Virusinės infekcijos gydymas dažniausiai yra simptominis - šaltos kompresijos, švaros palaikymas ir poilsis. Alerginių reakcijų metu svarbiausia - vengti kontakto su alergenu. Gydytojai dažnai skiria antihistamininius lašus arba sisteminio poveikio vaistus, kurie mažina niežėjimą ir uždegimą. Esant stipresnei reakcijai, gali būti paskirti kortikosteroidiniai lašai, tačiau tik trumpam laikotarpiui. Tėvai turėtų užtikrinti, kad vaikas nesitrintų akių, nes tai gali pabloginti būklę ar išplatinti infekciją. Taip pat rekomenduojama naudoti atskirus rankšluosčius ir plauti rankas kelis kartus per dieną.

#

tags: #akies #voko #uzkritimas #nuo #gimimo