Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, laukimo ir, deja, kartais ir nemalonių pojūčių. Daugelis moterų nėštumo metu patiria įvairių fizinių ir emocinių pokyčių, kurie gali paveikti jų savijautą. Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip suvaldyti dažniausius nėštumo metu patiriamus nepatogumus ir jaustis kuo geriau.
Dažniausi nėštumo metu pasireiškiantys simptomai ir jų valdymas
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairius simptomus. Vieni dažniausių - pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, apetito stoka ir patinimas. Štai keletas patarimų, kaip su jais susidoroti:
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Daugiau nei pusei moterų nėštumo metu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dažnai vadinami rytiniu pykinimu. Šis nemalonus pojūtis dažniausiai atsiranda dėl padidėjusio hormonų kiekio kraujyje. Pykinimas ir vėmimas paprastai praeina po pirmojo trimestro, tačiau kai kurioms moterims gali tęstis ilgiau ar net iki nėštumo pabaigos.
- Valgykite dažnai, bet mažomis porcijomis: Rekomenduojama valgyti kas dvi valandas, kad skrandis nebūtų tuščias.
- Rinkitės baltymingus patiekalus ir užkandžius: Jogurtas, ryžiai, krekeriai ar sūris gali padėti numalšinti pykinimą.
- Gerkite mažais gurkšneliais vandenį: Venkite aštrių, šaltų ir saldžių gėrimų.
- Negerkite skysčių prieš, per arba iškart po valgio.
- Išmėginkite imbierą: Imbiero arbata gali padėti sumažinti pykinimą.
Jei nevalgote ilgiau nei kelias dienas arba greitai krenta svoris, kreipkitės į gydytoją.
Vidurių užkietėjimas nėštumo metu
Nėštumo metu maistas lėčiau keliauja per virškinimo sistemą, todėl gali atsirasti vidurių užkietėjimas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
- Gerkite daug skysčių: Rekomenduojama išgerti bent 2,3 litro vandens per dieną. Taip pat tinka sultys, pienas, sriuba, kava arba arbata be kofeino. Šilti skysčiai gali būti ypač naudingi.
- Valgykite daugiau skaidulų: Nėštumo metu reikia mažiausiai 28 gramų skaidulų per dieną. Palaipsniui įtraukite į savo mitybą daugiau skaidulų turinčio maisto, kad išvengtumėte pilvo pūtimo, mėšlungio ir viduriavimo.
- Valgykite slyvų, obuolių ir kriaušių: Šie vaisiai turi vidurius laisvinantį poveikį.
- Būkite aktyvi: Kasdien atlikite fizinę veiklą, pavyzdžiui, vaikščiokite.
Prastas apetitas nėštumo metu
Nėštumo metu galite jausti apetito stoką, ypač jei jaučiatės blogai arba kamuoja vidurių užkietėjimas.
- Valgykite dažnai ir mažais valgiais arba užkandžiais: Mažesnis maisto kiekis gali padėti išvengti sotumo jausmo.
- Mėgaukitės gėrimais, turinčiais daug baltymų: Gaminkite kokteilius su pienu, jogurtu, bananais, žemės riešutų sviestu ir šaldytomis uogomis.
- Valgykite maistą, turintį daug energijos: Išmėginkite nesūdytus riešutus ir sėklas, avokadą, lašišą, sūrį, riešutų sviestą arba džiovintus vaisius.
Patinimas nėštumo metu
Nėštumo metu galite pastebėti, kad tinsta pėdos, rankos ir kulkšnys. Tai normalus dalykas dėl vandens susilaikymo organizme.
- Gerkite kuo daugiau skysčių: Nėštumo metu labai svarbu gerti daug skysčių, net jei jaučiatės išsipūtusi.
- Venkite sūrių užkandžių ir greito maisto: Didelis druskos kiekis gali prisidėti prie vandens sulaikymo.
- Sėdėdama pakelkite kojas: Galite naudoti pagalves, padėkite jas po kojomis eidama miegoti. Stenkitės vengti kojų kryžiavimo.
- Būkite aktyvi: Kasdienis fizinis aktyvumas padeda sumažinti tinimus.
Mitybos svarba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra ypač svarbi, nes ji tiesiogiai veikia ne tik motinos, bet ir kūdikio sveikatą. Mityba turėtų būti visavertė ir subalansuota.
- Pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės: Šiuose produktuose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Žaliose daržovėse taip pat gausu folio rūgšties, kuri yra labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi.
- Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto: Mėsa (geležies šaltinis), žuvis (omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis) ir pieno produktai (kalcio šaltinis) turėtų būti įtraukti į mitybą.
- Ribokite suvartojamo maisto kiekį: Nereikėtų valgyti už du, nes tai gali sukelti per didelį svorio prieaugį ir padidinti nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką.
- Gerkite pakankamai skysčių: Rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių per parą.
Ko reikėtų vengti nėštumo metu?
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti:
- Termiškai neapdorotos mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų.
- Neplautų vaisių ir daržovių.
- Jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio ir nepasterizuoto pieno produktų.
- Majonezo.
Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kofeinas nėštumo metu
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Rekomenduojama dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg, o tai atitinka 1-2 puodelius kavos. Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje bei šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką.
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu vartoti vitaminus ir mineralus, kurie padeda užtikrinti normalią nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi.
- Folio rūgštis: Rekomenduojama pradėti vartoti jau planuojant pastoti ir tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Folio rūgštis svarbi vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
- Kalcis: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
- Vitaminas D: Skiriamas nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų.
- Geležis: Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei.
- Vitaminas C: Rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Skausmo malšinimas nėštumo metu
Nėščiasias dažnai kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Todėl nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Prieš pradedant mankštintis, būtina pasikonsultuoti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.
Buvimas saulėje nėštumo metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Perkaitimas nėštumo metu
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Tačiau galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
Miego kokybė nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.
Emocinė būsena nėštumo metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai gali padėti atsipalaiduoti. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Liemenėlės pasirinkimas nėštumo metu
Vienas iš pirmųjų nėštumo požymių yra padidėjusi krūtinė. Liemenėles nėščiosioms rekomenduojama pradėti dėvėti, kai tik padidėja krūtinė - maždaug trečią arba ketvirtą nėštumo mėnesį. Nėštumo metu labai svarbus krūtinės prilaikymas, todėl renkantis liemenėlę atkreipkite dėmesį į petnešėles: jos turi būti reguliuojamos, plačios ir tvirtos. Liemenėlė turi būti pakankamai uždara, kad gerai prilaikytų krūtinę ir nedirgintų, esant padidėjusiam jautrumui. Jeigu ieškote patogios liemenėlės, rinkitės medvilninę. Jokiu būdu nėštumo metu nedėvėkite kasdienių, ne nėštumui/maitinimui skirtų liemenėlių. Tokio tipo liemenėlės nesuteiks reikiamo prilaikymo ir gali užspausti krūtinės audinius.
Kaip pasiruošti gimdymui?
Daugeliui kūdikio besilaukiančių moterų nerimą iš karto pradeda kelti būsimas gimdymas. Natūralu, kad nežinojimas, kaip viskas vyksta, ko tikėtis, verčia nerimauti. Pasikonsultuokite su savo gydytoja, paprašykite informacijos, aprašymų. Kuo daugiau sužinosite, tuo geriau būsite jam pasiruošusi, tuo mažiau baimės liks atėjus laikui gimdyti. Nemažai naudos moterys gauna besilankydamos nėščiųjų mokyklėlėse, kuriose specialistai supažindina su gimdymo eiga, moko, kaip elgtis gimdymo metu ir padėti net tik sau, bet ir kūdikiui ateiti į šį pasaulį.
Emociniai pokyčiai nėštumo pradžioje
Pirmosiomis nėštumo savaitėmis moters kūnas ne tik prisitaiko prie besikeičiančių hormonų, bet ir išgyvena įvairias emocijas, kurios gali pasireikšti staigiais nuotaikos pokyčiais, nerimu ir net depresija. Supratimas, kas vyksta su jūsų emocijomis, ir tinkamas pasiruošimas gali padėti geriau susidoroti su šiuo periodu ir pasiekti emocinį balansą.
Dažniausi emociniai pokyčiai nėštumo pradžioje:
- Nerimas ir baimė: Nerimauti galima dėl daugelio dalykų: ar viskas bus gerai su kūdikiu, ar pavyks būti gera mama, ar gyvenimas po gimdymo pasikeis ir kaip.
- Džiaugsmas ir susijaudinimas: Nėštumas taip pat suteikia didelį džiaugsmą ir susijaudinimą dėl būsimo kūdikio.
- Nuotaikų kaita: Dėl hormonų poveikio galite staiga pereiti nuo džiaugsmo iki liūdesio, kartais net nesuprasdamos, kas sukėlė tokius pokyčius.
- Pavargimas ir nusivylimas: Pirmąsias savaites daugelis moterų jaučia nuolatinį nuovargį ir silpnumą.
Kaip susidoroti su emocinėmis reakcijomis?
- Savo emocijų priėmimas ir supratimas: Stenkitės neprisirišti prie neigiamų emocijų ir prisiminkite, kad jos yra laikinos.
- Reguliarus bendravimas su partneriu ir artimaisiais: Pasidalijimas savo emocijomis gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
- Fizinė veikla ir atsipalaidavimas: Lengvi fiziniai pratimai ir atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
- Sveika mityba ir pakankamas poilsis: Nėštumo metu mityba ir poilsis yra labai svarbūs.
- Psichologinė pagalba: Jei emocinė būklė tampa sunkiai valdoma, kreipkitės pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą.
Nuovargis nėštumo metu
Nuovargis ir išsekimas vieni dažniausiai pasitaikančių pirmųjų nėštumo pojūčių.
- Eikite miegoti anksti: Jei akys pradeda merktis jau 8 ar 9 val. vakaro, eikite miegoti.
- Numikite ir dieną: Jei galite, numikite ir dieną.
- Kartkartėmis pasiimkite laisvadienį darbe: Paprašykite artimųjų jus pakeisti.
- Sveika mityba: Valgykite daugiau vaisių, daržovių, viso grūdo patiekalų, neriebaus maisto.
- Gėrimai: Gerkite pakankamai skysčių. Nėščiosioms per dieną galima išgerti ne daugiau nei 2-3 puodelius kavos.
- Sportuokite: Judėjimas pagyvina kraujotaką, suteikia energijos ir labai pagerina savijautą.
Melancholija po gimdymo
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos.
Pagalba ištikus krizei
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje.