Autizmas - tai raidos sutrikimas, kuris pasireiškia tam tikrais elgesio ir socialiniais sunkumais. Tai sutrikimas, kuris dažniausiai diagnozuojamas jau vaikystėje. Autizmą turinčio vaiko smegenys kitaip vystosi dar prieš gimstant, o gimus sutrikimo požymiai greitai išryškėja. Lietuvoje kas 70-as vaikas serga bent vienu autizmo spektro sutrikimu. Autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl dažnai ir yra vadinamas autizmo sutrikimo spektru (ASS). Šiems autizmo potipiams ir formoms didžiausią įtaką daro genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas autizmu sergantis žmogus turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Būdai, kuriais autizmą turintys žmonės mokosi, mąsto ir sprendžia problemas, taip pat gali vyrauti nuo itin pažangių iki keliančių rimtas problemas.
Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip suprasti autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčius vaikus ir kokią pagalbą jiems galime suteikti. Aptarsime nerimo priežastis, komunikacijos ypatumus, sensorinius skirtumus ir elgesio problemas. Taip pat pateiksime praktinių patarimų tėvams, pedagogams ir kitiems specialistams, dirbantiems su autistiškais vaikais.
Nerimas Ir Stresas: Kaip Suprasti Ir Padėti
Nerimas ir aukštas streso lygis būdingas daugumai autizmo spektro sutrikimą (ASS) turinčių asmenų. Didesnį nerimą jaučia dauguma ASS žmonių. Jo priežasčių gali būti įvairių. Viena iš tokių būklių, kai organizmui trūksta cinko, magnio ir vitamino B6.
Biocheminės Priežastys
Jei žmogaus biocheminiai procesai veikia netinkamai, tai gali nulemti spontaniškai atsirandantį nerimą ir ASS, ir neurotipiniams asmenims.
Sensorinė Sistema
Nerimas gali būti susijęs su sensorine sistema. Pavyzdžiui, garsui ar prisilietimams jautrūs vaikai yra itin budrūs. Jie nuolat ieško, iš kur sklinda garsas, kas gali prie jų prisiliesti ir pan. Ir tai didina jų nerimastingumą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Neintegruoti Primityvieji Refleksai
Kita galima priežastis - neintegruoti primityvieji refleksai. Vienas jų vadinamas Moro refleksu. Tai stipraus išgąsčio refleksas į netikėtumus: netikėtą prisilietimą, netikėtą garsą, netikėtą kritimą.
Aplinkos Suvokimas
ASS turintys vaikai dažnai nesupranta, kas vyksta aplinkoje. Jie nežino, ko tikėtis toliau. Galbūt jie nesupranta, ką sako kiti žmonės. Tačiau suvokia, kad jiems sunku - visi aplinkiniai žino, ką daryti, o jie - ne. Visa tai sukuria nerimo pojūtį. Kartais jų smegenys apdoroja tiek daug informacijos, kad tai jiems kelia stresą. Sunku išfiltruoti svarbų balsą ar vaizdą. O sensorinės informacijos antplūdis sukelia labai didelį nerimą.
Kūnas patiria „kovok arba bėk“ būseną, kuri galiausiai gali virsti afekto būsena, kai vidinis pojūtis nulemia veiksmus ir reakcijas, kurių žmogus nepajėgia sąmoningai valdyti, tampa nebeatsakingas už savo veiksmus. Vaikas gali patirti nerimą dėl to, kad negali pranešti apie savo poreikius.
Svarbu skirti laiko išsiaiškinti, kas vaiką daro nerimastingą. Radus priežastis ir jas sušvelninus gerokai palengvinsime vaiko gyvenimą. Kai skiriame laiko suprasti individualius vaiko skirtumus, jo komunikaciją, sumažėja jo nerimastingumas.
Komunikacijos Ypatumai Ir Supratimas
Autistiški vaikai komunikuoja įvairiais būdais. Suaugusieji turi atpažinti ir juos suprasti. Tai ne visada yra žodžiai ar veido išraiškos, gali būti ir tam tikras elgesys. Vaiko elgesys išduoda, kaip jis jaučiasi. Turime suprasti visus jo aspektus, o tada padėti pačiam suprasti save.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kai vaikas geriau pažįsta save, jis tampa ramesnis. Kai tėvas ar mama geriau pažįsta vaiką, jie gali padėti išspręsti problemas.
Elgesio Stebėjimas: Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
Poreikių Atpažinimas: Padėkite vaikui suprasti savo poreikius ir išreikšti juos tinkamu būdu.
Tėvų Emocinis Stabilumas Ir Koreguliacija
Kai tėvai jaučia stresą, vaikai nerimauja. Jie perima suaugusiųjų, ypač jiems svarbių, emocijas. Vaikai prisiriša prie tų asmenų, šalia kurių jaučiasi saugūs. Paprastai tai tėvai, galbūt mokytojai. Jie daro labai didelę įtaką vaiko emocinei būklei. Jei vaikas ir tėvai jaučia įtampą, jie didina vienas kito stresą. Tačiau jei vaikui nerimaujant tėvai sugeba išlikti ramūs, vaikas irgi lengviau nurimsta. Tai vadinama koreguliacija. Šiek tiek primerktos akys, ramus žvilgsnis, šilta veido išraiška ramina.
Suaugęs žmogus gali padėti atlikti fizinius pratimus. Jie labai teigiamai veikia nerimaujančius asmenis - cheminiai pokyčiai organizme padeda nurimti. Tai gali būti fiziškai aktyvūs žaidimai, glostymas arba gilus spaudimas, stiprūs apkabinimai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Visi vaikai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais išmoksta nusiraminti per koreguliaciją su tėvais. Pirmieji dveji metai ypač svarbūs. Tėvai turi būti užuovėja, šalia jų turi būti saugu ir ramu. Išeidamas iš tos saugios oazės vaikas susipažįsta su aplinkiniu pasauliu. Taigi pirmaisiais gyvenimo mėnesiais išalkęs vaikas pravirksta, mama jį pamaitina; pavargęs jis verksmu prisikviečia mamą, ir ji padeda užmigti.
Tėvų Svarba Kūdikystėje
ASS atveju poreikių ir dirgiklių yra gerokai daugiau, ir tėvai ne visada juos supranta. Svarbu ne tik sensoriniai pojūčiai, bet ir interocepcija - vidiniai kūno pojūčiai. Tarkim, autistiškas kūdikis verkia, nes jam per daug stimuliacijos, jei priėjusi mama jį paims ant rankų ir pradės dainuoti - suteiks dar daugiau stimuliacijos, o mažylis dar labiau įsiverks. Todėl kartais net pirmaisiais mėnesiais tėvams būtina specialistų, ypač sensoriką išmanančių ergoterapeutų, pagalba aiškinantis vaiko poreikius.
Suprasdami specifinius vaiko poreikius, tėvai gali sukurti ramią užuovėją ir tvirtą tarpusavio ryšį, svarbų vaiko vystymuisi.
Sensoriniai Pojūčiai Ir Stimuliavimas
Taigi prieš jus yra vaikas, tarsi paslapčių skrynutė. Norint pažinti, pirmiausia reikia jį stebėti. Jei vaikas linguoja arba sukasi aplink savo ašį, vadinasi, šios veiklos jį ramina. Jei mažyliui patinka gulėti po pagalvėmis, būti suspaustam - jį nuramina gilus spaudimas. O galbūt vaikas priėjęs jus stipriai apkabina? Vadinasi, jam reikia tokių pat stiprių apkabinimų.
Vaikai paprastai žino, ko jiems reikia, tačiau dažnai nesugeba sau suteikti tiek sensorinio stimuliavimo, kiek reikalauja jų kūnas ir nervų sistema. Jei vaikas sukasi ant kėdės, suaugęs asmuo gali jį dar labiau įsukti ir patenkinti jo sensorinį poreikį geriau, nei jis pats geba. Tada gerėja vaiko savireguliacija, o su ja - ir dėmesys, stiprėja ryšys su tėvais.
Jei vaikas ateis pas mamą, o ji užsiims įtampą keliančia veikla, jis vengs kontakto su mama. Kartais tėvai nesupranta, kad kasdienė veikla ir žaidimai, patinkantys kitiems vaikams, netinka jų vaikui. Pavyzdžiui, vieniems vaikams patinka kutenimai, o kitas gali jų nekęsti. Kutenamas jis gal ir juoksis, bet paskui nuo jų bėgs. O tėvai galvos: „Oi, mano vaikas nenori su manimi žaisti.“ Tai netiesa - jam tiesiog nepatiko jutiminis šios veiklos pojūtis.
Probleminis Elgesys Kaip Komunikacijos Būdas
Tai elgesys, kuris nepatogus kitiems asmenims. Visiems vaikams, ne tik ASS, pasireiškia problemiškas elgesys, kai jie liūdi, nusivilia, kai yra nesuprasti, kai jiems neramu. „Aš toks piktas! Man reikia savo kūnu išreikšti pyktį!“
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jie savo elgesiu nori pasakyti ir kokia to priežastis. Ar taip elgiasi, nes yra nuliūdę, ar jaučia pavojų, todėl jų kūnas pereina į kovos režimą, o gal yra kitų priežasčių? Pirmiausia į elgesį turėtume žiūrėti kaip į komunikavimo būdą, tai suprasti ir ieškoti, kaip išspręsti pirminę problemą, lemiančią tokį elgesį. Jei vaikas piktas ar nuliūdęs ir todėl spardosi, reikia jam padėti rasti būdų, kaip tinkamiau išreikšti šias emocijas: per gestus, simbolius ar žodžius, jei tai geba. Tačiau jie neturi teisės užgauti kitų vaikų ar jūsų. Negalima leisti jam manyti, kad čia nieko tokio. Mes turime apsaugoti kitus asmenis, kad niekas nenukentėtų.
„Kartais tėvai sako: „Aš nežinau, nuo ko tai prasidėjo. Tiesiog jis tapo agresyvus.“ Joks elgesys nekyla šiaip sau. Kartais kažkas vaiko viduje įjungia panikos būseną. Galbūt jiems ką nors skauda, bet jie negali to pasakyti, galbūt vėlgi suveikė jutiminiai stimulai, o galbūt nutiko kas nors, kas priminė traumuojamą ankstesnę patirtį. Galbūt jūs net nežinojote apie tą traumą, bet aplinkos detalės vaiką sugrąžino į tą streso akimirką. Kartais tėvai nežino, kokie dirgikliai suveikia, bet jie tikrai suveikė. Vaiko elgesį diktuoja kūnas, patirtis, aplinka. Mums reikia šiuos veiksnius perprasti ir padaryti išvadas.
Visuomenės Parama Ir Pagalba Šeimai
„Kai vaikas visą dieną praleidžia ugdymo įstaigoje, kur vienas asmuo ugdo 20-30 vaikų, o tėvai vakare po darbų būna pavargę, sunku užmegzti tvirtą asmeninį ryšį, atpažinti problemas ir su jomis tvarkytis. Tuomet griebiamasi medikamentinių priemonių. „Pirmiausia turime suprasti, jog vaikas nekaltas, kad ugdymo įstaiga negali tinkamai juo pasirūpinti ar kad tėvai turi dirbti. Nesąžininga, kad dėl visuomenės negebėjimo tinkamai padėti vaikas privalo vartoti vaistus, kurie gali veikti toksiškai. Taigi turime dėti visas pastangas, kad visuomenė pasikeistų. Kiekvienoje šalyje turime kovoti už tinkamą pagalbą šeimai. Aš suprantu, kad Lietuva nėra labai turtinga šalis. Tačiau šeimai turi būti teikiama finansinė pagalba, kad tėvams, auginantiems ASS turinčius vaikus, nereikėtų tiek daug dirbti ir jie turėtų sąlygas patenkinti vaiko poreikius, samdyti reikalingus specialistus. Turėtume nepamesti ir šio visuminio vaizdo.
Norėdami padėti šeimai pirmiausia turime padėti tėvams. Tada jie galės pagelbėti savo vaikui. Jei tėvai patiria sunkumų, vaikui taip pat bus sunku. Įtampa dėl finansų - svarbus veiksnys šeimose, auginančiose ASS turinčius vaikus. Patiriamą stresą gali sumažinti valstybė padėdama šeimai. Be to, neretai tėvai yra labai izoliuoti, negali su vaiku išeiti iš namų. Jiems labai reikalinga aplinkinių pagalba. Pagal atliktus tyrimus, šie tėvai patiria tokį pat stresą kaip aktyvioje karo zonoje esantys kariai. Taigi jiems būtina socialinė ir emocinė pagalba. Kad tėvai užsiimtų vaiku, jį lavintų, skirtų jam nedalomo dėmesio, kas nors turi padėti buityje: išplauti indus, išlyginti drabužius ir pan. Taigi reikėtų dėdžių, tetų, senelių pagalbos.
Ugdymo Įstaigos Ir Saugi Aplinka
Vaikai, turintys ASS, dažnai mokykloje jaučiasi blogai. Vaikas turi žinoti, kad šalia visada yra suaugęs asmuo, kuris gali jiems padėti, juos apsaugoti. Autistiškam vaikui reikalingas suaugęs asmuo, kuriuo galėtų pasitikėti ir prie kurio galėtų prisirišti. Toks žmogus - vienas iš tėvų, mokytojas ar padėjėjas - visada būti šalia. Kiekvienas vaikas yra labai skirtingas, todėl labai svarbu, kad asmuo, kuris gerai supranta vaiką, visus kitus specialistus ir mokytojus supažindintų su individualiais vaiko poreikiais ir mokymosi ypatumais.
Dažniausiai agresija ir netinkamas elgesys išduoda blogą vaiko savijautą. Kartais aplinkiniai nepastebi svarbių detalių. Tokiu atveju nepageidaujamas elgesys gali tenkinti kai kuriuos vaiko poreikius ar smalsumą, pavyzdžiui, patenkinamas dėmesio trūkumo poreikis arba vaikui įdomi stipri emocinė reakcija. Suaugę asmenys, negebėdami pažinti ir laiku pašalinti netinkamo elgesio priežasčių, pasiūlyti tinkamų alternatyvų, pavargsta.
Pagrindiniai Principai Padedant Autistiškam Vaikui
Supratimas Ir Priėmimas: Supraskite, kad autizmas yra spektras, ir kiekvienas vaikas yra unikalus. Pripažinkite, kad jų požiūris į pasaulį gali skirtis, ir skatinkite jų pomėgius bei aistras.
Rutina Ir Struktūra: Autizmu sergantys vaikai dažnai gerai jaučiasi struktūruotoje aplinkoje su aiškia rutina. Nuoseklios dienotvarkės sudarymas padeda sukurti nuspėjamumą ir mažina nerimą.
Komunikacija: Įgyvendinkite įvairias bendravimo strategijas, atsižvelgdami į vaiko poreikius, nesvarbu, ar tai būtų šnekamoji kalba, gestų kalba, ar papildomo ir alternatyvaus bendravimo (AAC) prietaisai. Būkite kantrūs, naudokite vaizdines priemones ir stiprinkite teigiamus bendravimo bandymus.
Sensorinis Jautrumas: Atkreipkite dėmesį į savo vaiko jutimines preferencijas ir antipatijas. Sukurkite jutimams palankią aplinką, mažindami triukšmą, parūpindami jutimams palankių žaislų ir atsižvelgdami į jų drabužių pasirinkimą.
Socialiniai Įgūdžiai: Skatinkite socialinę sąveiką suteikdami galimybę organizuotai žaisti, užsiimti grupine veikla ir mokytis socialinių įgūdžių. Modeliuokite tinkamą socialinį elgesį ir naudokite vaizdinius ženklus, kad palaikytumėte supratimą.
Kantrybė Ir Lankstumas: Supraskite, kad pažanga gali būti laipsniška, o nesėkmės yra natūrali kelionės dalis. Būkite lankstūs, nuolat iš naujo įvertinkite ir koreguokite strategijas, atsižvelgdami į besikeičiančius vaiko poreikius.
Rūpinimasis Savimi: Palaikant autizmu sergantį vaiką labai svarbu pasirūpinti savimi. Reikalavimai gali būti pribloškiantys, todėl labai svarbu pirmenybę teikti rūpinimuisi savimi. Ieškokite atokvėpio paslaugų, prireikus prašykite pagalbos ir raskite veiklos, kuri teiktų jums džiaugsmo ir padėtų atsipalaiduoti.
Žaidimai Ir Lavinimas
Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.
Žaislų Ir Pagalbinių Priemonių Parinkimas
Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai yra kuriami siekiant padėti vaikams ugdytis įvairias savybes ir įgūdžius - komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt.
Sunkūs Minkšti Žaislai: Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikykite vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką.
Sensorikos, Vaizduotės Lavinimo Žaislai: Rinkitės pasunkintus žaislus, liemenes ir antklodes. Sunkesni žaislai yra malonių, minkštų formų ir medžiagų, todėl bus švelnūs liesti.
Laikmačiai Ir Magnetinės Kortelės: Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant suteikia daugiau kontrolės. Magnetinės paveikslėlių kortelės vaizduoja skirtingas kasdienybėje atliekamas veiklas ir laiką, kurį vaikas gali užtrukti jas atliekant.
Ankstyva Intervencija Ir Terapijos
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu.
Taikomoji Elgesio Analizė (ABA): Tai viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
Logopedinė Terapija: Padeda vaikams lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius.
Ergoterapija: Padeda vaikams lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius ir sensorinę integraciją.
Socialinių Įgūdžių Mokymas: Padeda vaikams mokytis socialinių normų ir bendravimo įgūdžių.
Palaikymas Mokykloje Ir Integravimas Į Visuomenę
Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus. Specializuotos pagalbos, kaip individualūs mokymosi planai, padeda vaikui mokytis pagal savo galimybes. Kai kurie vaikai gali reikėti papildomos paramos, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo, specializuotų mokymosi priemonių ar socialinių įgūdžių mokymo programų.
Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus. Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą.
Stiprybėmis Pagrįstos Intervencijos
Atkreipdami dėmesį tik į jiems kylančius iššūkius apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Autizmas Ir Šventės: Kaip Padėti Vaikams Geriau Jaustis
Laukiamiausios metų šventės, lydimos daugybės šviesų, ryškių spalvų, kvapų bei muzikos ne visiems kelia tik teigiamus jausmus. Autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms, ypač vaikams, šis metas neretai būna kupinas iššūkių, kuriuos sukelia kalėdiniai atributai.
Dirgikliai Ir Jautrumas
Tai, kas daugeliui kalėdiniu laikotarpiu atrodo įprasta - apkabinimai, rankų paspaudimai, įvairūs kvapai, spalvos, garsai ir netgi netikėtos dovanos - autistiškiems žmonėms gali kelti diskomfortą, įtampą, net paniką ar skausmą. Dėl padidinto jautrumo šviesai, ryškiai šviečiančios lemputės, ypač mirksinčios, autistiškiems žmonėms gali sukelti nerimą, erzulį, fizinį skausmą ar net sensorinę perkrovą. Nemalonius jausmus gali sukelti ir garsi, triukšminga muzika, įmantrūs ir aitrūs kvapai, neragauti skoniai, intensyvesnis socialinis kontaktas ar menkai pažįstamų žmonių prisilietimai.
Kai kuriais atvejais autistiškiems vaikams gali tapti itin sunku išbūti viešose erdvėse: centrinėse aikštėse, prekybos centruose, maisto ar drabužių parduotuvėse, medicinos įstaigose, vaistinėse ir kt.