Ar tikrai neturite kirmėlių? Žolininkė Dominika Balčiūnė teigia, kad šių nemalonių parazitų turime visi ir tik nuo jų kiekio priklauso, kaip pasireiškia jų buvimo požymiai. Kirmėlės gali sukelti įvairias ligas, todėl būtina jas naikinti. Priskaičiuojama net iki šimto parazitų rūšių, kurios gali gyventi organizme - ne tik žarnyne, bet ir akyse, smegenyse, kituose organuose. Dažnas kirminų simptomas - įvairūs bėrimai ant odos. Ypač didelį neigiamą poveikį patiria vaikai, kadangi jų organizmas jautresnis. Kirmėlės minta mūsų maistu, nuodija organizmą, užteršdamos jį savo išmatomis, ardo audinius, todėl dingsta apetitas, atsiranda skausmai pilve arba kitose kūno vietose, vaikai dėl to kartais vemia.
Kiti specialistai įspėja, kad jei sergate lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligomis, krinta arba auga svoris, nuolat kamuoja alkio jausmas, vidurių pūtimas, kamuoja neaiškios kilmės skausmai, odos niežėjimas, alerginiai bėrimai, labai tikėtina, kad organizme gyvena parazitai. Žolininkė pataria valyti organizmą nuo kirminų du kartus per metus pavasarį ir rudenį.
Priemonės nuo parazitų
Norint išnaikinti parazitus, reikia kalbėti apie tris augalus: pelyną, britkrėslę ir gvazdikėlį. Džiovintos žolės sumalamos kavamale ir lygiomis dalimis sumaišomos. Į mišinį įdedama šiek tiek medaus, kad iš žolių būtų galima suformuoti žirniukus. Kas rytą suplojame žirniukus kaip tabletes ir ant tuščio skrandžio nuryjame užsigerdami vandeniu. Vakare, praėjus valandai po vakarienės, darome tą patį. Po procedūros nevalgyti reikia 40 min. Suaugusiam žmogui reikėtų išgerti po 3-4 žirniukus ryte ir vakare; vaikui užtenka 2-3 žirniukų. Vaistus nuo kirmėlių reikia gerti be pertraukos 40 dienų, kad išsivalytume nuo jau esančių kirmėlių ir nuo tų, kurios vėliau išsiris iš jau padėtų kiaušinėlių.
Kirmėlės ima puotauti ir suaktyvėja maždaug nuo antros valandos nakties. Jeigu žmogus tokiu paros metu prabunda, šimtu procentų jis turi kirmėlių. Taigi geriausia vaistus būtų gerti naktį. Po kirmėles naikinančių preparatų - tiek žolinių, tiek cheminių, maždaug po 10 minučių reikia išgerti vidurius laisvinančių vaistų arba arbatos, pavyzdžiui, šaltekšnio. Nebūtina vidurius laisvinti labai stipriai, kad naktį lakstytume į tualetą. Užtenka, kad laisvai pasituštintume ryte. Vakare labai gerai išgerti labai saldžios arbatos, kuri privilioja kirmėles, -tuomet jų pasišalina daugiau. Yra labai atsparių žolelėms kirmėlių, pavyzdžiui, kaspinuočiai, liamblijos. Joms naikinti tinka šimtagrūdė balanda, tačiau tai retas augalas. Pelyną vartoti reikėtų atsargiai, ypač vaikams. Jis labai toksiškas - užmuša parazitus, bet perdozavus kenkia ir pačiam organimui. Taip pat kirmėles gali privilioti ir cukraus sirupas, išvirtas arbatoje. Tokio skysčio užtenka ir kelių šaukštų, tačiau jo išgerti taip pat reikia antrą valandą nakties, o po jo - vidurius laisvinančio preparato ar arbatos, dar geriau - ne mažiau nei tris šaukštus ricinos, nuo kurios jau po valandos teks bėgti į tualetą. Procedūrą kartoti reikia kasnakt vieną savaitę.
Pelyno ir jodo derinys
Džiovintus pelyno stiebelius siūloma sumalti kavamale ir trečdalį arbatinio šaukštelio gautų miltelių kas rytą nevalgius užsipilti ant liežuvio galo ir nuryti užsigeriant 2-3 gurkšniais vandens. Po 12-14 dienų padaryti 3-4 savaičių pertrauką ir vėl pakartoti kursą. Yra ir sudėtingesnių valymosi receptų. Pavyzdžiui, 15 dienų kursas, kuriam naudojamas smulkintas pelynas, gvazdikėliai ir juodojo graikinio riešuto tabletės (jų galima nusipirkti). Pirmą dieną prieš pusryčius reikia suvalgyti arbatinį šaukštelį pelyno, prieš pietus - arbatinį šaukštelį gvazdikėlio, prieš vakarienę - dvi juodojo graikinio riešuto tabletes. Antrą dieną - 2 arbatinius šaukštelius pelyno, 2 arbatinius šaukštelius gvazdikėlio, 1 juodojo graikinio riešuto tabletę. Toliau schema kartojasi kas dieną pridedant po vieną šaukštelį pelyno ir gvazdikėlių, tačiau geriant tik po vieną juodojo graikinio riešuto tabletę.
Taip pat skaitykite: Atsargumo priemonės atliekant klizmą kūdikiui
Dar vienas receptas su pelynu ir gvazdikėliu: siūloma pradėti gerti vakare nuo 0,5 šaukštelio dozės pelyno ir tiek pat gvazdikėlių (15 min. prieš valgį). Po dviejų dienų dozę padidinti iki šaukštelio (kiekvieno augalo), t. y. gerti po dvi dozes, 5-tą ir 6-tą dieną - po 3 dozes ir taip iki 13 dienos, kol pasieksite 7 dozes. Tuomet šį kiekį užteka išgerti vieną kartą per savaitę. Kai kurie specialistai į šį receptą įtraukia dar trečią komponentą - jodą arba liugolį. Pirmą dieną siūloma jo įlašinti vieną lašą, antrą dieną - du lašus ir taip kasdien po lašą iki septynių. Kartoti šį kursą su jodu galima tik po ne mažiau kaip mėnesio pertraukos, tačiau iš tiesų užtenka ir poros kartų kurso per metus.
Moliūgų sėklos
Aprašyti kirmėlių naikinimo būdai netinka nėsčioms moterims ir jautresiems žmonėms. Jiems alternatyva - moliūgų sėklos. Ryte ant tuščio skrandžio reikia suvalgyti 300 g moliūgų sėklų. Valgyti jas reikia lėtai, gerai sukramtant, po valandos išgerti ramunėlių arbatos. Kad žuvusios kirmėlės pasišalintų greičiau, po kelių valandų galima pasidaryti klizmą.
Kepenų ir tulžies pūslės veiklos palaikymas
Kepenų veiklai itin svarbus lecitinas, kuris natūraliai yra kiekvienoje organizmo ląstelės membranoje. Pastebėta, kad žmonėms, atsisakantiems riebalų dėl svorio metimo, gali sumažėti kūno masė, tačiau kartu padidėja kepenų suriebėjimo rizika. Taip nutinka todėl, kad organizmui pradeda trūkti lecitino, kurio įsisavinimui būtini tam tikri riebalai. Lecitinas padeda reguliuoti cholesterolio kiekį, skatina tulžies išsiskyrimą, lėtina senėjimo procesus ir palaiko kepenų ląstelių sveikatą, ypač esant lėtiniam alkoholio vartojimui. Kepenų sveikatai ne mažiau yra reikšmingas cholinas, kuris yra viena iš lecitino sudedamųjų dalių. Jis padeda gerinti atmintį, lėtinti plaukų slinkimą, saugo kepenis nuo riebalų kaupimosi ir dalyvauja acetilcholino medžiagos, atsakingos už nervinių impulsų perdavimą, sintezėje.
Kepenų ir tulžies veiklą teigiamai veikia ir kai kurie įprasti maisto produktai. Kasdien pusryčiams rekomenduojama rinktis virtus arba termose užplikytus avižų dribsnius su prieskoniais ir džiovintais vaisiais (razinomis, obuoliais ar slyvomis). Po pusryčių kelias valandas patariama nieko nevalgyti ir negerti kavos. Pavasarį kepenų veiklai suaktyvinti naudinga mėnesį kasdien rytais išgerti karčiųjų kiečių (pelynų) arbatos. Po to rekomenduojama pusryčiauti tik praėjus maždaug pusvalandžiui. Šlamučių arbata taip pat vertinama dėl teigiamo poveikio kepenims. Ją galima vartoti nuolat, ištisus metus. Vienas veiksmingiausių augalinių preparatų, skirtų kepenų ir tulžies pūslės veiklai palaikyti, - tikrieji margainiai. Juose esantis silimarinas (1,5-3 proc.) padeda gerinti kepenų funkciją. Margainius galima vartoti tiek ligų profilaktikai, tiek jau esant kepenų sutrikimams, pavyzdžiui, po hepatito, esant alkoholinei ar kitos kilmės kepenų cirozei. Margainių arbata ruošiama taip: 1 arbatinį šaukštelį susmulkintų margainių vaisių bei lapų užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 10-15 minučių. Galite retkarčiais pamaišyti, kad geriau pritrauktų. Norint pagerinti skonį, galima pridėti šiek tiek pipirmėčių. Arbatą gerkite lėtai, geriausiai - karštą ir 3 kartus per dieną, t. y. ryte tuščiu skrandžiu, prieš pietus ir prieš miegą. Kepenų veiklai taip pat naudinga kiaulpienių lapų arbata. Kepenims naudingi ir artišokai bei augalinės arbatos, pavyzdžiui, širdažolių ar kukurūzų purkų.
Kiti liaudiški būdai parazitams naikinti
- Linų sėmenys ir gvazdikėliai. Lino sėmenis ir gvazdikėlius naudokite proporcija 10:1. Sumalkite viską kavamale ir gautus miltelius tris dienas vartokite po 20-25 g per dieną (galima juos berti į maistą). Tuomet padarykite trijų dienų pertrauką ir vėl kartokite kursą tris dienas.
- Aitrioji paprika. Aitriosios paprikos - taip pat puiki parazitų išvarymo priemonė, tačiau vartoti jas reikia atsargiai. Mat aštrus maistas gali pažeisti skrandžio gleivinę.
- Svogūnų gėrimas. Vidutinio dydžio svogūno galvutę susmulkinkite ir užpilkite stikline verdančio vandens. Palikite 12 valandų pastovėti. Tuomet gautą gėrimą nukoškite ir gerkite po pusę ar trečdalį stiklinės 2-3 kartus per dieną.
- Graikiniai riešutai. Susmulkinkite riešutus, kad gautųsi keturi valgomieji šaukštai. Užpilkite gautą masę stikline pasūdyto verdančio vandens. Po pusvalandžio gautą skystį perkoškite ir nedideliais kiekiais išgerkite per dieną.
- Morkos. Šviežios morkos ir morkų sultys ne tik naudingos sveikatai, bet ir valo organizmą nuo parazitų.
- Moliūgų sėklos. Apšlakstykite sėklas pasūdytu vandeniu ir stipriai pakaitinkite arba apkepkite sėklas keptuvėje su trupučiu aliejaus ir druskos. Taip paruoštas sėklas galima valgyti kaip desertą. Žinoma, šias sėklas galima valgyti ir neapdorotas. Geriausia ryte, tuščiu skrandžiu valgyti jas (apie 300 g) reikia lėtai, gerai sukramtant, o po valandos išgerti ramunėlių arbatos. Dar vienas paprastas receptas: 300 g moliūgų sėklų sutrinkite grūstuvėje, įpilkite 50 ml vandens ir 15 g medaus.
- Česnakas. Keletą česnako galvučių susmulkinkite ir išspauskite sulčių, kad jų gautųsi apie pusę stiklinės. Pridėkite 300 ml skysto medaus ir indą įmerkite į verdantį vandenį puode. Pavirkite 15 min. Gautą preparatą reikia gerti po 15 ml keturis kartus per dieną. Arba išspauskite česnako sulčių. Pradėkite vartoti kasdien nuo 10 lašų, kas penkias dienas didindami dozę dešimčia lašų. Taip pat galite vidutinę česnako galvutę susmulkinti ir užpilti stikline sugižusio pieno arba kefyro.
- Česnako ir svogūno mišinys. Jums reikės 200 ml šviežiai spaustų svogūno galvutės sulčių ir 150 ml česnako sulčių. Gautą masę užpilkite litru obuolių acto ir apie 30 min. pavirkite ant mažos ugnies. Tuomet pridėkite pagal skonį medaus, perpilkite į stiklinį indą, sandariai uždarykite ir palikite stovėti septynias dienas.
- Voveraitės. 2 valgomuosius šaukštus ar 3 arbatinius šaukštelius džiovintų susmulkintų voveraičių užpilti 150 ml degtinės, palaikyti dvi savaites šaldytuve. Vėliau, skysčio nenukošus, o tik kasdien pakratant, gerti po vieną arbatinį šaukštelį nakčiai. Taip pat džiovintas voveraites galima sumalti kavamale ir tokius miltelius laikyti sausoje ir vėsioje vietoje iki metų. Efektyviausia juos vartoti su vandeniu. Į stiklinę įpilkite 100-150 ml kambario temperatūros virinto vandens, įdėkite arbatinį šaukštelį voveraičių miltelių ir leiskite valandą nusistovėti. Tuomet išmaišykite ir iš karto viską išgerkite 30 min. prieš valgį.
Klizma kūdikiams
Sistemingas tuštinimosi vėlavimas 32 valandas ar ilgiau šiuolaikinėje medicinoje priskiriamas lėtiniam vidurių užkietėjimui. Vaikų tuštinimasis turėtų būti kasdienis ir reguliarus, maždaug tuo pačiu metu. Naujagimiai, maitinami krūtimi, tuštinasi taip dažnai, kaip ir valgo. Jei pastebėjote, kad jūsų vaikas (iki trijų mėnesių) tuštinasi tik vieną ar du kartus per dieną, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Retas išmatų išsiskyrimas, lydimas didelio kiekio išmatų (beveik kaip suaugusiesiems) ir pilvo pūtimo, vadinamas atoniniu vidurių užkietėjimu. Tai susiję su prastu žarnyno susitraukimu. Vaikas ilgą laiką gali nejausti noro tuštintis. Jei vaikų išmatos yra per tankios ir susideda iš lygių ir kietų granulių (dažnai vadinamų „avių išmatomis“), kurias lydi skausmas pilve arba tuštinimosi metu, tai rodo spazminį vidurių užkietėjimą. Vaikams labai retai pasitaiko, kad išmatos būtų plonos ir skystos juostelės pavidalo. Jei pastebėjote kažką panašaus savo vaikui, nedelsdami kreipkitės į chirurgą. Žindomiems kūdikiams vidurių užkietėjimas dažnai atsiranda dėl netinkamo maitinimo ar netinkamo maistinių medžiagų įsisavinimo. Jei kūdikis yra nepakankamai maitinamas, išmatų kiekis gali būti nepakankamas, kad sukeltų norą tuštintis. Naujagimiams, kurie papildomai maitinami ir maitinami krūtimi, vidurių užkietėjimą gali sukelti nedidelis kiekis produktų, kurių sudėtyje yra augalinių skaidulų. Be to, daugelis tėvų daro klaidą, versdami kūdikį ilgai sėdėti ant puoduko.
Taip pat skaitykite: Microlax Vaikams
Lėtinio vidurių užkietėjimo požymiai ir pavojai
Retos išmatos, visiškas išmatų nebuvimas, nevisiško išsituštinimo pojūtis po pasituštinimo ir išmatų konsistencijos pasikeitimas yra pirmieji lėtinio vidurių užkietėjimo požymiai vaikams. Pilvo skausmas nelaikomas specifiniu simptomu. Jis stebimas tik pusei visų atvejų. Skausmingas tuštinimasis stebimas, kai išmatos per didelės arba tankios. Tokiu atveju žarnyno sienelė išsitempia, gali atsirasti įtrūkimų išangėje.
Lėtinis vidurių užkietėjimas kaip savarankiška liga nelaikomas pernelyg pavojingu žmogaus sveikatai. Tačiau išmatų susilaikymas gali sukelti daug neigiamų pasekmių. Be to, kiekviena nauja problema pablogina ankstesnę, ypač jei išmatų susilaikymas tęsiasi ilgą laiką. Ilgalaikės tuštinimosi problemos gali sukelti žarnyno divertikuliozę, įvairias tiesiosios žarnos ligas (įtrūkimus, dėl kurių atsiranda uždegimas, hemorojų). Baisiausia komplikacija - gaubtinės žarnos vėžys.
Lėtinio vidurių užkietėjimo diagnostika
Išsami lėtinio vidurių užkietėjimo priežasčių vaikams diagnozė atliekama naudojant instrumentinius ir klinikinius laboratorinius metodus. Renkant ligos anamnezę ir atliekant bendrą apžiūrą, gydytojas atsižvelgia į tuštinimosi sutrikimo trukmę, dažnumą ir charakteristikas. Fizinės apžiūros metodai apima pilvo palpaciją, sėdmenų, tarpvietės ir nugaros tyrimą, jėgos, raumenų tonuso, apatinių galūnių refleksų įvertinimą. Išsamus tarpvietės tyrimas leidžia pamatyti ankstyvus išangės, analinės atrezijos ir urogenitalinės sistemos defektus. Tyrimai atliekami labai retais atvejais. Diferencinėje diagnostikoje labai svarbu atsižvelgti į tai, kad lėtinis vidurių užkietėjimas paprastai nėra savarankiška liga, o tik simptomas. Jei anamnezės metu nebuvo nustatytas ryšys su kita liga, pacientui atliekamas virškinamojo trakto tyrimas.
Vidurių užkietėjimo gydymas
Daugelis tėvų nerimauja, ar būtina duoti klizmas esant lėtiniam vidurių užkietėjimui. To nereikėtų daryti per dažnai, nes klizma slopina natūralų norą tuštintis, o tai sutrikdo vaiko tuštinimosi reflekso formavimąsi. Naujagimiams (iki vieno mėnesio) klizmos tūris yra ne didesnis kaip 30 ml. Vaikams nuo vieno iki trijų mėnesių šį tūrį galima padidinti iki 40 ml. Kūdikiams iki šešių mėnesių galima duoti klizmas su 90 ml skysčio, o nuo šešių mėnesių iki vienerių metų - 120 ml. Tokiu atveju reikia naudoti kambario temperatūros vandenį. Kartais gali atrodyti, kad po procedūros visiškas ištuštinimas neįvyko. Neskubėkite ir nedarykite dar vienos klizmos. Atoniniam vidurių užkietėjimui gydyti puikiai tinka pilvo masažas pagal laikrodžio rodyklę. Galite gulėti ant pilvo arba šiek tiek lytėti angatą. Spazminiam vidurių užkietėjimui gydyti geriausia naudoti specialias žvakutes, kurių sudėtyje yra glicerino. Teisingas lėtinio vaikų vidurių užkietėjimo gydymas neįmanomas be režimo. Stenkitės išmokyti kūdikį visada tuštintis tuo pačiu metu.
Vaistai nuo vidurių užkietėjimo
- Vazelino aliejus. Jis pasižymi hipoalerginėmis savybėmis ir lengvu vidurius laisvinančiu poveikiu. Kadangi vazelino aliejus veikia tik žarnyno spindyje ir nėra absorbuojamas, išmatos puikiai suminkštėja, o tai palengvina jų pasišalinimą. Nerekomenduojama jo keisti kitais aliejais, nes jie gali pakenkti kūdikio sveikatai. Vazelino aliejus skirtas vartoti esant lėtiniam ir kitokio tipo vidurių užkietėjimui vaikams ir suaugusiesiems, apsinuodijus kai kuriais nuodais (ypač riebaluose tirpiais). Ilgai vartojant, gali sumažėti žarnyno tonusas. Šalutinis poveikis taip pat yra virškinimo problemos. Vaikams, sergantiems lėtiniu vidurių užkietėjimu, vaistą reikia vartoti per burną po 1-2 valgomuosius šaukštus du kartus per dieną. Atkreipkite dėmesį, kad aliejus pradės veikti tik per penkias-šešias valandas po vartojimo.
- Laktuliozės sirupas. Šis vaistas yra populiariausias vidurius laisvinantis vaistas naujagimiams. Laktuliozė yra įprastas disacharidas, kurio gamtoje nėra. Kadangi ši medžiaga nėra absorbuojama organizmo, ji yra visiškai saugi žmonių sveikatai. Įsiskverbusi į storąją žarną, laktuliozė tampa substratu, kuriame puikiai dauginasi naudingos bifidobakterijos ir pieno rūgšties bakterijos. Laktuliozės sirupas yra vadinamasis osmosinis vidurius laisvinantis vaistas. Jo veikimo mechanizmas pagrįstas ypatinga vandens savybe prasiskverbti pro pusiau nepralaidžią membraną iš silpno druskos tirpalo į koncentruotą. Ši savybė vadinama osmoze. Osmosinės medžiagos padeda išlaikyti vandenį žarnyne, todėl padidėja išmatų kiekis ir pagerėja peristaltika. Laktuliozės sirupas yra saldaus skonio, gerai toleruojamas vaikų ir gali būti vartojamas ilgą laiką. Vaistą galite įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Verta prisiminti, kad teigiamas poveikis pasireiškia tik antrą dieną po vaisto vartojimo. Rekomenduojama pradėti gydymą mažomis dozėmis, palaipsniui jas didinant. Vaikams iki vienerių metų paros dozė yra 5 ml sirupo. Vaikams nuo vienerių iki septynerių metų - iki 10 ml, o nuo septynerių iki dvylikos metų - 15 ml. Vartojant per dideles vaisto dozes, gali pasireikšti šalutinis poveikis.
- Glicerino žvakutės. Puikus vidurius laisvinantis vaistas vietiniam vartojimui. Vaistas dirgina tiesiąją žarną, stimuliuoja žarnyno peristaltiką. Jis taip pat padeda suminkštinti išmatas. Ilgai vartojant žvakutes, gali pasireikšti šalutinis poveikis: alerginė reakcija, odos dirginimas išangėje, natūralaus ištuštinimo proceso susilpnėjimas.
- Microlax. Vaistas tiekiamas klampaus tirpalo pavidalu, kuris naudojamas mikrokliztrams. Jis laikomas viena veiksmingiausių priemonių nuo lėtinio vidurių užkietėjimo vaikams ir suaugusiesiems. Microlax yra kombinuotas vaistas. Po vaisto vartojimo teigiamas poveikis pasireiškia per 15 minučių. Vaistas skirtas lėtiniam vidurių užkietėjimui gydyti ir ruošiantis virškinimo trakto tyrimui. Mycolax nėra kontraindikacijų. Jį galima drąsiai vartoti net gydant naujagimių vidurių užkietėjimą. Pagrindinis šalutinis poveikis: galimos alergijos, dirginimas, deginimas tiesiosios žarnos srityje.
Fizioterapija ir liaudiški vaistai
Paprastai vaikų lėtinio vidurių užkietėjimo fizioterapija atliekama kartu su specialia dieta (vartojamas maistas, kuriame gausu maistinių skaidulų).
Taip pat skaitykite: Klizmos nauda gimdymo metu
- Gydymas mineraliniais vandenimis. Kineziterapija apima specialių mineralinių sulfatinių vandenų (karčios druskos, druską pakeičiančių mineralinių ir sumaišytų su sulfatinių šaltinių) naudojimą.
- Fiziniai pratimai. Šis gydymo metodas tinka vaikams nuo septynerių metų. Vidurių užkietėjimui gydyti labai svarbu aktyviai judėti. Be to, reikia atlikti specialius pratimus. Pirmiausia reikia giliai įtraukti pilvą, o tada lėtai jį paleisti. Tokiu atveju vaikas turi skaičiuoti iki dešimties. Norint paskatinti išmatų evakuaciją prieš kiekvieną numatomą tuštinimąsi, reikia atlikti šį pratimą: giliai įkvėpkite, įtraukdami pilvą, o tada staigiai jį atmeskite į priekį, iškvėpdami.
- Masažas. Efektyvus lėtinio vidurių užkietėjimo gydymo metodas yra gaubtinės žarnos masažas. Jo tikslas - stimuliuoti žarnyno motorinę veiklą. Labai svarbu šį masažą atlikti teisingai: visas spaudimas ir prisilietimas atliekamas griežtai išangės kryptimi. Kiekviena gaubtinės žarnos dalis turėtų būti masažuojama iki penkių minučių.
- Augalinis aliejus. Prieš pirmąjį maitinimą, ryte, būtina vaikui duoti augalinio aliejaus (sterilizuoto). Pirmą dieną - 1 lašas, o vėliau palaipsniui didinti iki pusės arbatinio šaukštelio. Norėdami sterilizuoti augalinį aliejų, supilkite jį į stiklainį ir įdėkite į šaltą vandenį. Uždėkite puodą su vandeniu ir stiklainį ant silpnos ugnies ir užvirinkite.
- Slyvos. Užpilkite pusę kilogramo slyvų 3,5 litro vandens ir virkite 25 minutes. Leiskite nuovirui atvėsti. Tada įberkite 50 g šaltalankių žievės ir vėl virkite (25 minutes). Vėl atvėsinkite ir įpilkite 200 g erškėtuogių ekstrakto (galima įsigyti „Holosas“ vaistinėje).
- Citrina ir kiaušinio trynys. Paimkite nedidelę citriną ir išspauskite iš jos sultis, įdėkite vieną žalią trynį ir sumaišykite su stikline apelsinų sulčių. Šis vaistas yra skanus ir sveikas.
- Sena. Labai stiprus vidurius laisvinantis vaistas. Norint gauti teigiamą rezultatą, sumaišykite 2 arbatinius šaukštelius senos su 100 g slyvų. Užpilkite trimis stiklinėmis verdančio vandens ir virkite. Palaikykite tris valandas, tada perkoškite. Gerkite po tris šaukštus kas valandą, kol išnyks vidurių užkietėjimas. Šio gėrimo vartoti kontraindikacijų nėra.
- Žolelių rinkinys. Sumaišykite žolelių, veiksmingų nuo vidurių užkietėjimo (saldymedžio, pankolių, zefyrų ir linų sėmenų), rinkinį. Sumalkite iki miltelių. Vieną arbatinį šaukštelį šios kolekcijos užplikykite stikline vandens ir leiskite pritraukti.
- Alijus ir alijošius. Išspauskite sultis iš alijošiaus ir alijošiaus ir sumaišykite jas su medumi. Geriausia naudoti jauną augalą (ne senesnį kaip 3 metų). Norėdami tai padaryti, nukirpkite jo lapus ir kelioms dienoms padėkite į šaldytuvą. Išimkite juos ir paspauskite.
- Homeopatiniai vaistai. Acidum Nitricum, Aliuminio oksidas, Bryony, Lycopodium.
Kiaušiniai ir vidurių užkietėjimas
Kiaušiniai yra universalus ir maistingas maisto produktas, tačiau neretai kyla klausimų dėl jų poveikio virškinimui. Ar kiaušiniai gali sukelti vidurių užkietėjimą? Kaip juos vartoti, kad išvengtumėte nemalonių pojūčių?
Kiaušinių nauda organizmui
Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pabrėžia, kad kiaušinis yra vienas prieinamiausių lengvai įsisavinamų baltymų šaltinių žmogaus organizmui. Vidutiniškai vienas kiaušinis žmogui gali suteikti 7 g baltymų, 70 kcal. Jis pažymi, kad kiaušinis taip pat gausus seleno, cinko, vitamino D ir Omega-3 riebiųjų rūgščių bei yra cholino šaltinis. Cholinas svarbus nervinei sistemai - nuotaikos bei atminties kontrolei, o žmogaus raumeninis audinys šią medžiagą naudoja reguliuoti raumenų jėgą. Visi vitaminai ir mikroelementai - kiaušinio trynyje. Tai - vitaminai A, D, E, B1, B2, B6, B12, folio rūgštis, niacinas, magnis, fosforas, kalis, kalcis, truputis geležies, nemažai seleno. Kiaušinyje esančios medžiagos svarbios odos būklei (vitaminas A), energijos apykaitai, sveikai nervų sistemai (vitaminas B), kalcio apykaitai (vitaminas D).
Cholesterolis kiaušiniuose
Dėl kiaušiniuose esančio cholesterolio, jie ilgai buvo siejami su padidėjusiu cholesterolio kiekiu organizme, todėl buvo rekomenduojama riboti kiaušinių vartojimą, atsisakyti kiaušinio trynio ir valgyti vien baltymą. Tačiau, anot gydytojos E. Galgauskienės, kiaušinio trynyje taip pat yra lecitino, kuris yra labai svarbus cholesterolio apykaitos reguliavimo procese. Todėl kiaušinius galima valgyti ir sergant ateroskleroze, ir esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje.
#