Gimdymo procesas yra natūralus, tačiau kartais jam reikia medicininės intervencijos. Epiziotomija, arba tarpvietės įkirpimas, anksčiau buvo įprasta gimdymo dalis, tačiau dabar rekomenduojama tik tam tikrais atvejais. Šiame straipsnyje aptarsime epiziotomijos komplikacijas, gijimo procesą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su pogimdyminiu laikotarpiu.
Epiziotomija: kada ji reikalinga?
Anksčiau medikai manė, kad epiziotomija padeda išvengti didesnių makšties plyšimų gimdymo metu ir užtikrina greitesnį gijimą nei po natūralių įplyšimų. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodė, kad epiziotomija ne visada padeda išvengti šių problemų. Atvirkščiai, ji gali padidinti makšties plyšimų tikimybę, nes pro įkirptą vietą slenkanti vaisiaus galvutė gali pagilinti žaizdą.
Yra du pagrindiniai epiziotomijos tipai:
- Medialinė epiziotomija: Kerpama nuo makšties įeigos žemyn išilgai vidurio linijos. Pjūvio dydis - apie 2,5 cm. Po medialinės epiziotomijos gali grėsti IV laipsnio makšties plyšimas, kuris tęsiasi per išangės sfinkterį ir į tiesiąją žarną dengiančią gleivinę.
- Mediolateralinė epiziotomija: Tai dažniausiai atliekamas įkirpimas, kerpant 45-60 laipsnių kampu nuo makšties įeigos vidurinės linijos į kairę arba dešinę tarpvietės pusę.
Gijimo procesas po epiziotomijos ir tarpvietės plyšimų
Gimdyves labiausiai vargina laikotarpis po epiziotomijos arba tarpvietės plyšimo. Tarpvietės gijimo procesas gali užtrukti iki 6-8 savaičių. Šiuo laikotarpiu moteris vargina tarpvietės skausmas ir tempimo jausmas, sunku sėdėti, po šlapinimosi peršti tarpvietę, kartais net gali kraujuoti.
Plėštinės žaizdos kraštai nelygūs, didesnis ir jos paviršius. Lyginant su kirptine žaizda, plėštinė dažniau užsikrečia bakterijomis ir sunkiau gyja. Lengviau gyja kirptinė žaizda.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Tarpvietės priežiūra po gimdymo
Prieš kelis dešimtmečius moteriai išoriniai lytiniai organai būdavo apiplaunami gulint ant basono keturis kartus per dieną su dezinfekuojančiais tirpalais. Viena pagrindinių tarpvietės plyšimų priemonių buvo šilto vandens ir ramunėlių vonelės, oro vonios ar šaltalankio kompresai. Tačiau nei papildomos žolelių vonelės, nei gydomieji tepalai tarpvietės žaizdos gijimo nepagreitina. Šiais laikais moterys tarpvietės pogimdyvinius plyšimus bei makšties žaizdas gali gydytis efektyviais ir šiuolaikiniais gydymo metodais.
Štai keletas patarimų, kaip prižiūrėti tarpvietę po gimdymo:
- Po kiekvieno pasišlapinimo reikia apsiplauti išorinius lytinius organus ir tarpvietę šiltu vandeniu (nepilant vandens į vidų!) ir nusausinti priglaudžiant ir sugeriant drėgmę (netrinant!) vienkartine servetėle.
- Po kiekvieno pasituštinimo reikia apsiplauti išorinius lytinius organus, tarpvietę, išangės sritį šiltu tekančiu vandeniu ir bekvapiu vaikišku muilu (kryptimi iš priekio į užpakalį, o ne atvirkščiai!) ir nusausinti rankšluostėliu priglaudžiant.
- Geriau dėvėti medvilnines, o ne sintetinio pluošto apatines kelnaites. Sintetinė medžiaga trikdo natūralią oro cirkuliaciją ir apsunkina gijimo procesą.
- Nėra reikalo dėti į rankšluostį suvyniotą ledo pūslę siekiant sumažinti tarpvietės skausmus.
- Vaistinėse galima rasti skausmą malšinančių ar gijimą skatinančių kremų ir tepalų, itin naudingos oro vonios (t.y. Diskomfortas laikui bėgant turėtų mažėti.
- Stumdamos vaisių gimdyvės turėtų vengti gulėti ant nugaros.
Ko vengti gijimo laikotarpiu?
Tam, kad būtų išvengta infekcijos pavojaus, kol žaizda nesugijo, negalima maudytis baseine, jūroje ar ežere, rekomenduojama maudytis po dušu, o ne vonioje. Taip pat nepatartina naudoti storų pačių pasigamintų įklotų iš marlės ir vatos, kurie gali sukelti odos iššutimą ir bloginti žaizdos gijimą.
Pageidautina 6-8 savaites po gimdymo neturėti lytinių santykių, kol gimda ir mažojo dubens organai sugrįš į normalią būseną. Iškart po gimdymo užsiimti seksu pavojinga, nes gimdos kaklelis nėra sandarus, gali patekti infekcijų. Jei būta plyšimų ar kirpimų, kuriuos reikėjo siūti, gijimas gali būti ir ilgesnis.
Pilvo raumenų diastazė po gimdymo
Nėštumo metu, sparčiai kintant apimtims ar intensyvaus fizinio krūvio metu, kūnas susiduria su dideliais pokyčiais, po kurių daugelį pradeda varginti pilvo raumenų diastazė. Diastazė - tai tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia po nėštumo arba dėl didelio svorio padidėjimo. Didelio laipsnio pilvo raumenų išsiskyrimas matosi akivaizdžiai - pilvas atrodo pakaręs, smarkiai išsipučia pavalgius ar atsigėrus.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Visgi pilvo raumenų diastazė nėra vien tik estetinė problema. Diastazė kamuoja daugelį gimdžiusių moterų. Diastazė, kai prarandamas pilvo sienos vientisumas, pilvo raumenų atsiskyrimas, gali būti diagnozuota ir vyrams. Ši problema - antsvorio, intensyvaus sporto ar aktyvesnės fizinės veiklos pasekmė. Jungiamasis pilvo sienos audinys (vadinamas balta linija) gali išsitempti bambos lygyje, aukščiau arba žemiau. Tiesieji pilvo raumenys yra priversti išsitempti, kai nėštumo metu sparčiai didėja gimda. Įprastai tai įvyksta nuo 28 nėštumo savaitės (trečiajame trimestre). Kai po gimdymo moteris pradeda varginti atsikišęs, savo formos neatgaunantis pilvukas, galima įtarti raumenų išsiskyrimą. Tokie fiziologiniai pokyčiai priekinėje pilvo sienoje yra normalūs, nes kitaip mažylis netilptų į mamos pilvuką.
Fiziniai pratimai pilvo presui, specialūs korsetai ne visada užtikrina, kad po gimdymo sumažės diastazės atsiradimo rizika. Moterims rekomenduojama pirmuosius metus po gimdymo stiprinti pilvo raumenis. Vėliau, ar po antrojo ir kitų nėštumų bei gimdymų moterų sveikatos būklę atstatyti sunkiau. Svarbu laiku pasikonsultuoti su pilvo chirurgais dėl endoskopinės pilvo diastazės korekcijos.
Po laparoskopinės diastazės korekcijos operacijos į darbą galima grįžti praėjus 2 savaitėms po operacijos arba 4 savaitėms, jei dirbate fizinį darbą. Pacientai turi dėvėti specialų korsetą pilvo sienai stiprinti, rinktis ramesnio tempo gyvenseną, apie 6-8 savaites vengti intensyvaus fizinio krūvio ir svorio, didesnio nei 5 kg, kilnojimo. Po operacijos pilvo sienos raumenys gali vėl prasiskirti, atsirasti išvaržos, jei moterys nusprendžia vėl susilaukti atžalų. Tačiau anksčiau atlikta diastazės operacija kitam nėštumui ir gimdymui netrukdo.
Lytinės lūpos po gimdymo: intymi plastika
Dažnai moterys po gimdymo suvokia, kad makšties sienelių pakitimai po patirtų traumų ir plyšių priverčia jausti diskomfortą ir kenkia lytiniam gyvenimui. Kai moteris, nepaisant gimdymų skaičiaus, nori ir toliau išlikti seksuali ir patirti seksualinį malonumą, intymi plastika po gimdymo kartais tampa vieninteliu būdu ištaisyti visus vidinių lytinių organų defektus.
Įprastai makštis atsistato praėjus pusmečiui po gimdymo. Patyrus stiprų raumenų tempimą, moterys susiduria su neigiamais padariniais, suteikiančiais nemalonius pojūčius lytinių santykių metu, trukdo dailiosios lyties atstovėms jaustis natūraliai.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Pogimdyminis laikotarpis dažniausiai trunka 6-8 savaites, per kurias vyksta kūno atsistatymas ir gijimas. Jau po kelių dienų daugelis moterų gali grįžti prie įprastų veiklų, tačiau svarbu stebėti pooperacinę priežiūrą.
Kai moterys nesikreipia pagalbos į medikus ir bando problemą pašalinti savarankiškai, atlikdamos specialius fizinius pratimus, svarbu nepamiršti, kad tokiu būdu sustiprinti makšties raumenis galima efektyviai tik pradiniame patologijos etape - t. y. praėjus ne daugiau kaip 1,5-2 mėn. po gimdymo. Po antrojo gimdymo ar praėjus metams po kūdikio gimimo, makšties raumenis natūraliu būdu sugrąžinti į pradinę būklę praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu plastikos chirurgai šią problemą pašalina be jokių sudėtingų operatyvių intervencijų.
Dažniausios moterų problemos po gimdymo - makšties sienelių nusileidimas, apsunkinantis šlapimo sistemos veiklą, pogimdyminiai randai, deformuojantys tarpvietę, kritiškais atvejais - moters dubens nusileidimas ir makšties iškritimas.
Makšties plastika (vaginoplastika) rekomenduojama moterims, kurias kamuoja pasikartojantis, tempiantis skausmas apatinėje pilvo dalyje, pojūtis, kad makštyje yra svetimkūnis, sutrikęs visavertis seksualinis gyvenimas, estetiniai defektai ir pažeidimai.
Chirurginės manipuliacijos, kurių metu atliekama makšties plastika, apibūdinamos viena sąvoka - „kolporafija“. Operacijos metu pašalinama dalis galinės ir (arba) priekinės makšties sienelės gleivinė, sutempiami raumeniniai audiniai. Susidarę randai nyksta greitai ir be pėdsakų.
Lytinių lūpų plastika gali sumažinti diskomfortą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Moterys, kurios patiria nepatogumus dėl savo lytinių lūpų formos, gali patirti psichologinę įtampą ir sunkumus lytiniame gyvenime. Lytinių lūpų plastika yra chirurginė procedūra, skirta koreguoti mažųjų lytinių lūpų formą, dydį ir simetriją, siekiant sumažinti diskomfortą ir pagerinti estetiką.
Operacijos eiga priklauso nuo konkrečios procedūros, tačiau dažniausiai ji trunka apie 1 valandą. Operacija atliekama vietinėje arba bendrinėje nejautroje, priklausomai nuo pacientės poreikių ir gydytojo rekomendacijų. Po operacijos, pacientė gali grįžti namo tą pačią dieną arba po keleto dienų, priklausomai nuo jos būklės. Rekomenduojama laikytis 2 parų namų režimo, o po 2-3 savaičių galima grįžti prie normalaus gyvenimo ritmo. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kad užtikrinti sėkmingą gijimą ir išvengti komplikacijų.
Kaip ir bet kuri kita operacija, lytinių lūpų plastika turi savo rizikas ir komplikacijas. Vienos iš dažniausių komplikacijų yra infekcijos, kraujavimas, jautrumo sumažėjimas arba nepageidaujamas rezultatas. Tačiau šios komplikacijos yra retos ir dažniausiai susijusios su nepakankamu operacijos metu higienos laikymusi arba paciento nesilaikymu rekomendacijų. Praėjus kelioms savaitėms po operacijos, pacientės gali grįžti prie savo įprastinės veiklos, tačiau rekomenduojama vengti didesnio fizinio krūvio bent 2-3 savaites.
Kitos galimos komplikacijos po gimdymo
Dažniausi gimdymo takų sužalojimai yra gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Gerokai rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos - fistulės.
Jeigu tarpvietė įkirpta prieš tai nuskausminus, moteris jokio skausmo nejaučia. Jeigu įplyšta nenuskausminus, jaučiamas spaudimas, tempimas, maudimas, nestiprus skausmas tarpvietės srityje. Susidarius hematomoms (kraujosrūvoms), moteris skundžiasi stipriais sąrėminiais skausmais, spaudimu dubens dugno srityje, lyg noru tuštintis. Išorinio kraujavimo, esant hematomoms, dažniausiai nebūna. Dėl giliai esančių hematomų, patinsta makštis ir išoriniai lytiniai organai. Gimdos kaklelio plyšimų niekada neskauda. Pagrindinis gimdos kaklelio plyšimų simptomas yra kraujavimas iš lytinių takų gimus vaisiui. Įplyšę gimdos kaklelio audiniai kraujuoja vienodai, nenutrūkstama srove, skaisčiai raudonu arteriniu krauju, gana smarkiai.
Prieš pat užgimstant vaisiui, vaisiaus galvutė spaudžia ir tempia dubens dugną bei tarpvietę. Tarpvietės venos persipildo, tarpvietė pamėlynuoja, paburksta, išsipučia, glaudžiai aptempia vaisiaus galvutę. Galvutei toliau judant į priekį ir bandant prasiveržti, audiniai dar smarkiau spaudžiami, užspaudžiamos net smulkios arterijos ir tarpvietė pabąla. Tai gresiančio tarpvietės plyšimo požymiai. Tada reikia tarpvietę nuskausminti ir įkirpti tiek, kiek reikia vaisiui užgimti. Jeigu tai nėra atliekama, kito sąrėmio ir stangos metu tarpvietė plyšta. Ji gali plyšti negiliai (plyšta tik tarpvietės oda, paodis, makšties gleivinė) ir giliai (plyšta dubens dugno raumenys, net dalis tiesiosios žarnos). Taip pat gali įtrūkti lytinių lūpų gleivinė, sužalojama moters varputė. Apžiūrint matoma gili žaizda, kuri gausiai kraujuoja. Kirpti audiniai visada sugyja geriau ir gražiau negu plyšę.
Gimdos kaklelio plyšimai gali komplikuotis gausiu kraujavimu. Į nesusiūtą žaizdą gali patekti infekcija, išplisti aukštyn į gimdos kūną ir puriuosius priegimdžio audinius. Nesusiūtas gimdos kaklelio plyšimas gali skatinti ikivėžinių būklių ir vėžio atsiradimą. Didelės arba mažos daugybinės hematomos, neatvertos chirurginiu būdu, gali supūliuoti. Gilūs tarpvietės plyšimai pažeidžia tiesiąją žarną, šlapimkanalį, išangės rauką ir keliamuosius raumenis; nekokybiškai susiuvus tokius plyšimus, vėliau gali būti šlapinimosi sutrikimų, dujų ir išmatų nelaikymas.
Gimus vaisiui ir placentai, moters gimdymo takai apžiūrimi išplėtus makštį skėtikliais. Be apžiūros ir apčiuopos, jokie kiti tyrimo būdai nereikalingi. Pagimdžiusios moters išoriniai lytiniai organai, tarpvietė, vidinis šlaunų paviršius apiplaunami šiltu vandeniu, patepami spiritiniu dezinfekuojančiu tirpalu. Išoriškai matomi tarpvietės plyšimai dar kartą nuskausminami sušvirkščiant į audinius plyšimo vietoje vietinių anestetikų tirpalo. Plyšęs gimdos kaklelis susiuvamas atskiromis ketguto ar tirpstančio sintetinio siūlo siūlėmis. Siūlai, sugijus žaizdai, maždaug po 7-10 dienų, ištirpsta patys, jų dirbtinai šalinti nereikia. Makštis, radus jos plyšimų, taip pat susiuvama tirpstančiais siūlais pavienėmis siūlėmis. Hematomas, prieš tai nuskausminus, būtina įpjauti: pašalinami susikaupę kraujo krešuliai ir užsiuvama trūkusi kraujagyslė.
Geri gydymo rezultatai priklauso nuo tinkamos pooperacinės priežiūros. Skiriamas aktyvus režimas - kuo daugiau vaikščioti ir judėti. 10 dienų negalima sėdėti, leidžiama tik gulėti, stovėti arba gulsčiai remtis ant priešingos pusės klubo, negu buvo įkirpta tarpvietė. Rekomenduojama maitintis daug kartų per dieną, mažomis porcijomis, skystu, lengvai virškinamu maistu, vengti vidurių užkietėjimo. Per 6 val. po gimdymo moteriai reikia pačiai savarankiškai pasišlapinti tualete. Per 3 dienas po gimdymo reikia pasituštinti. Jei viduriai užkietėję, pravartu suvalgyti saują džiovintų slyvų arba rytą nevalgius išgerti stiklinę šalto vandens, išgerti 2 valgomus šaukštus alyvuogių aliejaus, vidurius laisvinančių priemonių. Jei po gimdymo yra skausmingi, paburkę, išsivertę išangės hemorojiniai mazgai, jie gydomi skausmą ir uždegimą mažinančiomis žvakutėmis į tiesiąją žarną.
Kai gimdos kaklelio atsidarymas yra arti visiško (7-8-9 cm), moteris pajunta nenumaldomą norą stumti, stangintis, lyg tuštintis, ypač sąrėmių metu. Tačiau to daryti jokiu būdu negalima: jei moteris neklausys gydytojo ir sąrėmio metu pastums, vaisiaus galvutė ūmai smuktels žemyn gimdymo takais, ir ne visai atsidariusio gimdos kaklelio kraštai įplyš. Prieš pat užgimstant naujagimiui, galvutei veržiantis lauk, ji smarkiai tempia tarpvietę, jaučiamas veržimo, tempimo, deginimo, plėšimo jausmas. Tada, užgimus vaiko pakaušiukui, akušerė paprašo moters vieną sąrėmį nestumti, o tik paviršutiniškai pakvėpuoti per burną („lyg šuniukui”) ir nestumti. Šio sąrėmio metu užgimsta plačioji galvutės dalis - viršugalvio gumburai, todėl akušerė, tuo momentu spausdama tarpvietės audinius iš šonų ir stumdama juos žemyn, padaro daugiau vietos, sumažina audinių tempimą, nusmaukia juos nuo gimstančio vaiko veiduko ir apsaugo nuo tarpvietės plyšimo.
Kėgelio pratimai po gimdymo
Tyrimai rodo, kad Kėgelio pratimai padeda išvengti tokių su gimdymu susijusių komplikacijų kaip šlapimo ir išmatų nelaikymas, nevalingai pasišalinančios dujos, įvairūs garsai iš makšties, ypač lytinių santykių metu. Šie tarpvietės ir makšties raumenis stiprinantys pratimai turėtų būti atliekami viso nėštumo metu, jei nėštumą prižiūrintis gydytojas nerekomendavo kitaip. Jei nėra plyšimų, kuriuos teko siūti, praėjus kelioms valandoms po gimdymo jau galima pradėti daryti Kėgelio pratimus. Jei tarpvietė siūta, palaukti bent tris savaites, iki žaizdos visiškai sugis, ir tada pradėti mankštintis. Svarbu stebėti savijautą: jei mankšta kelia diskomfortą, duoti sau daugiau laiko.
Mityba po gimdymo
Mityba po gimdymo itin svarbi ne tik mamai atgaunant jėgas ir žindant naujagimį, bet ir dėl tarpvietės gijimo. Tuštinantis užkietėjus viduriams tenka smarkiai įtempti tarpvietės audinius, tai skausminga ir kelia riziką žaizdoms atsiverti iš naujo. Svarbu užtikrinti, kad mityboje netrūktų skysčių ir skaidulų, kurios gerina peristaltiką. Per dieną išgerti bent 2 l vandens, taip pat arbatų, ypač tinka kmynų ir pankolių, nes gerina virškinimą. Į meniu įtraukti daržovių, salotų, šviežių ir džiovintų vaisių. Vengti keptos ir rūkytos mėsos. Rinktis žuvį, paukštieną, geriausia ruoštą garuose, troškintą.
Makšties išskyros (lochijos) po gimdymo
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla po gimdymo
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Kūno pokyčiai po gimdymo
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytiniai santykiai po gimdymo
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis. Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.