Norvegija, garsėjanti savo socialine gerove, turi ir savitą vaikų teisių apsaugos sistemą, kurios pagrindinis instrumentas - „Barnevernet“ (Vaikų gerovės tarnyba). Ši sistema, siekianti užtikrinti vaikams ir jaunuoliams tinkamas vystymosi bei ugdymo sąlygas, neretai sulaukia tiek vietinės, tiek tarptautinės kritikos. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip veikia ši sistema, kokie yra jos ypatumai, su kokiais iššūkiais ir kontroversijomis ji susiduria bei kaip ji vertinama tarptautiniu mastu.
„Barnevernet“: Pagrindiniai Tikslai ir Veikimo Principai
„Barnevernet“ - tai Vaikų gerovės tarnyba, kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti vaikams ir jaunuoliams geras vystymosi ir ugdymo sąlygas bei tinkamą priežiūrą ir rūpybą. Ši tarnyba siūlo įvairias pagalbos šeimai priemones, kurios taikomos pagal poreikį. Svarbu pažymėti, kad didžioji dalis (apie 60 %) šių priemonių yra teikiama šeimai pačiai norint ir sutinkant.
Istorinis kontekstas
Pirmasis Norvegijoje vaikų teises reglamentuojantis įstatymas, vadinamas Patarimų globėjams įstatymu (Vergerådsloven), buvo priimtas 1986 m. ir įsigaliojo 1990 m. Vėliau, 1992 m., jis buvo pakeistas Vaikų apsaugos paslaugų įstatymu (Lov om barneverntjenester, arba Barnevernloven), kuris užtikrina vaikams ir jaunuoliams gyvenimo sąlygas, nežalojančias jų sveikatos ir vystymosi, t. y. teisę į būtinąją pagalbą, priežiūrą ir apsaugą.
Pagrindiniai principai
Vaikų apsaugos paslaugų įstatymas taikomas remiantis dviem pagrindiniais principais:
- Mažiausio kišimosi principas: Valstybė į šeimos gyvenimą turėtų kištis tik kraštutiniu atveju, kai kitos priemonės yra neveiksmingos.
- Vaiko gerovės principas: Visos priemonės, susijusios su vaiko teisių apsauga, turi būti nukreiptos į jo gerovę.
Iki 2012 m. įstatymas taip pat rėmėsi biologiniu principu, kuris teikė pirmenybę biologinei šeimai, tačiau vėliau šis principas buvo atsisakytas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie gyvenimą Norvegijoje
Veikimo mechanizmas
- Pranešimas: Regioninei „Barnevernet“ gavus pranešimą (skundą) apie įtarimus dėl vaiko teisių ar gerovės nepaisymo arba šeimai pačiai kreipusis pagalbos, užvedama byla.
- Tyrimas: Gavusi skundą, „Barnevernet“ atlieka tyrimą, siekdama nustatyti vaiko priežiūros ir vystymosi sąlygas šeimoje. Daugeliu atvejų pagalba teikiama esant šeimos sutikimui.
- Pagalbos priemonės: Pagalbos priemonės gali būti įvairios: patarimai šeimai, finansinė parama vietai darželyje ar pomokyklinės veiklos grupėse, padedančio rūpintis vaiku asmens suradimas ir apmokėjimas už rūpinimąsi, vaiko laisvalaikio organizavimas ir tam reikalinga piniginė parama.
- Apskrities komisija (Fylkesnemnda): Bylos, kuriose šių priemonių nepakanka arba jas taikant norimas rezultatas nepasiekiamas, arba jei šeima atsisako pagalbos, siunčiamos į regioninę Apskrities komisiją (Fylkesnemnda).
- Priverstinė pagalba: Jei Apskrities komisija priima sprendimą teikti priverstinę pagalbą, jis vykdomas nepaisant tėvų, globėjų ar vaiko sutikimo. Apskrities komisija taip pat nagrinėja bylas dėl vaikų paėmimo iš šeimų esant neatidėliotinai grėsmei, vaiko globos perėmimo, tėvų teisių atėmimo, priverstinio apgyvendinimo reikiamoje institucijoje.
- Neatidėliotinas paėmimas: Tais atvejais, kai yra įtarimų ar požymių, kad prieš vaiką naudojamas smurtas arba jei tėvai ar globėjai negali pasirūpinti vaiku dėl svaiginimosi ar kitų aplinkybių, „Barnevernet“ priima sprendimą dėl vaiko neatidėliotino paėmimo. Toks sprendimas priimamas tik tam tikram periodui (laikinai).
Institucinė struktūra
- Vaikų ir lygių galimybių ministerija (Barne- og likestilligs departementet): Aukščiausioji valstybinė „Barnevernet“ institucija.
- Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn): Kontroliuoja „Barnevernet“ darbą ir jiems galima teikti skundus dėl „Barnevernet“ priimtų sprendimų.
- Vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas (Barne-, ungdoms- og familiedirektoratet, Bufdir): Ministerijai pavaldus direktoratas, vadovaujantis Vaikų, jaunimo ir šeimos tarnybai (Barne-, ungdoms- og familieetaten, Bufetat).
- Vaikų, jaunimo ir šeimos tarnyba (Barne-, ungdoms- og familieetaten, Bufetat): Sudaro centrinė „Barnevernet“ ir 5 regioninės „Barnevernet“.
- Apskrities komisija (Fylkesnemnda): Atsakinga už sprendimų priėmimą vaikų teisių bylose. Ji yra nepriklausoma valstybinė administracinė institucija, dirbanti pagal reglamentą, galiojantį teismuose. Apskrities komisiją sudaro 5 asmenys: pirmininkas arba teisėjas (profesionalus teisininkas), 2 profesionalai (ekspertai) ir 2 liaudies tarėjai.
Kritika ir Kontroversijos
Nepaisant kilnių tikslų, „Barnevernet“ veikla nuolat susilaukia kritikos ir sukelia kontroversijas, ypač dėl priverstinės pagalbos šeimai.
Neigiamos nuostatos
Ne visi tėvai Norvegijoje palankiai žiūri į „Barnevernet“, ypač į priverstinę pagalbą šeimai. Daugeliui tėvų kelia nerimą galimybė, kad valstybė gali įsikišti į jų šeimos gyvenimą ir priimti sprendimus dėl jų vaikų likimo nepaisant jų valios.
Protestai
2014-2016 m. Norvegijoje ir kitose Europos šalyse kilo protestų banga prieš Norvegijos „Barnevernet“. Šie protestai siejami su nuo 2005 m. ženkliai didėjusia imigracija į Norvegiją. „Barnevernet“ buvo kritikuojama dėl nepagrįsto vaikų paėmimo iš užsieniečių šeimų.
Hagos konvencija
2016 m. Norvegija ratifikavo 1996 m. Hagos konvenciją Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo, bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje. Ši konvencija turėtų padėti užtikrinti, kad sprendimai dėl vaikų teisių apsaugos būtų priimami atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir bendradarbiaujant su kitomis šalimis.
Marius Reikerosas: Kritinis žvilgsnis
Norvegijos žmogaus teisių specialistas Marius Reikerosas, dirbantis šioje srityje nuo 1999 m., ne kartą dalyvavo Europos Žmogaus Teisių Teismo procesuose, gindamas tėvus, iš kurių Norvegijoje buvo paimti vaikai. Jis teigia, kad Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemoje vyksta dalykai, kuriais jis nepatikėjo, kol su ja nesusidūrė pats.
Taip pat skaitykite: Lietuvių patirtis Norvegijos darželiuose
M. Reikerosas padėjo norvegei Trudei Strand Loben paduoti Norvegiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laimėti šią bylą. Trudės Strand Loben kūdikis buvo atimtas iš jos praėjus vos trims savaitėms po gimimo, nes tarnybos suabejojo motinos auklėjimo gebėjimais. Vaikas buvo atiduotas globai, o motinai su juo leista matytis vos po 12 valandų per metus.
M. Reikerosas taip pat ėmėsi padėti lietuvių mamoms, iš kurių paimti vaikai vis dar gyvena Norvegijoje pas globėjus. Keturių lietuvių šeimos pradeda kelią Europos Žmogaus Teisių Teismo link, į kurį ketina paduoti Norvegiją dėl pažeidžiamų žmogaus teisių.
Pavojingi signalai Lietuvai
M. Reikerosas įspėja Lietuvą, kuri bando sekti Norvegijos vaiko teisių sistemos pritaikymo pavyzdžiu, matantis pavojingus signalus. Jis teigia, kad vaiko teisių situacija Norvegijoje kelia didelį nerimą ir kad Norvegija šiais metais buvo du kartus pasmerkta Europos Žmogaus Teisių Teisme. Dar 30 su vaiko teisių pažeidimais susijusių bylų taip pat yra nagrinėjamos arba laukia nagrinėjimo Europoje.
M. Reikerosas teigia, kad kai kurios lietuvių šeimos Norvegijoje susiduria su paslėptu rasizmu. Jis mini Monikos Sviglinskajos, aštuonerių metų lietuvaitės, kuri 2011 m. buvo rasta negyva Bergeno užmiestyje, atvejį. Iš pradžių policija pateikė savižudybės versiją, tik po kurio laiko byla buvo perkvalifikuota į nužudymą. M. Reikerosas mano, kad pirminis policijos abejingumas tirti bylą buvo pagrįstas tuo, jog mirusioji mergaitė buvo lietuvė.
M. Reikerosas teigia, kad žino šimtus šeimų, iš kurių buvo paimti vaikai be jokių svarių priežasčių. Jis matė tėvų, kurie bandė žudytis, buvo apiplėšti arba tiesiog praradę viltį. Jis mano, kad Norvegija nesilaikė žmogaus teisių standartų tiek iki Trudės Strand Loben istorijos, tiek po jos. Nors teismas sprendimą priėmė rugsėjo 10 d., Norvegija iki šiol atsisako vaiką grąžinti Trudės šeimai, taip ir toliau pažeidinėdama šios šeimos žmogaus teises. Taip pat yra pažeidžiama Vaiko teisių konvencija, kurios 8 straipsnis sako, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
Taip pat skaitykite: Norvegijos išmokos šeimoms
M. Reikerosas įspėja Lietuvą nekopijuoti Norvegijos sistemos, nes tai sukels negrįžtamos žalos tūkstančiams lietuvių šeimų. Jis linki Lietuvai kurti tokį vaiko teisių apsaugos modelį, kuris atlieptų lietuvių kultūrą ir mentalitetą.
Norvegijos Vaikų Teisių Apsaugos Tarnyba: Lyderė ar Pavyzdys?
Po šio sprendimo tarp norvegų netyla kalbos apie Norvegijos vaikų apsaugos tarnybą ir jos elgesį su vaikais bei jų šeimomis. Kyla klausimas: ar Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba iš tikrųjų labai skiriasi nuo kitų šalių vaikų apsaugos tarnybų.
Tarptautinis kontekstas
Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba yra plačiai kritikuojama už tai, kad lyderiauja perimant vaikų globą iš tėvų. Tačiau Norvegijos mokslininkų nuomone, daugelis šalių elgiasi panašiai arba greit paseks Norvegijos pavyzdžiu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo metu yra gavęs 30 bylų susijusių su Norvegijos vaiko teisių apsaugos „Barnevernet“ sistemos elgesiu. Daugelyje iš šių bylų vaikai iš šeimų buvo paimti iš karto po gimimo.
Panašumai ir skirtumai
Profesorė Marit Skivenes iš Bergeno universiteto Diskretiškumo ir Paternalizmo tyrimų centro (Centre for Research on Discretion and Paternalism) teigia, kad norvegų vaikų apsaugos tarnyba turi daugiau panašumų su kitų šalių tokiomis tarnybomis nei skirtumų. Tarptautinis Diskretiškumo tyrimų centras tiria vaikų teisių apsaugą, vaikų teises ir jėgos panaudojimą prieš individą gerovės valstybėje.
Pasak profesorės, pasaulyje egzistuoja dviejų tipų vaiko teisių apsaugos sistemos:
- Orientuotos į šeimos aptarnavimą: Tai sistemos, kurios teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdamos į jos gyvenimą ir panaudodamos jėgą. Viena iš priemonių šioje sistemoje yra tėvų konsultavimas. Šioje kategorijoje yra ir Vokietijos vaikų teisių apsaugos sistema.
- Orientuotos į riziką: Tai sistemos, kurios įsikiša į šeimos gyvenimą tik tada, kai akivaizdžiai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. Rizikuojanti vaikų teisių apsaugos sistema yra įsivyravusi pavyzdžiui JAV ir Rytų Europoje. Tai sistemos kurioms labiau rūpi sankcijos ir juridinės priemonės. Šioje sistemoje nėra stengiamasi bandyti pakeisti šeimos padėtį iš vidaus.
Profesorė M. Skivenes atkreipia dėmesį, kad visose šalyse, kur valstybė aktyviai kišasi į šeimą ir gina vaiko teises, kils įtampa tarp tėvų ir vaiką ginančios institucijos.
Lyderystė ir kritika
Buvusi Norvegijos vaikų apsaugos ministrė Linda Hofstad Helleland teigė, kad Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba lyderiauja ir greitai kitos šalys paseks jos pavyzdžiu. Ji tikino, kad vis daugiau šalių draudžia taip vadinamą „auklėjamąjį smurtą“ ir kad vaikai jau nėra laikomi tėvų nuosavybe, jie turi savo teises.
Profesorė M. Skivenes mano, kad tai, jog yra tiek daug skundų dėl Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistemos, rodo, kad Norvegijos sistema sudaro palankias sąlygas skųstis. Tai taip pat rodo, kad Norvegijos tėvai ir jų advokatai išmoko skųstis Strasbūrui.
Europos Žmogaus Teisių Teismo vaidmuo
Vis daugiau bylų pasiekia Europos Žmogaus Teisių Teismą, o tai rodo, kad Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema gali įvelti rimtų klaidų. Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tėvų teisės neturėtų būti iškeliamos aukščiau vaikų teisių.
tags: #norvegijoje #atimti #vaikai