Norvegija, šalis, garsėjanti savo aukštu gyvenimo lygiu ir dėmesiu socialinei gerovei, ypatingą reikšmę skiria vaikų ugdymui. Apie 35 000 lietuvių, pasirinkusių Norvegiją savo naujaisiais namais, kasdien susiduria su vietinės švietimo sistemos ypatumais, pradedant ikimokykliniu ugdymu. Straipsnyje aptariama Norvegijos vaikų darželių sistema, jos skirtumai nuo lietuviškosios, tėvų patirtys ir požiūris į vaikų ugdymą šioje šalyje.
Ikimokyklinis ugdymas Norvegijoje: bendrasis vaizdas
Norvegijoje ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tačiau didžioji dalis vaikų lanko darželius nuo vienerių metų. Švietimui vadovauja Švietimo ir mokslų ministerija. Veikia valstybinės ir privačios mokyklos. Ikimokyklinis ugdymas apima vaikų darželius - savivaldybių, įvairių organizacijų, pvz., ligoninių, universitetų darbuotojų vaikams.
Valstybiniai ir privatūs darželiai: skirtumai ir panašumai
Norvegijoje veikia tiek valstybiniai, tiek privatūs darželiai. Pasak lietuvių, gyvenančių Norvegijoje, skirtumas tarp jų nėra didelis, ypač piniginiu atžvilgiu. Skirtumas tas, kad privatų darželį vaikas gali pradėti lankyti, kada tėveliai pageidauja, o valstybinį - tik nuo rugpjūčio mėnesio. Privačių darželių specifika gali būti įvairesnė - nuo specializuotų ugdymo programų iki papildomų užsiėmimų.
Darželio diena: nuo pusryčių iki miego lauke
Darželis, į kurį leidžiamas vaikas, dirba nuo 6:30 iki 17:00 val. Pusryčiai vaikams patiekiami, kada vaikas ateina į darželį, bet būtinai turi atvesti iki 8:15 val., kad vaikas gautų pusryčius. Du kartus per savaitę vaikai valgo avižinių dribsnių košę, o likusias savaitės dienas - sumuštinius. Kiekvienas vaikas gali rinktis ką nori dėti ant sumuštinio. Užsiėmimai prasideda nuo 9:30 val., nes visi vaikai turi būti atvesti iki 9:00 val. Apie 11:00 val. būna pietūs, du kartus per savaitę šiltas maistas, o kitas dienas - sumuštiniai. Ir tada po pietų dažniausiai eina miegoti. Auklėtojos atsižvelgia, jei tėvai yra pasakę, kad vaikas turi būti migdomas, nes kiekvieną vaiką migdo atskirai jo vežimėlyje lauko pavėsinėje. Jei tėvai nusprendžia, kad vaikas nemiegos pietų miego, tai jo ir nemigdo. Po pietų miego 14:00 val. vaikams duodami vaisiai ir sumuštiniai.
Vienas iš labiausiai stebinančių dalykų lietuviams - vaikų miegas lauke. Mažyliai miega ne lovelėse, o tėvų atvežtuose vežimėliuose, kurie stovi namelyje darželio kieme, panašiame į pavėsinę. Vaikai miega toje nešildomoje patalpoje kiaurus metus, net ir žiemą, kai Norvegijoje siaubingai šalta. Toks miegas yra laikomas grūdinimo dalimi, leidžiančia vaikams būti atsparesniems peršalimams.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Adaptacija darželyje: individualus požiūris
Adaptacijos procesas Norvegijos darželiuose taip pat skiriasi nuo įprasto lietuviško modelio. Prieš pradedant leisti vaiką į darželį, auklėtojos pasiūlo vienam iš tėvų dvi savaites prieš lankymą ateiti kelioms valandoms su vaiku į darželį ir taip jį pratinti prie naujos aplinkos. Kai pradėjus vaiką į darželį leisti reguliariai, jam vis tiek yra sunku atsiskirti nuo tėvų, su auklėtojomis nusprendžiama, kad vienas iš tėvų, atvedęs vaiką, pasiliks kartu vienai valandai.
Maitinimo ypatumai
Maitinimas Norvegijos darželiuose taip pat gali nustebinti lietuvius. Retai kuriame darželyje galima tikėtis šilto maisto, dažniausiai tėvai turi įdėti savo krepšelį su maistu, bet vaikai nesiskundžia tokiu gyvenimo būdu. Mažyliai darželyje aprūpinami šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Valgyti sumuštinį pietums jiems yra tiesiog normalu. Kai vaikas, grįžęs iš darželio, paprašė rytojui pietums įdėti batono su sviestu ir pieno, nustebau. Mūsų šeimoje toks maistas nėra dažnai valgomas. Apskritai, mes labai daug dėmesio skiriame valgymo kultūrai, maisto gaminimui. Mes dažnai gaminame sunkiai paruošiamus, lietuviškus patiekalus, dedame juos vaikui į darželį. Po to kalbėdamasi su darželio auklėtojomis supratau, kad batonas su sviestu ir pienas - jokia keistenybė Norvegijos darželyje.
Ugdymas per žaidimą ir lauką
Iki aštuntos klasės Norvegijoje nėra tokios vertinimo sistemos kaip Lietuvoje. Žemesniųjų klasių vaikai daug dalykų mokosi žaidimo forma. Nėra kažkokio nesuprantamo spaudimo, kad vaikas privalo mokytis skaityti ar rašyti.
Norvegijoje gana populiarūs lauko darželiai. Kaip žinoma, čia dažnai pučia stiprūs vėjai, neretai būna šalta, dėl to labai jaudinomės, kad vaikas per šalčius nebus prižiūrėtas. Bet būtent šitaip čia vaikai yra grūdinami, jie į lauką eina bet kokiomis oro sąlygomis, pučiant vėjui ar sningant. Tikiu, kad vaiko peršalimui labai didelės įtakos turi tėvų požiūris. Mes nuo mažens savo berniuką pratinome prie grūdinimosi, aišku, neperžengdami ribų.
Vaikų teisės ir „Barnevernet“
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ veiklą. Pastebėta, kad mokyklų ir darželių darbuotojai vis dažniau kreipiasi į „Barnevernet“ instituciją su įtarimais, kad vaikas šeimoje neprižiūrimas, o „Barnevernet“ užvestos bylos vis rečiau nutraukiamos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Vaikų darželių darbuotojai yra ta profesionalų grupė, kuri dažniausiai praneša apie mažų vaikų priežiūros stoką. Šie darbuotojai sudaro kas penktą pranešėją apie vaikus nuo trejų iki penkerių metų. Pats „Barnevernet“ ir policija vaiko teisių apsaugos tarnybai praneša rečiau negu vaikų darželis.
Darželio darbuotojų vaidmuo
„Barnevernet“ tarnyba yra priklausoma nuo vaikų darželių ir mokyklų darbuotojų pranešimų. Mokytojai mato vaikus įvairiose situacijose ir praleidžia su jais daug laiko, todėl jie turi galimybę pastebėti, ar vaikui viskas gerai. Darbuotojai taip pat susitinka su tėvais. Neretai darbuotojai mokyklose ir darželiuose turi patikėtinių vaidmenį ir dėl to darbuotojas gali artimiau susipažinti su vaiku ir pastebėti rūpesčio stoką šeimoje. Jie turi daug galimybių susidaryti vaizdą, kuris yra svarbus įvertinant, ar vaiku gerai rūpinamasi namuose.
Atvirumas ir bendradarbiavimas
Kad atvirumas yra geriausia taktika, teigia ir Norvegijos vaiko gerovės tarnyba „Barnevernet“. Žaisti atviromis kortomis su tėvais, kai tai įmanoma, yra teisigiausia taktika. Savarbiausia, kad darželių ir mokyklų darbuotojai būtų susinteresuoti vaiko situacija.
Pranešimo tvarka
Anketose, kurios yra naudojamos pildant pranešimą „Barnevernet“, darbuotojas turi nurodyti savo vardą ir pavardę. Tais atvejais, kai tėvai nėra iš anksto informuojami, pranešėjo vardą jie sužino po pranešimo. Jie gali sužinoti vardą ir to darbuotojo, kuris pirmas įtarė kažką negero.
Lietuvių bendruomenė ir vaikų ugdymas
Nemažai laiko praleidžiame su lietuvių bendruomene. Jų Norvegijoje yra daug. Šalis didelė, todėl praktiškai kiekvienas regionas turi po nedidelę bendruomenę. Ką veikiam? Susitinkam, švenčiam tokias lietuviškas šventes kaip Užgavėnės, Kalėdos. Vaikai bendrauja, suaugusieji pabendrauja. Į bendrijas dažniausiai eina žmonės su šeimomis, dėl vaikų, kad jie bendrautų, nepamirštų kalbos ir tradicijų. Be to, daugelis švenčių, kuriose yra vaikų, yra be alkoholio, tai kai kuriems lietuviams neaktualu. Smagu su vaikais nueiti į lietuvišką teatrą, kurį kartais pasikviečia bendruomenė, suaugusiems - į lietuviškus filmus, pabūti prie ežero, galų gale paplepėti, pamatyti naujų veidų. Organizuojame ir šviečiamuosius seminarus, pavyzdžiui, darbo teisės įstatymų žinojimas, vaikų teisių apsaugos tarnybos, mokesčių deklaracijos ir kt.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
tags: #vaiku #darzeliai #norvegijoje