Kūdikio gimimas dažnai įsivaizduojamas kaip vienas laimingiausių ir džiaugsmingiausių momentų šeimos gyvenime. Tačiau realybė neretai būna kitokia, o naujai iškeptos mamos susiduria su emociniais sunkumais, įskaitant ir gausų verkimą. Šiame straipsnyje aptarsime priežastis, dėl kurių moterys ir net vyrai po gimdymo daug verkia, bei pateiksime patarimų, kaip įveikti šią būseną.
Emociniai sunkumai po gimdymo: realybė, kurią svarbu pripažinti
Specialistai ir tėvais tapę asmenys vis dažniau pripažįsta, kad gimus kūdikiui gali apimti ne tik džiugios emocijos. Pogimdyminė melancholija, depresija ar net sunkesnės būklės - visa tai egzistuoja, ir apie tai žinoti yra svarbu.
Motinystės melancholija: laikinas liūdesys
Motinystės melancholija (angl. baby blues) yra lengva depresiją primenanti emocinė būklė, kuri pasireiškia net iki 80 proc. moterų po gimdymo, ypač susilaukus pirmagimio. Anot psichologės-psichoterapeutės S. Valevičienės, šiai ligai būdingas liūdesys ir ilgesys, dažnai neturintis aiškios priežasties. Melancholijai būdinga tai, kad ji, taip liaudiškai sakant, neiškerta moters iš esmės: aš vis dar jaučiuosi, kad susitvarkau ir su vaikeliu, ir su buitimi, (…) nėra jausmo, kad tas pagrindas išslydo.
Pogimdyminė depresija: rimtesnė būklė, kuriai reikalinga pagalba
Jei toks nepaaiškinamas liūdesys trunka ilgiau nei 2 savaites, jau reikėtų sunerimti, kreiptis pagalbos į specialistus, nes tai gali įspėti apie užsimezgusią pogimdyminę depresiją. Ja, anot S. Valevičienės, serga nuo 15 iki 25 proc. naujųjų tėvų. Dažniausiai moterys, kurios mano terapiniame kabinete šneka apie tą patirtį, sako, kad jausmas yra kaip roboto: aš žinau, ką reikia daryti, bet aš nejaučiu. Aš keičiu sauskelnes, vežu į lauką, bet nėra (…) to džiaugsmo žiūrint į savo mažutį žmogeliuką. Dažniausiai tokios mamos nieko nejaučia, nežino, ką daryti. Tada būna visokios kompensacijos - bandymas skaityti labai daug knygų ir viską padaryti labai idealiai.
Vyrų pogimdyminė depresija: pamirštas reiškinys
Remiantis Amerikos medicinos asociacijos žurnale paskelbtais tyrimais, pogimdymine depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių. Palyginimui, tėvystės melancholiją patiria maždaug kas ketvirtas (t. y. Vyrai taip pat gali patirti pogimdyminę depresiją, nors visuomenėje vyrauja nuomonė, esą vyrai negali sirgti pogimdymine depresija, nes jie negimdė, nepatyrė cezario pjūvio operacijos, žindymo sunkumų ir t. t. Yra žinoma, kad jei partnerė serga pogimdymine depresija, tikimybė ja susirgti 50 proc. Susirgę depresija vyrai linkę demonstruoti daugiau pykčio, dažniau pasireiškia jų rizikingas elgesys (alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas ir kt.).
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Priežastys, kodėl po gimdymo daug verkiam
Verksmas po gimdymo gali būti sukeltas įvairių priežasčių, tiek fiziologinių, tiek psichologinių ir socialinių.
Fiziologiniai pokyčiai
- Hormonų svyravimai: Po vaiko gimimo jūsų organizme labai greitai vyksta hormoninis persitvarkymas. Jau po paros hormonų kiekiai sumažėja iki to lygio, kuris buvo prieš pastojimą. Estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas gali sukelti nuotaikos svyravimus ir didesnį jautrumą.
- Miego trūkumas ir nuovargis: Miego stygius išbalansuoja hormonų koncentraciją. Naujagimis reikalauja nuolatinio dėmesio, kėlimosi naktimis, maitinimo, raminimo. Kūnas dar neatsigavęs po nėštumo ir gimdymo, o nuovargis tampa nuolatiniu palydovu. Lėtinis miego trūkumas silpnina nervų sistemą, didina emocinį jautrumą ir mažina gebėjimą susidoroti su kasdieniais iššūkiais.
- Fizinis diskomfortas: Komplikacijos gimdymo metu, kurios vėliau sukelia diskomfortą (makšties kirpimas, plyšimas, cezario pjūvio randas, hemorojus ir t.t.), sunki žindymo pradžia, kurios metu patiriamas skausmas, galvos ir nugaros skausmai po epidūrinės nejautros, mineralų ir vitaminų trūkumas po nėštumo (geležies, vitamino D, B, magnio ir t.t.) gali prisidėti prie blogos savijautos ir verksmingumo.
- Pogimdyminis periodas: Pogimdyminis periodas trunka maždaug 6-8 savaites. Per tą laiką įvyksta didžiulių pakitimų visame organizme. Prie savo normalaus dydžio gimda grįžta maždaug po 2 mėnesių. Kraujingos išskyros gali tęstis 3-6 savaites.
Psichologiniai veiksniai
- Naujas vaidmuo ir atsakomybė: Po gimdymo įvyksta didelis pokytis moters gyvenime, prie kurio reikia laiko prisitaikyti. Šis procesas, iš naujo kuriant rutiną bei pamažu pažįstant naująją save mamos vaidmenyje, pareikalauja energijos bei laiko. Pirmaisiais metais po gimdymo itin daug dėmesio skiriama vaikui ir lieka mažai laiko sau. Tad pogimdyminė depresija gali atsirasti ir dėl didelių emocinių pokyčių moters gyvenime.
- Netekties jausmas: Viena iš krizės priežasčių gali būti netekties, išsiskyrimo jausmas, nes gimdymo metu nutrūksta simbiotinis motinos-vaiko ryšys. Dėl to kenčia abu.
- Baimė ir nerimas: Kūdikio gimimas lydimas įvairiausių stiprių emocijų - tai jaudulys ir džiaugsmas, persipinantys su baime ir nerimu. Vyras pasakoja, kad dėl savo būsenos kreiptis pagalbos į psichologą jam nebuvo labai lengva. Ir tam, anot jo, įtakos turi bendras visuomenės požiūris į psichoemocinę sveikatą, mat ši sritis vis dar apipinta įvairiais mitais, kalbėti apie tai, ir ypač viešai, kitiems, yra nepatogu, gėda.
- Mažesnis dėmesys sau: „Kai jie (vaikai - LRT.lt) yra maži, prarandi netgi galimybę reguliuoti savo laiką ir energiją, jauti, kad visą laiką duodi ir tai niekada nesibaigia. Tai nėra darbas, iš kurio grįžti, atsigeri arbatos, pasiilsi ir paskui vėl eini. (…) Mūsų visuomenė labai tai nuvertina: na, kas čia, motinystės atostogos, mes netgi taip vadiname, nors iš tikrųjų tai nėra atostogos, tai yra tikrai sunkus darbas. (…) Netgi jeigu vaikas miega, net jeigu naktis gera ir vaikus ramus, mūsų smegenys visą laiką budi“, - teigia S.
Socialiniai veiksniai
- Palaikymo stoka: Partnerio, šeimos ar draugų pagalbos trūkumas gali sustiprinti vienišumo ir izoliacijos jausmą.
- Aplinkos spaudimas: Tikrai mes visos žinome - kai pagimdai tą mažą žmogeliuką, atrodo, anksčiau tikrai nebuvo taip svarbu, kad (…) kokia močiutė sugalvoja pakomentuoti, kad be kepurytės bus ausų uždegimas. Neretai naujiesiems tėvams kritikos pažeria ir kiti jiems artimi žmonės - tėvai, seneliai, tetos, dėdės ar kaimynai, manantys, jog viską supranta geriau, pirštu baksnojantys į naujųjų tėvų daromas klaidas.
- Įtempti santykiai su partneriu: Įtempti santykiai su vaikelio motina, konfliktai arba sumažėjęs partnerės dėmesys. Dėl nuovargio natūraliai padaugėja ir konfliktų šeimoje. Taip pat vyrai gali būti įpratę būti partnerių dėmesio centre, tačiau viskas pasikeičia kūdikiui gimus: antroji pusė moteriai kurį laiką gali apskritai neegzistuoti.
- Jautimasis nereikalingu: Mamos gana greitai užmezga ryšį su kūdikiu, ypač per žindymą, oda prie odos kontaktą ir kt.
Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją?
Svarbu atskirti pogimdyvinę depresiją nuo pogimdyvinės melancholijos (angl. baby blues). Edinburgo pogimdyvinės depresijos skalė (EPDS) yra trumpas, bet patikimas testas, sudarytas iš 10 klausimų, kuriuose moteris įvertina savo savijautą pastarosiomis savaitėmis. Klausimai apima emocinę būseną, energijos lygį, nerimą, kaltės jausmą ir net minčių apie savęs žalojimą riziką. Surinkus aukštesnį nei 12 balų rezultatą, rekomenduojama pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichologu.
Pogimdyminės depresijos simptomai:
- Nuolatinis liūdesys, beviltiškumo ar tuštumos jausmas.
- Kaltės ar nevisavertiškumo pojūtis ("esu bloga mama", "nesugebu pasirūpinti kūdikiu").
- Dažnas verkimas be aiškios priežasties.
- Nerimas ar panikos priepuoliai.
- Nuovargis, net kai pavyksta išsimiegoti.
- Miego sutrikimai - nemiga arba nuolatinis noras miegoti.
- Apetito pokyčiai - prarandamas noras valgyti arba atsiranda persivalgymo epizodai.
- Kūno skausmai be aiškios priežasties.
- Sunku susitelkti, priimti sprendimus, rūpintis kasdieniais dalykais.
- Atsiribojimas nuo artimųjų, nenoras bendrauti ar išeiti iš namų.
- Sumažėjęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
- Sunkumai užmezgant emocinį ryšį su kūdikiu, kartais - net jo vengimas.
- Įkyrios mintys ar baimės apie galimą kūdikio sužalojimą.
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti.
- Specifiniai Simptomai Vyrams: vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs.
Kaip įveikti gausų verkimą po gimdymo?
Pogimdyminė depresija nėra būsena, kurią reikia ištverti. Tai sveikatos sutrikimas, kuris, kaip ir bet kuri kita liga, reikalauja tinkamo dėmesio, supratimo ir pagalbos. Svarbiausia - nelikti su savo jausmais vienatvėje ir žinoti, kad pagalbos būdų yra daug.
Profesionali pagalba
- Kreipkitės į specialistus: Pirmasis žingsnis - pasikalbėti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru. Specialistas gali įvertinti būklės sunkumą ir pasiūlyti tinkamą gydymo planą.
- Psichoterapija: Lengvesniais atvejais veiksminga psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padedanti atpažinti neigiamas mintis ir pakeisti jas konstruktyvesnėmis.
- Medikamentinis gydymas: Šiandien gydytojai gali skirti inovatyvius vaistus, saugius naudoti žindymo metu. Dažniausiai tai būna labai plačiai ištirti ir labai mažai šalutinių poveikių turintys selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, geriau žinomi kaip SSRI. Pastaruosius pagal individualią situaciją parenka gydytojas ar gydytojas specialistas.
Artimųjų palaikymas
- Kalbėkitės su artimaisiais: Pogimdyvinė depresija paveikia ne tik moterį, bet ir visą šeimą. Partnerio, draugų ar artimųjų supratimas ir kantrybė - labai svarbūs. Kartais vien nuoširdus pokalbis, pagalba buityje ar kelios valandos skirtos mamos poilsiui gali tapti dideliu žingsniu sveikimo link.
- Prašykite pagalbos: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Subalansuota mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija.
- Reguliarus poilsis: Laikykitės miego „higienos“, tai yra pakankamai miegoti.
- Fizinis aktyvumas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Net trumpi pasivaikščiojimai lauke ar lengvi tempimo pratimai gali pagerinti nuotaiką. Žinoma, jog buvimas gamtoje padeda jaustis geriau, mažina nerimą, todėl atsižvelgiant į gydytojų rekomendaciją, reikėtų stengtis kuo daugiau judėti, būti gamtoje.
- Laikas sau: Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Paskatinkite save pasirūpinti savimi, skirti laiko sau, galbūt kviesti kartu užsiimti maloniomis veiklomis, paskatinti į jas įsitraukti.
- Bendravimas: Labai svarbu bendrauti, kalbėtis su artimais žmonėmis, draugais.
- Venkite žalingų įpročių: Vengti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų.
Papildomos priemonės geresnei savijautai
- Magnis: Ramina nervų sistemą, teigiamai veikia kognityvines funkcijas bei miegą. Jo galima rasti špinatuose, riešutuose bei sėklose.
- B grupės vitaminai: Ypač folio rūgštis, B6 ir B12, padeda subalansuoti neurotransmiterių serotonino ir dopamino gamybą, tad prisideda prie nuotaikos reguliavimo, pakelia energijos lygį. Jų galima rasti lapinėse daržovėse, ankštiniuose maisto produktuose, pilno grūdo produktuose.
- Omega-3 riebiosios rūgštys: Harvardo mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad omega-3 riebiosios rūgštys teigiamai veikia smegenų veiklą, mažina uždegiminius procesus ir padeda palengvinti depresijos bei nerimo simptomus.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate, kad reikia pagalbos, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus. Nemokamą pagalbą teikia:
- Poliklinikos.
- Psichikos sveikatos centrai.
- Moterų krizių centrai.
- Krizinio nėštumo centrai.
- Visuomenės sveikatos biurai.
Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai