Vaiko globa Lietuvoje - ilgas ir sudėtingas procesas, per šimtmečius patyręs įvairių transformacijų. Nuo pirmųjų prieglaudų, skirtų karo našlaičiams, iki šiuolaikinės deinstitucionalizacijos, kuria siekiama užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje, vaiko globos sistema nuolat kito, reaguodama į socialinius, ekonominius ir politinius pokyčius.
Pirmieji žingsniai: prieglaudos ir darželiai (iki 1940 m.)
Prieš daugiau nei 100 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėjo kurtis prieglaudos. Visų pirma jos buvo reikalingos žmonėms, per karą praradusiems tėvus, šeimas ar namus. 1938 metais Lietuvoje jau buvo apie 57 vaikų prieglaudos, kuriose gyveno apie 3 400 vaikų.
Darželiai buvo naujovė šalyje. Iki pat 4 dešimtmečio vidurio vaikų darželiai nepriklausė švietimo sistemai. Juos, kaip ir prieglaudas ar sveikatos centrus steigė įvairios visuomeninės organizacijos, kurios siekė rūpintis vaikais, pavyzdžiui, Kūdikių gelbėjimo draugija, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvių motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga. Iš pradžių šios draugijos daugiausia rūpinosi tik tais vaikais, kuriems pagalba buvo būtina, pavyzdžiui, našlaičiais, o vėliau pradėjo rūpintis ir šeimose augančiais vaikais. 1936 metais išleistas darželių veiklą reglamentuojantis įstatymas, kuriame iki smulkmenų numatyta vaikų priežiūros tvarka, o patys darželiai tampa švietimo sistemos dalimi. Į vaiko priežiūrą darželyje žiūrėta atsakingai, skatintas vaikų savarankiškumas, o auklėtojos turėjo įgyti specialų išsilavinimą, dirbti pagal griežtus nurodymus.
Jadvygos Oginskienės iniciatyva 1786 m. įkurta pirmoji kūdikių prieglauda. 1791 m. Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus prižiūrėjo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai. XIX a. pabaigoje labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur.
Institucinės globos suklestėjimas sovietmečiu (1940-1990 m.)
Sovietinės okupacijos laikotarpiu dėl besiplečiančios pramonės ir ilgų tėvų darbo valandų dar labiau išaugo poreikis institucijų, kuriose ugdomi ar prižiūrimi vaikai. Institucinė priežiūra buvo skatinama, nes nuo mažų dienų šiose įstaigose vaikams buvo galima skiepyti režimui palankias idėjas. Nors vis statyti darželiai, jų trūko, todėl tėvai imdavosi netgi tokių priemonių kaip vaiką laikinai apgyvendinti vaikų namuose, pavyzdžiui, vasaros laikotarpiui. Pamaininį darbą dirbusiems tėvams patogu buvo rinktis savaitinius darželius ar mokyklas-internatus, kur vaikai gyveno nuo pirmadienio iki penktadienio ir namo galėjo grįžti tik savaitgaliui. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Nepriklausomybės laikotarpis: deinstitucionalizacija ir šeimos svarba (nuo 1990 m.)
Kadangi ilgainiui pastebėta, kad didelėse vaikų globos institucijose egzistuojanti tvarka yra nepalanki visapusiškam vaikų vystymuisi, Lietuva pasuko kitu keliu - pradėjo vaiko globos sistemos pertvarką, kurios metu atsirado su didelių institucijų skaidymu susijusių pakeitimų, pavyzdžiui, atsirado globos centrai, budintys globotojai, įvairios paramos priemonės globėjams ir įvaikintojams. Šiuo metu vaiko iki 3 metų globa institucijoje gali būti nustatyta tik išskirtiniais atvejais.
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. 2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Siekiant supažindinti visuomenę su globos galimybėmis, Kaune kiekvienais metais organizuojami į tai orientuoti renginiai. Kauno savivaldybės socialinės reklamos kampanija skatina žmones tapti globėjais. Reklamos herojėmis tapo trys realios globėjos - kaunietės Violeta, Jūratė ir Kornelija.
Laikinoji globa: pagalba išvykstantiems tėvams
Išvykdami ilgesniam laikui iš Lietuvos tėvai turėtų pasirūpinti šalyje liekančio vaiko laikina globa. Specialistai pabrėžia, kad tai svarbu ne tik emigrantų, bet ir dažnai ilgesniam laikui vykstančių į komandiruotes tėvų vaikams.
Nusprendusiems, kad laikina globa tėvų sutikimu vaikams yra reikalinga, dokumentus būtina pradėti tvarkyti ne vėliau kaip likus 30 dienų iki išvykimo. Užpildytą prašymo formą tėvai turi pristatyti savivaldybės, kurioje gyvena, administracijai. Jeigu laikina globa reikalinga vaikui, turinčiam 16 metų ir daugiau, būtina kartu pristatyti ir jo sutikimą. Laikinosios globos nustatymas gali trukti iki 30 dienų. Per šį laikotarpį įvertinama laikino globėjo gyvenamoji vieta ir sąlygos, informuojami VVTAĮT atstovai, pastarieji įvertina laikino globėjo tinkamumą. Kartu tėvai įspėjami, kad likus 5 dienoms iki grįžimo į Lietuvą apie tai jie turi pranešti savivaldybės administracijai, kad ši parengtų dokumentus, reikalingus laikinosios globos pabaigai. Laikini globėjai jokių valstybės išmokų už vaiko priežiūrą negauna.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Vaikų gerovės centras „Pastogė“
Nuo 1995 metų Kaune įsikūręs vaikų gerovės centras „Pastogė“ rūpinasi parengti laikinuosius globėjus padėti globos reikalingiems vaikams. Tačiau besidominčiųjų laikinąja globa sumažėjo. Visuomenėje gajūs mitai dėl vaikų globos, pavyzdžiui, kad globoti gali tik pasiturintys asmenys. Tačiau šeimos, tapusios vaiko globėjomis, pačios daug gauna ir atranda.
Statistika ir iššūkiai
Lietuvoje kasmet apie 2500 vaikų patenka į globą. Dalis jų, įvykus teigiamiems pokyčiams tėvų šeimoje, grįžta į savo namus, dalis apsigyvena giminaičių šeimose, tačiau apie pusė tėvų globos netekusių vaikų patenka į globos namus ir juose auga iki pilnametystės. Šiuo metu Lietuvoje vaikų globos namuose auga apie 5000 vaikų. Nerimą kelia kūdikių ir mažamečių iki 3 metų amžiaus situacija: į šeimas jų patenka dukart mažiau nei į institucijas.
Vaiko teisių apsauga: nuo pirmųjų įstatymų iki šių dienų
Pirmieji įstatymai, susiję su geresne vaiko padėtimi ir teisėmis, atsirado tarpukariu. Tai - Mažamečių vaikų teisių įstatymas, Motinos ir vaiko globos įstatymas, Prieglaudų laikymo įstatymas, Ligonių kasų įstatymas. 1926 metais kriterijus atitinkančioms motinoms buvo suteikiamos motinystės atostogos ir piniginė išmoka gimus naujagimiui. Tarpukariu taip pat egzistavo ir vaiko pinigai. Pirmasis tarptautinis dokumentas apie vaiko teises - Ženevos vaiko teisių deklaracija - pasirodė 1924 metais.
1989 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis šiuolaikinis dokumentas, kuriame aptariamos vaiko politinės, pilietinės, socialinės ir kultūrinės teisės - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 metais. 2000 metais Lietuvoje atsirado Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Nuo 2003 metų užtikrintos priemonės vaikų situacijai Lietuvoje gerinti. 2017 metais Lietuva prisijungė prie šalių, kurios uždraudė fizinių bausmių vaikams taikymą visose aplinkose. 2018 metais visi Lietuvos vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus.
Iššūkiai ir perspektyvos
Nepaisant teigiamų pokyčių, vaiko globos sistema Lietuvoje vis dar susiduria su iššūkiais. Vis dar trūksta globoti ar įvaikinti norinčių šeimų. Nerimą kelia didelis vaikų skaičius, augantis globos namuose. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą paramą globėjams ir įtėviams, siekiant, kad vaikai augtų saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. Didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų globojami šeimose.
Nuomonės ir patirtys
Nuolatine globėja tapusi Rūta teigia, kad daugiausia apmąstymų pareikalavo savo pačios galimybių įvertinimas - ar sugebės, turės pagalbą šalia. Ji kiekvienam mąstančiam apie galimybę tapti globėjais pataria nebijoti ir susitarti su savimi priimant sprendimą.
Kauno meras ragina visus apie globą svarstančius kauniečius ryžtis galutiniam sprendimui.
Vaikų gerovės centro "Pastogė" gerokai anksčiau nei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo rengėjai ėmėsi kurti kuo palankesnę vaikui ir šeimai paslaugą.
tags: #vaiko #globa #istoriskai