Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizmas patiria daugybę pokyčių, o būsimam kūdikiui reikia ypatingos priežiūros. Tačiau ne visada nėštumas būna planuotas, o kartais moteris apie jį sužino tik po kelių mėnesių. Ką daryti tokiu atveju ir kokios galimos pasekmės?
Neplanuotas nėštumas ir nežinojimo laikotarpis
Deja, ne visos moterys kruopščiai suplanuoja būsimą nėštumą. Vienos nutaria sulaukti, kol pastojimo faktą patvirtins teigiamas nėštumo testo rezultatas, ir tik tada gyventi pagal taisykles. Kitos pastoja neplanuotai ir apie tai sužino praėjus vienam arba daugiau nėštumo mėnesių.
Tokiose situacijose moterys dažnai jaučia kaltę dėl to, kad galėjo vartoti alkoholį ar kitaip elgtis neatsakingai, nežinodamos apie savo nėštumą. Nors aišku, kad niekas nesugebėtų padaryti tai, ką reikia, jei nežinotų, kad privalo, vis dėlto moterys, suvokusios, kad organizmui teko alkoholio tada, kai šitaip neturėjo būti, dažniausiai jaučia kaltę. Kaltės neatsikratančios moterys linkusios ypač jaudintis ir vis galvoti, kas gi galėjo atsitikti būsimam mažyliui dėl to, kad jos vartojo alkoholį.
Ar tai dažna situacija?
Klausti, ar tokie atvejai dažni, atrodo gana logiška, ir buvo atliktas ne vienas tyrimas, mėginant išsiaiškinti, koks procentas moterų vartoja alkoholį jau būdamos pastojusios, tik apie tai dar nežinodamos. Vieno iš tokių tyrimų rezultatai skelbiami duomenų bazėje „PubMed“. Jį inicijavę mokslininkai domėjosi alkoholio vartojimo tendencijomis per 8 pirmąsias nėštumo savaites. Net 45 proc. tyrime dalyvavusių moterų nurodė vartojusios alkoholinius gėrimus pirmuosius 3 nėštumo mėnesius, t. y. tol, kol nežinojo, kad yra nėščios. Pavyko išsiaiškinti ir tai, kad 1 iš 20 moterų tuo metu praktikuotą svaiginimosi lygį įvardijo kaip varijuojantį nuo vidutiniško iki sunkaus.
Psichologinis aspektas
Viena iš labiausiai specialistus neraminančių problemų, iškylančių susidūrus su moterimis, kurios vartojo alkoholį dar nežinodamos, kad yra nėščios, yra susijusi su tų moterų psichikos sveikata. Kai moteris sužino, kad yra nėščia, ir pradeda galvoti, ką padarė ir ką jos elgesys gali nulemti, labai tikėtinas įsitraukimas į nerimo ir sąžinės graužimo maratoną.
Taip pat skaitykite: Darbdavių parama grįžtant po vaiko auginimo
Kaip rašoma portale „Belly Belly“, paprastai tokioms moterims patariama atsipalaiduoti ir nusiraminti. Nors šitoks patarimas gal ir atrodo bergždžias bei absurdiškas, svarbu suprasti, kad nerimas juk, šiaip ar taip, jau nieko nepakeis. Daugelis moterų nepasidaro nėštumo testo, kol nepasigenda mėnesinių, o šitai reškia, kad apie teigiamą rezultatą kartais pavyksta sužinoti praėjus 4 savaitėms po kiaušialąstės apvaisinimo.
Nerimas nėštumo metu nėra palankus nei motinai, nei vaisiui. Stresas gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu rasti būdų, kaip nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Kaip įveikti nerimą?
- Atsipalaidavimo technikos: praktikuokite meditaciją, gilų kvėpavimą, jogą ar kitas atsipalaidavimo technikas.
- Pokalbis su specialistu: kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą, kuris padės įveikti nerimą ir kaltės jausmą.
- Parama iš artimųjų: pasikalbėkite su savo partneriu, šeima ar draugais, kurie gali suteikti jums palaikymą.
- Informacijos paieška: pasidomėkite, kokią įtaką jūsų elgesys galėjo turėti vaisiui, ir pasikonsultuokite su gydytoju.
- Pozityvus mąstymas: stenkitės galvoti apie teigiamus dalykus ir susitelkite į ateitį.
Galimi šalutiniai poveikiai
Nors būsima mama, deja, negali atsukti laiko ir pataisyti to, kas buvo, žinoti apie galimus šalutinius poveikius tikrai derėtų. Kaip rašoma interneto svetainėje „Healthline“, nėščiųjų alkoholio vartojimas - gerokai įvairaus pobūdžio riziką didinantis veiksnys. Didžiausia grėsmė, iškylanti dėl svaiginimosi pačioje nėštumo pradžioje, yra siejama su persileidimu ir vaisiaus alkoholinio sindromo spektro sutrikimais. Vis dėlto būtina paminėti, kad persileidimas kur kas labiau tikėtinas dėl chromosomų nulemtų anomalijų - net ir tuo atveju, jei moteris, jau būdama nėščia, vartojo alkoholį.
Alkoholio įtaka vaisiui
Alkoholio vartojimas nėštumo metu gali sukelti įvairių vaisiaus apsigimimų, tokių kaip:
- Vaisiaus alkoholinio sindromo spektro sutrikimai (VASSD)
- Centrinės nervų sistemos pažeidimai
- Veido defektai
- Augimo problemos
- Intelektinės problemos
Svarbu paminėti, kad alkoholio kiekis, kuris gali pakenkti vaisiui, nėra žinomas. Todėl rekomenduojama visiškai vengti alkoholio nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Ankstyvieji nėštumo simptomai
Kitos rizikos
Be alkoholio, kitos rizikos, susijusios su nežinojimu apie nėštumą, gali būti:
- Neteisingas vaistų vartojimas
- Rentgeno tyrimai
- Infekcinės ligos
- Nesveika mityba
- Stresas
Ką būsima mama dar gali padaryti?
Nėščiosios kartais viliasi, kad galbūt kokiais nors veiksmais gali pavykti anuliuoti tai, kas padaryta. Deja, bet šitai neįmanoma. Nėra jokių gudrybių, kurių praktikavimas tarsi ištrintų alkoholio vartojimo faktą. Vis dėlto tam tikra įsisąmoninta informacija gali padėti kiek nusiraminti.
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad kūdikio vystymasis nėra momentinis reiškinys, kad vaisius nesusiformuoja vienu ypu, kitaip kodėl nėštumas turėtų tęstis 40 savaičių? Kūdikio vystymasis - tai procesas, todėl žala dėl alkoholio, išgerto dar nežinant, kad tas procesas ką tik prasidėjo, visgi mažai tikėtina - taip teigia specialistai, priklausantys tiek JAV, teik Karališkajai akušerių ir ginekologų kolegijai.
Veiksmai, kurių galite imtis
- Pasikonsultuokite su gydytoju: aptarkite savo situaciją su gydytoju, kuris įvertins galimą riziką ir rekomenduos reikiamus tyrimus.
- Sveika gyvensena: pradėkite sveikai maitintis, sportuoti ir vengti žalingų įpročių.
- Prenatalinė priežiūra: reguliariai lankykitės pas gydytoją ir atlikite visus reikiamus tyrimus.
- Atsipalaidavimas: stenkitės atsipalaiduoti ir vengti streso.
Kreipkitės į specialistus
Pabaigoje norėtųsi kreiptis į tas, kurioms aktuali čia paliesta tema. Nepaisant to, kaip sunku gali būti likti ramiai, atsikratyti sąžinės graužaties ir išsivaduoti nuo kaltės, žinokite, kad atvirai kalbėti su jus prižiūrinčiu sveikatos specialistu šiuo metu yra jūsų pareiga. Jei piktnaudžiavote alkoholiu, kol nežinojote, kad laukiatės, privalote jam šitai pasakyti. Gydytojas būtinai padės nusiraminti, be to, pakonsultuos dėl tyrimų (pvz., genetinių arba ultragarso), padėsiančių išsklaidyti turimas baimes.
Kokius tyrimus gali rekomenduoti gydytojas?
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): leidžia įvertinti vaisiaus vystymąsi ir aptikti galimus apsigimimus.
- Genetiniai tyrimai: padeda nustatyti chromosomų anomalijas ir kitas genetines ligas.
- Kraujo tyrimai: leidžia įvertinti motinos ir vaisiaus būklę.
Sportas nėštumo metu
Sportas nėštumo metu yra naudingas tiek motinai, tiek vaisiui. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą sporto rūšį ir intensyvumą.
Taip pat skaitykite: Masažo saugumas nėštumo pradžioje
Kaip sportas pakito nėštumo metu?
Pirmosiomis nėštumo savaitėmis, kol dar nežinojau, kad laukiuosi, kūnas pats davė signalus, jog reikia šiek tiek apriboti sportą: tik pradėjus sportuoti pulsas bene padvigubėdavo, pradėdavo trūkti oro, darydavosi silpna. Natūraliai dėl šios priežasties vieną dieną pavykdavo tinkamai pasportuoti, kitą dieną tekdavo treniruotę praleisti arba nutraukti nepabaigus. Sužinojusi, kad laukiuosi, pradėjau dar daugiau domėtis apie sportą nėštumo metu, bendrauti su gydytojais ir sporto treneriais, valandų valandas naršyti internete.
Žinoma, visuomenėje vyrauja nuomonė, kad sportas nėštumo metu turi būti gerokai apribotas. Trenerio sudaryta programa buvo labai lengva ir paprasta. Tad pirmuosius pora mėnesių taip ir sportavau: lengviau, paprasčiau, atsisakiau didelių svorių, be abejo, nedariau jokių pilvo preso ir kitų pratimų, kurių nėštumo metu daryti negalima. Galiausiai pradėjau jausti, kaip kiekvienas atėjimas į sporto salę man nebekelia tiek džiaugsmo, kiek keldavo anksčiau.
Prisijungiau prie kelių grupių, klausiau nėščiųjų bei jau pagimdžiusių moterų, ar galima, pavyzdžiui, daryti prisitraukimus nėštumo metu ir kilnoti didesnius svorius. Kaip atsaką gavau daug neigiamų atsakymų ir keletą teigiamų. Tuos pačius klausimus uždaviau ir šeimos gydytojui, ir ginekologei. Gydytojas paklausė, kiek prisitraukimų norėsiu daryti, „ar visus?” ir nusijuokė. Ginekologė taip pat nusijuokė, pasakydama, kad svarbiausia nekabinti užuolaidų (turėta omenyje, jog rankų į viršų negalima būti iškėlusi taip ilgai, kad pradėtų svaigti galva ir neužtektų deguonies pilvelyje augančiam kūdikiui).
Taigi neatsisakiau rankų kėlimo į viršų, prisitraukimų, mirties traukos, pritūpimų ir kitų „baugiai” atrodančių pratimų. Be abejo, atsisakiau visų pratimų, kuriuose reikia gulėti ant pilvo, taip pat atsisakiau visiško gulėjimo ant nugaros (tuos pačius pratimus atlikau šiek tiek pakėlusi suoliuko dalį), pilvo preso pratimų ir tų, kuriuose pilvo presas atlieka didelį darbą. Žingsnis po žingsnio grįžau „į vėžias” ir kilnojau bene tuos pačius svorius kaip ir prieš nėštumą. Jaučiau palaimą.
Beje, noriu pabrėžti, kad būtina jausti savo kūną. Nedariau nė vieno pratimo, jei jaučiau bent menkiausią diskomfortą, galvos svaigimą ar skausmą pilvo srityje. Viską dariau sveiku protu, atidžiai įsiklausydama ir gerbdama savo kūną bei naujai užsimezgusią gyvybę.
Sporto nauda nėštumo metu
- Mažina nugaros skausmus
- Gerina nuotaiką ir mažina stresą
- Stiprina raumenis ir širdies bei kraujagyslių sistemą
- Padeda kontroliuoti svorį
- Gerina miegą
- Palengvina gimdymą
Kokio sporto reikėtų vengti nėštumo metu?
- Kontaktinio sporto (futbolas, krepšinis, tinklinis)
- Sporto, kuriame yra didelė kritimo rizika (slidinėjimas, alpinizmas)
- Sporto, kuriame reikia sulaikyti kvėpavimą (nardymas)
- Sporto, kuriame reikia gulėti ant pilvo
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Pradėjus laukti vaikelio, svarbu, kad moteris gautų pakankamą kiekį vitaminų ir mineralinių medžiagų. Apie folio rūgšties naudą būsimoms mamoms žinome tikrai daug, tuo tarpu apie vitamino D būtinumą nėščiosioms informacijos vis dar trūksta.
Folio rūgštis
Folio rūgštis didina pastojimo tikimybę, saugo motiną nuo mažakraujystės nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Ji padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, sumažina pavargimo jausmą ir nuovargį.
Folio rūgštis svarbi ne tik motinos sveikatai ir savijautai, bet ir būsimam vaikeliui. Ji mažina apsigimimų riziką. Vienas labiausiai paplitusių nervinio vamzdelio defektų yra spina bifida - įskilas stuburas su įgimtu plyšiu, kai nesuaugę slankstelių lankai. Manoma, kad per metus pasaulyje gimsta apie 300 tūkstančių naujagimių su nervinio vamzdelio defektais, o moksliniai tyrimai rodo, kad tinkamas folio rūgšties vartojimas šių apsigimimų tikimybę gali sumažinti 70-75 proc.
Nėštumo ir žindymo metu folio rūgšties poreikis gerokai padidėja. Norint sumažinti nervinio vamzdelio defektų riziką, nėščiosioms rekomenduojama per parą papildomai vartoti 400 μg folio rūgšties ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki pastojimo ir iki trijų mėnesių po jo. Be to, kadangi nėščiosioms viso nėštumo metu neretai nustatomas folio rūgšties trūkumas, dažnai diagnozuojama mažakraujystė, moterims rekomenduojama vartoti folio rūgšties viso nėštumo metu ir žindant kūdikį.
Vitaminas D
Vitaminas D dalyvauja visų žmogaus organų veikloje. Trūkstant šio vitamino nėštumo metu, didėja rizika susirgti nėščiųjų diabetu, bakterine vaginoze. Vitamino D trūkumas padidina preeklampsijos tikimybę, kuri yra viena dažniausių priešlaikinio gimdymo priežasčių.
Nustatyta, kad jei nėštumo metu trūksta vitamino D3, vaikai dažniau serga:
- rachitu, o senatvėje - osteoporoze,
- I tipo cukriniu diabetu,
- išsėtine skleroze,
- sąnarių ligomis,
- šizofrenija.
Pogimdyminė depresija
Pogimdyminė depresija yra dažniausiai pasitaikantis psichikos sveikatos sutrikimas po gimdymo. Žmogaus emocinė sveikata kinta priklausomai nuo to, kaip ja rūpinamės - kada ir kaip ieškome būdų jaustis geriau.
Siekiant nustatyti, kas sukelia pogimdyminę depresiją, tiriami įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, užimtumas, socialinis palaikymas, saugumas, žinia apie nėštumą, motinystės patirtis, pajamos ir kt. Nėra vienos konkrečios priežasties šiam sutrikimui rastis. Tai gali būti hormonų svyravimas (po gimdymo, žindymo laikotarpiu ir nutraukus žindymą), sirgimas depresija iki nėštumo arba nėštumo laikotarpiu, neplanuotas arba krizinis nėštumas, nesutarimai su vyru, socialinio palaikymo stoka ir kt. Tai gali palikti ilgalaikių pasekmių pačiai mamai, jos naujagimiui ir visai šeimai.
Negydoma pogimdyminė depresija gali peraugti į ilgalaikę depresiją ar pasikartoti po kito gimdymo. Pastebima, kad depresinio sutrikimo epizodas gali prasidėti ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Depresijos epizodai po gimdymo nustatomi pusketvirto karto dažniau nei nėštumo metu. Dažniausiai pogimdyminė depresija pasireiškia per pirmus mėnesius po gimdymo.
Prie pagrindinių simptomų priskiriami miego ir apetito sutrikimai, neviltis, malonumo jausmo praradimas, apatija, užsisklendimas nuo artimųjų ir savęs nuvertinimo jausmas, nes sunku rasti ir pajausti ryšį su kūdikiu.
Kaip sau padėti?
- Paklauskite savęs: ar mano lūkesčiai sau realistiški?
- Kaip kasdien save padrąsinu ir rūpinuosi minčių higiena?
- Kaip suprantu miego svarbą savo organizmui ir ieškau būdų pailsėti?
- Ar mano mityba visavertė, o valgymo įpročiai - tinkami?
- Kaip fiziniu aktyvumu padedu savo kūnui stiprėti ir atsigauti?
Tuo atveju, kai mamai darosi per sunku pasirūpinti naujagimiu, o emocinė ir psichikos sveikata prastėja, į pagalbą turėtų atskubėti artimieji. Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o šeima nežino, kaip padėti, svarbu kreiptis į specialistus. Visais atvejais yra svarbu prisiminti, kad kreiptis pagalbos yra normalu, ypač kai vyksta svarbūs išgyvenimai, siejantys visą šeimą, kuriuos mamai pakelti darosi per sunku.