Įvadas
Nijolė Kepenienė - žinoma lietuvių rašytoja, poetė ir vertėja, kurianti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Šiame straipsnyje apžvelgiama N. Kepenienės kūryba, skirta vaikams ir paaugliams, analizuojami jos kūrinių bruožai, temos ir stilius.
Biografija
Nijolė Kliukaitė-Kepenienė gimė 1957 m. gegužės 1 d. Baigė Vilniaus S. Nėries vidurinę mokyklą. Tuo pačiu metu mokėsi B. Dvariono muzikos mokykloje ir J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (akordeono klasė). Vienerius metus mokėsi Klaipėdos konservatorijoje režisūros, vėliau studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), baigė 1981 m. Nuo 2002 m. Vilniaus universitete studijavo anglų kalbą. Nuo 1982 m. mokė lietuvių kalbos, vėliau vertė knygas iš anglų kalbos, dėsto anglų kalbą. Gyvena Melnragėje.
Kūrybos bruožai
N. Kepenienės kūrybinė biografija itin įvairi. Ji kuria tiek poeziją, tiek prozą, tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Autorė nevengia skaudžių, komplikuotų temų. Jos kūrybai būdingas žaismingumas, fantazija, netikėtas humoras ir paradoksai. Autorė dažnai naudoja tautosakos elementus, kalbėdama apie šiuolaikinį vaiką supantį pasaulį. Jos knygose paprastai būna keliolika trumpų istorijų, kurias sieja tie patys veikėjai. N. Kepenienės kūryboje ypač svarbią vietą užima vaikų draugystė, jų tarpusavio santykiai. Šalia vaikų ‒ ir suaugusieji, su jais ryšys taip pat labai svarbus.
Kūryba vaikams
N. Kepenienė yra išleidusi virš dvidešimties įvairaus žanro knygų vaikams ir paaugliams. Jos kūryba apima pasakas, apysakas, romanus ir eilėraščius.
Ankstyvoji kūryba
Šiek tiek nepelnytai primiršta 1994-aisiais pasirodžiusi knygelė „Pasaulis „V“, kurioje subtiliai vaizduojamas mergaitės Vilgaudės gyvenimas po močiutės mirties. Vilgaudė mokosi skaityti knygas ir pasaulį ‒ „kažkur aukščiau namų, bet žemiau debesų“.
Taip pat skaitykite: Apie Nijolę Prascevičienę
Nonsenso žanro pasakos
Vaikų literatūros specialistai į šią autorę dėmesį atkreipė vėliau, išėjus dviem pasakų knygoms ‒ „Madingiausias krokodilas“ (1998) ir „Džiovintas debesėlis“ (1999; kiti leidimai ‒ 2013, 2015). Nonsenso žanras tuo laiku lietuvių vaikų literatūroje dar tik leido šaknis. „Madingiausias krokodilas“ ‒ linksma istorija ikimokyklinio amžiaus vaikams apie nuotykių ištroškusią kojinę. „Džiovintame debesėlyje“ pasakų daug, veikėjų ‒ taip pat. Tai ir įvairūs personifikuoti gyvūnai, ir karaliai su princesėmis, ir paprasti, šiandieniniai vaikai. Situacijos čia atsiranda tarsi iš nieko: „Mažoji Domicelė niekaip nesupranta, ko reikia tai šlapiai vištai ant jos pianino ir kodėl toji višta šlapia“.
Trumpųjų pasakų rinkinys „Po riestainio saule“ 2002-aisiais IBBY komisijos buvo išrinktas geriausia metų knyga vaikams. Autorė tęsia nonsenso žanro tradiciją, atrodo, čia gali nutikti bet kas, tekstai taip pat knibždėte knibžda veikėjų ‒ tai krokodiliukas Lukas, paršelis Marijonas, sliekas Izidorius, laputaitė Veronika, barsukas Osvaldas, akmenėlis Džiugas… Jie keliauja iš istorijos į istoriją, patiria įvairiausių vaikiškų nuotykių.
Nonsenso žanro variacijos yra ir „Netikri padavimai“ (2008), kur pasakojamos įvairiausių daiktų (kilimų, durų rankenos, kompiuterio, lango, laiptų, televizoriaus…) istorijos. N. Kepenienė čia išradingai panaudoja tautosakos elementus kalbėdama apie šiuolaikinį vaiką supantį pasaulį: pavyzdžiui, anot pasakojimo, kompiuteris yra ainis smalsaus aitvaro, kadaise prarijusio Onos bažnyčią, Baltąjį tiltą per Nerį, Dievo Motinos katedrą ir net Seną… Pasakojimai žavi fantazija, netikėtu, paradoksaliu humoru („Šaldytuvas irgi buvo dėžė. Bet nebūtinai. Galėjo būti vonia arba net puodas. Svarbu, kad toje dėžėje, vonioje arba puode būtų buvę galima šauniai paslėpti žiemos garbanėlę").
N. Kepenienės knygose paprastai būna keliolika trumpų istorijų, kurias sieja tie patys veikėjai. Tokios yra „Kopūstų riteris ir kiti“ (1996) ‒ apie kiškį Paikšelį Bailelį ir jo nuotykius, „Baltosios žąsytės pasakos“ (2006) ‒ apie berniuko Naglio draugystę su Baltąja Žąsele, „Saulės sistemos plaštakė“ (2011) ‒ apie devynerių metų berniuko ir šiek tiek vyresnės jo bičiulės Drąsilės vaizduote pagrįstas keliones į kitas planetas.
Kūriniai paaugliams
Antrojoje „Išgelbėk mane“ dalyje (2005) pasakotojas ‒ dvylikmetis Pijus ‒ susižaloja gelbėdamas šuniuką, jam tenka sėstis į neįgaliojo vežimėlį. Romane paaugliams „10 % improvizacijos“ kuriamas patrauklus jaunesniojo Saulenės brolio Jurgio charakteris ‒ Jurgis gimė be rankų, bet „buvo guviausias ir linksmiausias vaikas žemėje“ (p. 13), tik dvejų metų, o jau stebėtinai puikiai kalbantis, neiškraipantis žodžių, juos jungiantis į ilgus sakinius. Prie ypatingo vaiko temos N. Kepenienė grįžta romane paaugliams „Maršalitas“ (2013): čia vaizduojamas vaikas, turintis autizmo sindromą. Pasakojama iš vyresniosios sesers perspektyvos. Svarbūs vaikų ir tėvų santykiai. O pats maršalitas ‒ tai rišamoji medžiaga, jungtis tarp žmonių. Šioje knygoje ji įvardijama, tačiau akivaizdu, kad tarpusavio santykiai, tėvų ir vaikų ryšys yra kone esminis N. Kepenienės kūrybos elementas.
Taip pat skaitykite: Muzikos ir scenos pašvęstas gyvenimas
Knygoje „Vasarnamis saulės zuikučiams“ (2008) vienuolikmetė pasakotoja Aliodija ilgisi „pabėgusio“ tėčio ir prisigalvoja įvairiausių dalykų, nes mama apie jį nieko nekalba. Šioje knygoje ryškus, nevienaplanis Aliodijos mamos charakteris.
„Mirties vandenyne“ (2011) kalba pasakotoja Adelė. Romanas skirtas vyresniesiems paaugliams.
Vėlyvoji kūryba
Naujausioji N. Kepenienės knyga ‒ 2016-aisiais pasirodžiusios pasakos „Baltų ženklai“ yra panašios stilistikos kaip ir „Verpėjėlė“ (2014). „Baltų ženkluose“ pasakojimai grupuojami pagal Zodiako ženklus, tačiau stengiamasi kurti originalias istorijas, savaip dėliojant lietuvių padavimų ar stebuklinių pasakų elementus. Ankstesnių rinkinių nonsensą ir paradoksus čia keičia lyrinės intonacijos, paslaptinga atmosfera. Tekstuose nemažai filosofinių pamąstymų apie gyvenimo grožį ir trapumą, aiškios ribos tarp gėrio ir blogio nebuvimą, veikėjus perkeičiančią meilės galią.
Bibliografija
- Labanakt: pasakos. - Klaipėda: Eldija, 1992.
- Pasaulis „V“: apsakymų rinkinys vaikams. - Klaipėda: Menininkų namai, 1994.
- Kopūstų riteris ir kiti: pasakos. - Vilnius: Margi raštai, 1996.
- Madingiausias krokodilas: pasakėlė. - Vilnius: Folium, 1998.
- Džiovintas debesėlis: pasakos. - Klaipėda: Libra Memelensis, 1999.
- Skriek vaivorykštės karusele: apysaka-pasaka. - Klaipėda: Klaipėdos rytas, 2000.
- Po riestainio saule: pasakos. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2001.
- Tititatos užburti: apysaka-pasaka. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2002.
- Išgelbėk mane: apysaka, 2 dalys. - Vilnius: Mažasis Vyturys, 2003-2005.
- Baltosios žąsytės pasakos: pasakos. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2006.
- Pupytė ir jūra, ir sriuba: pasakaitės. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2007.
- Vasarnamis saulės zuikučiams: apysaka. - Klaipėda: Druka, 2008.
- Netikri padavimai. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2008.
- Su saulės vėju: tarp Fobo ir Deimo: romanas. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2010.
- Netikri padavimai (Brailio raštu). - Vilnius: Brailio knyga, 2010.
- Saulės sistemos plaštakė: apysaka. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2011.
- Mirties vandenynas: romanas. - Klaipėda: Libra Memelensis, 2011.
- Maršalitas: romanas. - Vilnius: Versus aureus, 2013.
- Verpėjėlė: pasakos. - Vilnius: Versus aureus, 2014.
- Dorotėja ir Girgždulis: pasakėlė. - Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2014.
- Miestai: eilėraščiai ir piešiniai vaikams. - Vilnius: Versus aureus, 2015.
- Burinuko istorija. - Klaipėda: Klaipėdos šventės, 2015.
- Baltų ženklai: pasakos. ‒ Vilnius: Gimtasis žodis, 2016.
Vertimai
- Hipių namas: romanas / Katherine Holubitsky; iš anglų kalbos vertė Nijolė Kepenienė. - Vilnius: Gimtasis žodis, 2006.
- Karalienė devynias dienas: apysaka / Karleen Bradford; iš anglų kalbos vertė Nijolė Kepenienė. - Vilnius: Gimtasis žodis, 2007.
- Įrėmintasis: apysaka / Frank Cottrell Boyce; iš anglų kalbos vertė Nijolė Kepenienė. - Vilnius: Gimtasis žodis, 2007.
Įvertinimas ir kritika
Reikia pastebėti, kad tik nonsensiškosios, humoristinės N. Kepenienės pasakaitės turi aiškų adresatą - ikimokyklinio ar jaunesniojo mokyklinio amžiaus skaitytoją. Realistinių kūrinių paaugliams ir jaunimui pasakojimo stilius toks, kad sunku nubrėžti aiškią ribą tarp kalbėjimo skaitytojui vaikui ir kalbėjimo jau suaugusiajam. Ir tai ‒ ne dvigubo adresato, o šiokio tokio neapibrėžtumo, kylančio dėl nesuvaldyto teksto, problema.
Citatos
Viename interviu N. Kepenienė teigia, jog pirmiausia rašanti sau: „Gal kiek hedonistinė pozicija, bet iš tiesų visada rašau sau. Labai negražu. Bet taip yra. Net ir vaikiškas knygas. Turbūt manyje labai daug vaiko. Dabar grįžtu prie pasakų - negaliu be jų. Rašau jas pati sau. Aišku, labai tikiuosi, kad ir kiti skaitys, kad jiems bus įdomu. Bet be galo gera jas rašyti. (…) Po to labai norisi grįžti ir prie tekstų suaugusiesiems. Knygos man yra tarsi dienoraštis."
Taip pat skaitykite: N. Pareigytės iššūkiai ir pasirinkimai
Išvados
Nijolė Kepenienė yra svarbi šiuolaikinės lietuvių vaikų literatūros kūrėja. Jos knygos pasižymi originalumu, žaismingumu ir giliu įžvalgumu. Autorė nevengia sudėtingų temų, tačiau visada išlieka jautri ir suprantama jaunajam skaitytojui. N. Kepenienės kūryba yra vertinga tiek literatūriniu, tiek edukaciniu požiūriu, skatinanti vaikus ir paauglius mąstyti, fantazuoti ir geriau pažinti save bei supantį pasaulį.