Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas įvairių fiziologinių ir emocinių pokyčių. Vienas iš dažnų, bet kartais nerimą keliančių simptomų yra gausus prakaitavimas, ypač naktį. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime prakaitavimo nėštumo metu priežastis, laikotarpį, kada jis yra gausiausias, kaip suvaldyti šį nepatogumą ir kada būtina kreiptis į gydytoją.
Prakaitavimo Priežastys Nėštumo Metu
Gausus prakaitavimas nėštumo metu yra gana įprastas reiškinys, kurį lemia keli pagrindiniai veiksniai:
- Hormonų pokyčiai: Nėštumo metu organizme smarkiai padidėja estrogeno ir progesterono kiekis, kuris gali tiesiogiai paveikti prakaito liaukų veiklą ir skatinti intensyvesnį prakaitavimą. Hormonų lygio pokyčiai, suintensyvėjusi kraujotaka ir greitesnė medžiagų apykaita gali reikšmingai prisidėti prie šio simptomo.
- Kūno temperatūros padidėjimas: Dėl hormoninių pokyčių ir didėjančios kraujo apytakos nėščiosios kūno temperatūra dažnai pakyla. Tai skatina kūną prakaituoti daugiau, siekiant išlaikyti normalų temperatūros balansą.
- Medžiagų apykaitos pokyčiai: Nėštumo metu pagreitėja medžiagų apykaita, todėl kūnas gamina daugiau šilumos, o tai taip pat skatina prakaitavimą.
- Kraujotakos sistema: Dėl padidėjusio kraujo kiekio ir padidėjusios širdies veiklos, kraujas teka arčiau odos paviršiaus, taip sukeldamas šilumos pojūtį ir prakaitavimą. Be to, nėštumo metu moters organizme cirkuliuoja daugiau kraujo, todėl šilumos pojūtis gali būti dar intensyvesnis.
- Svorio padidėjimas: Judant ir nešiojant papildomą svorį, gali prireikti daugiau pastangų tiems judesiams atlikti, ypač paskutinįjį trimestrą. Šios papildomos pastangos ir sukuria daugiau šilumos.
Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos prakaitavimui nėštumo metu:
- Oras: Karštas ir drėgnas oras gali sustiprinti prakaitavimą.
- Fizinė veikla: Net ir nedidelis fizinis krūvis gali paskatinti prakaitavimą.
- Nerimas: Prakaitavimas yra natūrali reakcija į stresą ir nervingumą.
- Liga ar infekcija: Peršalus, susirgus gripu ar kita liga / infekcija, padidėja kūno temperatūra, lemianti ir gausesnį prakaitavimą.
- Hipertiroidizmas (skydliaukės hiperfunkcija): Nėštumo metu skydliaukės aktyvumo padidėjimas, nulemtas hormoninių pokyčių, taip pat gali lemti aukštesnę kūno temperatūrą ir prakaitavimą.
- Vaistų vartojimas: Kai kurie vaistai gali sukelti šalutinį poveikį - prakaitavimą.
- Maistas ir gėrimai: Aštrus maistas ir kofeinas gali paskatinti prakaitavimą.
Kada Prakaitavimas Yra Gausiausias?
Gausiausias prakaitavimas dažniausiai pasireiškia antrame ir trečiame nėštumo trimestre. Šiuo laikotarpiu moters kūnas susiduria su didžiausiais hormoniniais pokyčiais ir fiziologiniais pakitimais. Didėjant vaisiui, padidėja ir kraujo apytaka bei medžiagų apykaita, o tai dar labiau skatina prakaitavimą. Be to, trečiame trimestre kūdikio padėtis gali sukelti spaudimą motinos organams, dar labiau padidinant diskomfortą. Taip pat, pagausėjęs prakaitavimas gali tapti vienu pirmųjų nėštumo požymių jau pirmąjį nėštumo trimestrą.
Kaip Sumažinti Prakaitavimą Nėštumo Metu?
Jei prakaitavimas kelia didelį diskomfortą, yra keletas būdų, kaip jį sumažinti:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti prakaitavimą po gimdymo
- Drabužių pasirinkimas: Dėvėkite laisvus, lengvus ir natūralių audinių (pvz., medvilnės, lino) drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti. Venkite sintetinių audinių, kurie sulaiko šilumą.
- Gerkite daug vandens: Hidratacija yra svarbi norint išlaikyti kūno temperatūros balansą ir išvengti dehidratacijos dėl prakaitavimo. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
- Venkite karštų vietų: Stenkitės vengti ilgalaikio buvimo karštose ar prastai ventiliuojamose vietose. Jei įmanoma, naudokite ventiliatorius arba oro kondicionierius.
- Venkite aštraus maisto ir kofeino: Aštrus maistas ir kofeinas gali padidinti prakaitavimą, todėl geriau rinktis lengvesnius patiekalus ir vengti gėrimų su kofeinu.
- Naudokite drėkinančias priemones: Prakaitavimas gali sausinti odą, todėl naudokite drėkinamuosius kremus, kad išlaikytumėte odos sveikatą.
- Reguliariai prauskitės: Du kartus per dieną prauskitės po dušu, naudodami švelnų, bekvapį muilą.
- Naudokite dezodorantus ir antiperspirantus: Dezodorantai neutralizuoja kvapą, o antiperspirantai mažina prakaito išsiskyrimą. Turintiems jautrią odą, rekomenduojama vengti priemonių, kurių sudėtyje yra alkoholio.
- Stenkitės nepriaugti per daug svorio: Saikingas svorio prieaugis nėštumo metu padės sumažinti fizinį krūvį ir prakaitavimą.
- Atsipalaiduokite: Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga, meditacija ar gilus kvėpavimas, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
Kaip Įveikti Naktinį Prakaitavimą Nėštumo Metu?
Naktinis prakaitavimas gali ypač trukdyti miegui, tačiau yra būdų, kaip jį sumažinti:
- Vėdinimas: Miegamasis turi būti gerai vėdinamas.
- Tinkama patalynė: Naudokite natūralaus pluošto (medvilnės, lino, bambuko) patalynę ir naktinius drabužius, kurie gerai sugeria drėgmę ir leidžia odai kvėpuoti. Venkite sintetinių audinių.
- Vėsi aplinka: Palaikykite vėsią temperatūrą miegamajame (18-20 laipsnių Celsijaus).
- Venkite sunkaus maisto ir alkoholio prieš miegą: Prieš miegą nevalgykite sunkaus maisto ir nevartokite alkoholio, nes tai gali padidinti kūno temperatūrą.
- Drėgmę sugerianti pagalvė: Naudokite pagalvę, kuri gerai sugeria drėgmę.
- Vėsus dušas prieš miegą: Prieš miegą nusiprauskite po vėsiu dušu.
Mityba Nėštumo Metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Taip pat skaitykite: Kūdikio miego problemos ir sprendimai
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Vaistai Nėštumo Metu
Gan dažnai nėščiaąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi Įpročiai Nėštumo Metu
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Taip pat skaitykite: Nėščiosios teisės dirbant naktį
Kelionės Nėštumo Metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Buvimas Saulėje Nėštumo Metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Perkaitimas Nėštumo Metu
Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miego Sutrikimai Nėštumo Metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Emociniai Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Nors prakaitavimas nėštumo metu - dažnas reiškinys, patartina apie jį pasikalbėti su gydytoju. Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Prakaitavimas yra labai gausus ir trukdo kasdieninei veiklai.
- Prakaitavimas atsiranda staiga ir be aiškios priežasties.
- Prakaitavimą lydi kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis, svorio kritimas, skausmas krūtinėje, dusulys ar stiprus galvos skausmas.
- Gausus prakaitavimas vis dar vargina po kūdikio gimimo praėjus 6 savaitėms.
Gausus prakaitavimas gali išduoti infarktą. Jeigu yra skausmas krūtinės srityje ir yra didelis prakaitavimas, reiktų įtarti miokardo infarktą. Prakaituoti įvykus miokardo infarktui imama dėl to, kas vyksta mūsų organizme - įvykus infarktui, pažeidžiamas širdies raumuo, todėl širdis nebepajėgia efektyviai varinėti kraujo. Jeigu staiga atsirado prakaitavimas ir, pavyzdžiui, jūs nesergate cukriniu diabetu, žinote, kad nebūna gliukozės kiekio sumažėjimų, tai yra labai svarbus požymis. Jeigu įvyko staiga, su silpnumu - tai rimta, tai gali būti labai rimta.
Padidėjęs prakaitavimas gali būti ir kai kurių ligų palydovas, pavyzdžiui, sergantieji cukriniu diabetu pradėję gausiai prakaituoti turėtų pasimatuoti cukraus kiekį kraujyje - tai gali būti ženklas, kad prasidėjo hipoglikemija. Be to, prakaitavimas gali parodyti ir skydliaukės funkcijos sutrikimus, tiksliau - suaktyvėjimą. Taip pat priežastis gali būti ir hormonų audros - nėštumo metu, moterims klimakso (menopauzės) metu, tuomet yra hormonų disbalansas, siunčiami patologiniai signalai mūsų smegenims ir dėl to didėja būtent prakaito išskyrimas, kuris tikrai yra ir socializacijos problema.
Gausus naktinis prakaitavimas gali būti vienas iš vėžinių susirgimų ar kitų pavojingų sveikatos bėdų požymis: jeigu vargina naktinis prakaitavimas, reikėtų pagalvoti, galbūt yra tam tikri piktybiniai procesai organizme, tai gali būti limfomos, leukemijos požymis, tai gali būti tuberkuliozės vienas iš požymių. Be to, ir naktinis prakaitavimas, ir vadinamas šaltas prakaitas gali užklupti alkoholį vartojančius asmenis, kai prasideda abstinencija.
Pavojingiausios situacijos, kurias išduoda prakaitavimas, yra sutrikęs širdies darbas ir nukritęs cukraus kiekis kraujyje.
Namų Priemonės Kovai Su Prakaitavimu
Yra tam tikros kamparo aplikacijos dedamos tose vietose, kur dažniausiai prakaituojama, taip pat rekomenduojamos arbatos - žaliąją arbatą reiktų gerti, o su juodąja tepti tas vietas, kur prakaituojama. Obuolių actas taip pat yra labai patariamas prakaituojantiems, tiesiog nusiprausus pasitepti tas vietas, nes jis ir sutraukia prakaito liaukas, ir dezinfekuoja.