Šokiai ir dainos yra neatsiejama vaikystės dalis, turinti didelę reikšmę vaiko raidai. Nuo pat gimimo muzika ir judesys lydi mažylį, skatindami jo kūrybiškumą, fizinį aktyvumą, emocinį intelektą ir socialinius įgūdžius. Šiame straipsnyje aptarsime, kokią naudą vaikams teikia šokiai ir dainos, kokie veiksniai lemia jų sėkmę ir kaip tėvai bei pedagogai gali skatinti vaikų domėjimąsi šiomis veiklomis. Darbo vadovas prof. dr.
Įvadas
Kiekvienas jaunas žmogus kasdien susiduria su daugybe normų, vertybių, nuostatų. Šioje aplinkoje jis gali tik ilgo mokymosi proceso, saviugdos metu. Esminė mokinio veikla - saviugda - tai teigiamų savo bruožų, ypatybių ugdymas, visuomenėje pripažintų elgesio normų įsisavinimas, vertybinės sistemos formavimas. Mokinio saviugda sąlygoja visapusišką asmenybės vystymąsi, jos socialinių gebėjimų tobulinimą, kūrybiškumo sklaidą, savirealizaciją, socializaciją visuomenėje. Kiekvieno mokinio saviugda tiesiogiai ar netiesiogiai lemia sociokultūriniai veiksniai, aplinka, kurioje mokinys auga, iš kurios perima elgesio normas, įgyja socialinius įgūdžius.
Šokiai ir dainos - natūrali saviraiškos forma
Šokiai ir dainos yra vienas iš natūraliausių ir įdomiausių būdų vaikams išreikšti save, ugdyti savo kūno kontrolę bei kūrybiškumą. Pradėti šokti ar dainuoti nuo mažų dienų yra ne tik smagu, bet ir labai naudinga tiek fiziniam, tiek emociniam vaiko vystymuisi. Šokiai ir dainos padeda vaikams:
- Lavinti kūną ir motorinius įgūdžius: Šokant vaikai mokosi valdyti savo kūną, gerinti pusiausvyrą, koordinaciją ir lankstumą. Reguliarūs užsiėmimai stiprina raumenis, gerina kraujotaką ir kvėpavimo sistemą.
- Skatinti kūrybiškumą: Per šokį ir dainas vaikai gali išreikšti savo emocijas, mintis ir nuotaikas, net jei dar nemoka jų apibūdinti žodžiais. Kūrybiškumo ugdymas ankstyvojoje vaikystėje padeda vaikams laisviau mąstyti, spręsti problemas ir rasti naujų idėjų.
- Mokytis bendrauti ir dirbti komandoje: Daugeliu atvejų šokių ir dainų pamokos vyksta grupėse, o tai suteikia vaikams galimybę mokytis bendrauti, dirbti komandoje ir užmegzti draugystes. Socialiniai įgūdžiai yra esminiai vaiko ugdyme, nes jie padeda sukurti tvirtą pagrindą ateities santykiams ir bendravimui.
- Išreikšti emocijas: Šokiai ir dainos suteikia vaikams saugią erdvę išreikšti emocijas ir jausmus. Per judesius ir dainas jie gali išlaisvinti sukauptas emocijas, pavyzdžiui, džiaugsmą, liūdesį ar pyktį. Emocijų supratimas ir jų išreiškimas yra svarbūs vaiko emocinės brandos aspektai.
- Stiprinti pasitikėjimą savimi: Šokdami ir dainuodami vaikai mokosi priimti iššūkius, išbandyti naujus dalykus ir pasiekti tikslų. Kai jie įvaldo naujus judesius ar išmoksta naują dainą, tai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi ir suvokimą, kad jie gali įveikti kliūtis.
- Ugdo discipliną ir atsakomybę: Šokis ir dainavimas yra ne tik smagi veikla, bet ir reikalaujantis disciplinos užsiėmimas. Vaikai turi mokytis sekti mokytojo nurodymus, laikytis ritmo ir bendradarbiauti su kitais šokėjais ar dainininkais. Disciplina ir atsakomybė yra būtini įgūdžiai, kurie padeda vaikams siekti tikslų ir tapti labiau organizuotais.
Muzikos ir šokių įtaka vaiko raidai ir vertybių formavimui
Muzika ir šokiai - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas. Vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Emocinei bei psichologinei raidai. Lavinamas emocinis intelektas.
Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Nesvarbu, kokiame amžiuje pradėsi draugauti su muzika. Muzika - galingas įrankis, kuris veikia ir vaikus, ir suaugusius. Meno poveikis žmogui neabejotinas - muzikos kūriniai veikia emocijas, tobulina pasaulėjautą, keičia požiūrį į aplinką, skatina asmenybės progresą.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Mokslininkai yra nustatę, kad prenatalinio (dar negimusio kūdikio) muzikinio ugdymo įtaka yra akivaizdi, ypač būsimojo žmogučio sveikatai. Didelė nauda jo intelektualiniam vystymuisi, protinei brandai (vaikai, ugdyti šiuo periodu, pasižymi išskirtiniais muzikiniais gabumais ir loginiu mąstymu). Įrodyta, kad vaisiaus klausa būna išsivysčiusi jau dvidešimtą nėštumo savaitę, todėl tam tikri muzikos garsai vaikelį kuo puikiausiai pasiekia netgi mamos pilve. Nėščia moteris dainuodama, klausydamasi gražios muzikos ir grodama tam tikrais muzikos instrumentais kūdikio vystymuisi teikia neabejotinos naudos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo nėštumo pradžios muzikuojantys kūdikiai rečiau miršta, gimsta geriau išsivystę, normalaus svorio. Mokslininkų teigimu, muzikavimas per nėštumą teigiamai veikia ir pačią būsimą mamytę.
Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami. Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu. Lietuviškos lopšinės yra labai svarbios mažo vaikelio sveikatai ir emocinei raidai. Šiuolaikiniame, sparčiai modernėjančiame pasaulyje praeities kartų sukaupta išmintis gali būti tvirta atrama, sudaranti pagrindą žmogaus savasties, jo ryšio su aplinka ir pasauliu radimuisi.
Muzikuojantys žmonės yra aukštesnio intelekto, vaikams geriau sekasi mokslai, jei jie groja kokiu nors instrumentu. Kokiu instrumentu groti, pirmiausiai turėtų spręsti pats vaikas. Tam jis turėtų paklausyti daugumos instrumentų skambesio, išgirsti jais atliekamų melodijų. Muzikos mokykloje yra ankstyvojo meninio ugdymo grupės, kuriose vaikai mokosi nuo 3 iki 7 metų. Jie per tuos metus daug girdi ir mato muzikos instrumentų ir beveik visi išsirenka, kuo norėtų groti ateityje. Muzikuoti vaikai gali pradėti dar kūdikystėje. Mažieji groja vaikiškais muzikos ir ritminiais instrumentais. O nuo 5-6 metų renkasi jiems patinkantį. Balsu ir namų aplinka mes galime lavinti muzikantą be jokios „instrumentinės intervencijos“ iki 2 metų. Nuo trejų metų, jeigu vaikas lavintas, galima pradėti lankyti fortepijono, violončelės, fleitos, smuiko pamokas. Teks rasti mokytojus, mokančius dirbti su tokio amžiaus vaikais.
Spausti nereikėtų, tačiau pasikalbėti ir pasiaiškinti priežastis kodėl, būtų verta. Vaikas turi suprasti, kad atsisakius grojimo, kelio atgal nebus. Pakeisti instrumentą kitu instrumentu irgi galimas būdas, tačiau jis turi žinoti, kad nepasikartojant pamokos ir negrojant namuose, nė vienu instrumentu nepavyks išmokti groti. Nors truputėlį pastangų turi įdėti ir vaikas, aišku, su mokytojo pagalba ir patarimais. Jei muzikos mokykla per toli ir vaikui nėra galimybių ją lankyti, bendrojo lavinimo mokykloje yra muzikos pamokos ir būreliai po pamokų, vaikas gali eiti dainuoti, šokti.
Ruošti pamokas rami, lengva, netranki muzika tikrai netrukdo. Na, jei reikia išmokti kokią poemą, manau, natūraliai muzika išjungiama, kad galėtum išgirsti save deklamuojanti. O gal ir ne? Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Moksleiviui, ruošiant pamokas, skambanti muzika trukdyti neturėtų. Pagaliau, jei trukdo, jis išjungs. Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Tai kaip terapija - nuramina, atpalaiduoja.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Mokslininkai yra nustatę, kad emocinis muzikos poveikis yra tris kartus didesnis už literatūros ir penkis kartus už vaizduojamojo meno poveikį. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje. Muzikuodami vaikai lavina gebėjimus: intonuoti, pajausti muzikos ritmą, emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką, sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius, reaguoti į muzikos pasikeitimus. Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio. Muzika padeda susikurti reikiamą nuotaiką, juk visi puikiai žinome - ji gali nuraminti, gali ir įaudrinti. Muzikos besimokantis vaikas mokosi susikaupimo, atidumo, savarankiškumo ir atsakomybės. Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, Šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems - greitesnių, linksmesnių. Muzika vaikui kenkti negali, jei ji nėra garsi. Gyvenime viskam ir visada turi būti savas laikas. Ramybės, tylos, gamtos garsų klausymo, žvaigždžių stebėjimo, saulėlydžių grožio aptarimų, vėjo, jūros ir medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo bei upelio čiurlenimo irgi turėtų būti vaiko gyvenime. Per daug gali būti visko, taip pat ir muzikos. Negalima ilgą laiką daryti to paties veiksmo, taip pat ir klausytis muzikos.
Šokio dalyko tikslai ir ugdomos kompetencijos mokykloje
Šokio dalyko tikslas - sudaryti palankias ugdymosi sąlygas, įgalinančias mokinius plėtoti prigimtines kinestetines savybes, estetinę patirtį ir šokio veiklos poreikį, įgyti šokio išmanymo, kultūrinės ir pilietinės brandos, užtikrinančios asmens kūrybinį ir socialinį aktyvumą bei siekį mokytis visą gyvenimą. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Šokio pamokose mokiniai mokosi patys kelti šokio idėjas, įžvelgti ir rasti jas kituose meno, mokslo, technikos kūriniuose ar aplinkoje (kultūrinėje, gamtinėje). Mokydamiesi savaip jungti žinomus judesius ir šokio žingsnius į sekas, tyrinėti ir surasti savo judesius, reikalingus įgyvendinti emocijų ir minčių raišką bei sumanymus, mokiniai ugdosi gebėjimą pasirinkti tinkamas raiškos priemones ir jas tikslingai taikyti.
Etninė kultūra ir liaudies šokiai
Nuo pat seniausių laikų vaikų ugdymas, paremtas tradicijomis, buvo įprastas dalykas. Apie tai liudija ne tik išlikę daugybė pasakų, vaikų dainelių, žaidimų, bet ir užfiksuotų senosios kartos žmonių prisiminimų. Tautosaka buvo girdima nuo pat mažens ir ne tik giliai įstrigdavo į atmintį, bet ir tapdavo vertybėmis. Lietuvių folklore daug socialinio dialogo - juk kažkada per dainą, šokį, pasakas vaikams ir jaunimui buvo pasakojama apie pasaulio tvarką ir jų laukiantį gyvenimą. Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ įgyvendindamas „Etnosocializacijos“ iniciatyvą paruošė keturias skirtingas 1,5-2 val. trukmės edukacines programas, skirtas vaikų socialiniams įgūdžiams lavinti, supažindinant juos su lietuvių etnine kultūra. Užsiėmimų programose atsispindi tokios temos: draugystė, socialinės ir šeimos vertybės (ištikimybė, atsakomybė, pareiga), darbas ir veikimas kartu. Daina lydėjo kaimo žmogų nuo pat gimimo iki mirties: skambėjo prie kūdikio lopšio, piemenuko lūpose, dirbant lauko darbus, vestuvių virsme ir išlydint mirusįjį. Mūsų tautos tradicinė kultūra šiais laikais patenka į kitas situacijas, jai daro įtaką kiti kontekstai, įgauna naują prasmę. Taigi šeimos tradicijos ir noras lygiuotis į bendruomenės vyresniuosius gali būti laikomi kaip svarbiausi veiksniai, darantys įtaką vaiko norui domėtis tradicijomis, liaudies kultūra. Ir tai vaikams taip pat aktualu šiomis dienomis, kaip ir praeitame šimtmetyje.
Populiarūs šokių užsiėmimai vaikams nuo 3 metų
Yra daugybė skirtingų šokių stilių, tinkamų vaikams nuo 3 metų. Štai keletas populiariausių:
- Baletas: Baletas yra klasikinis šokio stilius, kuris moko elegancijos, laikysenos ir disciplinos.
- Šiuolaikinis šokis: Šiuolaikinis šokis yra laisvesnis ir ekspresyvesnis šokio stilius nei baletas.
- Liaudies šokiai: Liaudies šokiai yra tradiciniai šokiai, atspindintys skirtingų kultūrų istoriją ir tradicijas.
- Hip-hopas: Hip-hopas yra modernus šokio stilius, kuris yra energingas, ritmiškas ir pilnas improvizacijos.
- Sportiniai šokiai: Sportiniai šokiai apima įvairius šokio stilius, tokius kaip valsas, tango, fokstrotas, ča-ča-ča ir rumba.
Patarimai tėvams, norintiems paskatinti savo atžalas šokti ir dainuoti
Jei norite paskatinti savo vaiką šokti ar dainuoti, štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
- Leiskite vaikui pasirinkti šokio stilių ar dainavimo žanrą. Svarbu, kad vaikas pats norėtų lankyti užsiėmimus ir jam patiktų tai, ką jis daro.
- Raskite kvalifikuotą mokytoją. Geras mokytojas ne tik išmokys vaikus šokti ar dainuoti, bet ir įkvėps juos, padės jiems atrasti savo talentus ir ugdyti pasitikėjimą savimi.
- Būkite palaikantys. Skatinkite vaikus, džiaukitės jų pasiekimais ir padėkite jiems įveikti sunkumus.
- Padarykite šokius ir dainas smagiais. Užsiėmimai turi būti įdomūs ir linksmi, kad vaikai norėtų juos lankyti ir tobulėti.
- Būkite kantrūs. Rezultatų pasiekimas reikalauja laiko ir pastangų. Nebūkite per daug reiklūs ir leiskite vaikams mėgautis procesu.
Meninis ugdymas ir sociokultūriniai veiksniai
Meninis ugdymas yra labai svarbi dedant ne tik meninės, kultūrinės, bet ir bendrosios žmogaus dvasinės kultūros pagrindus. Su demokratija ir atviru bendravimu plėsta žemo lygio masinė kultūra, kuri pritraukia vis daugiau mokinių. Veiksmingai ir harmoningai ugdydamas visą asmenybę, jos intelektines, kūrybines, emocines, fizines galias, verbalinės ir neverbalinės raiškos gebėjimus, vertybinių nuostatų sistemą, meninis ugdymas gali iš esmės padidinti kiekvieno žmogaus dalyvavimo įvairiose veiklos srityse galimybes. Meno ugdymas turėtų būti suprantamas kaip asmens kultūros plėtojimo bei įgijimo veiksnys. Meno dalyko programoje, aptariant meno ugdymo paskirtį, pabrėžiama, kad menas atveria sociokultūrines prasmes ir vertybių pasaulį. Kiekviena meno sritis mokinį skatina jungtis į meninę veiklą, kurioje jis gali save išreikšti, įgyti patirties, lavinti fizines galias, suprasti tikrojo meno esmę.
Mokinio saviraiškai ugdyti mokyklose veikia įvairios meninės pakraipos kolektyvai. Vienas iš meninio ugdymo dalykų - šokis, kuris skatina norą siekti tobulėti kūrybinėje sferoje, tyrinėti ir kurti šokio elementus (judesys, erdvė, ritmas, tempas, judesio jėga, dinamika) struktūrą, suprasti fizinės ir psichologinės patirties, įgytos šokant, reikšmę visapusiškai asmenybės saviugdai, šokio meno reikšmę socialiniuose santykiuose, įžvelgti kūrybines idėjas įvairiuose šokio stiliuose, žanruose, šiuolaikinėse technologijose. Šokis suteikia mokiniui galimybę plėtoti šokio atlikimo gebėjimus bei estetinę patirtį ir įgyti kultūrinės kompetencijos pagrindus, reikalingus kūrybingai dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Šokio vaidmens socialiniame kultūriniame gyvenime pažinimas apima šokio vaidmens mokinio socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (šeima, klasė, mokykla, gyvenamosios vietos bendruomenė ar bendrų interesų grupė), kasdienės šokio naudos ir įgijimo šokio patirties apmąstymą, planavimą ir vertinimą.
Saviugdos svarba ir sociokultūriniai veiksniai
Šiuolaikiniame pasaulyje itin greitai kinta visuotinai pripažintos vertybės bei normos. Jos atsispindi šeimos, mokyklos, visuomenės gyvenime ir koreguoja asmens saviugdą. Tai ryšku sekant amžiaus tarpsnius. Šiuo požiūriu svarbus pradinis klasių mokinių brandos etapas, nes jie įgyja mokymosi kaip saviugdos pagrindus. Neišryškint autentiškos asmenybės brandos, aplinka ją koreguoja, nes žmogui tenka veikti pagal kultūros vertybes. Tokiame procese norint skatinti asmenybės brandą ir sudaryti palankias sąlygas ugdytinio saviugdai svarbu valdyti sociokultūrinius veiksnius, ir modeliuoti ugdymą kaip asmenybės brandai palankią aplinką. Tai pasakytina ir apie ugdymą pradinių klasių mokinių sportinių šokių kolektyve, kur taip pat pasireiškia sociokultūriniai veiksniai.
Sociokultūriniai veiksniai visuma pasireiškia aplinkoje, kurioje mokinys išreiškia savo menines galias. Tyrimu atskleistas aplinkos palankumas mokinio veiklai sportinių šokių kolektyve, išskirti jai būdingi veiksniai ir vertinimo galimybės. Tai modelis, kuriuo remdamasis mokytojas gali koreguoti sociokultūrinių veiksnių įtaką mokinio motyvacijai sportinių šokių kolektyve.
Menas kaip saviraiškos priemonė
Menas - tai ne įrankis įsiugdyti tam tikrus įgūdžius, tai galinga saviraiškos priemonė. Vienas iš esminių meninio ugdymo savitumų - mokymosi bendradarbiaujant skatinimas. Kūrybinės meninės veiklos užduotys skiriamos mokinių grupėms, sudarant sąlygas jiems bendrauti, bendradarbiauti, tobulinti asmeninius, socialinius ir kitus bendruosius gebėjimus. Svarbu atskirti akademinius, meninius, socialinius mokinių gebėjimus, mokymosi stilius, interesus ir juos derinti. Ugdymas yra veiklos, bendravimo, bendradarbiavimo, santykių ir sąveikos darnos siekimas. Tai labai sudėtingas, ir giluminis procesas, kuriame dominuoja bendravimas, t.y. keitimasis menine informacija, patirtimi. Menas laikomas tam tikra ir komunikacijos priemone, kurią norint suprasti bei vartoti reikia meninės ir estetinės kompetencijos. Meno kūriniai atveria savitą ir turtingą prasmių bei vertybių pasaulį, kurio pažinimas yra toks pat reikšmingas, kaip ir mokslinis, matematinis, religinis ir kitoks pažinimas. Tai subjektyviojo pasaulio pažinimo ribos.
Meninis ugdymas turi instrumentinę ir savaiminę vertę. Meninio ugdymo procese veiksmingai ir harmoningai ugdoma žmogaus asmenybė - jo intelektinės, kūrybinės, emocinės, fizinės galios, verbalinės ir neverbalinės raiškos gebėjimai. Vertybinių nuostatų sistema galima iš esmės padidinti asmens dalyvavimo įvairioje socialinėje bei kultūrinėje veikloje galimybes. Meninis ugdymas - neatskiriama bendrojo ugdymo dalis, tolesnio mokinių mokymosi, gyvenimo bei darbo modernioje visuomenėje kokybės ir sėkmės prielaida. Visa tai - investicija į mūsų šalies ateitį. Bendravimo mokymas per sportinių šokių repeticijas yra kur kas sudėtingesnis dalykas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mokytojas, siekiantis ne tik išmokyti gražaus judesio, bet ir auginti žmogų atvirą sau ir kitiems, susiduria su rimtomis amžiaus tarpsnių pedagoginės psichologijos ir kitomis problemomis. Pedagogai, aktyviai populiarinantys bendradarbiavimą kaip mokymo metodą, nuolat pabrėžia, kad mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas padeda ugdytis mokiniams. Gimtosios kalbos mokytojai lietuvių mokykloje galėtų rasti sąsajų su šokio menu. Tas sąvokas kaip ir per šokio pamoką. Abstraktusis žodynas padeda susieti kūrybinį judesį ir rašymo procesą. Rašymas, šokis yra raiškos priemonės. Šokio ir gimtosios kalbos mokantys mokytojai gali kalbėtis su mokiniais apie eskizus, paveikslus, siužetus, pagrindinius bei šalutinius motyvus ir pan. Tos sąsajos, kurias mokytojai sukuria tarp rašymo ir šokio, padeda vaikams suprasti, kad šokis yra saviraiškos forma. Šokis, kaip ir rašymas, gali būti ir gražus, ir asmeninis, ir meniškas.
Aplinkos svarba kūrybiškumui
Svarbu, kad mokinys jaustųsi emociškai saugus. Saugi aplinka, dėmesys, meilė - visa tai mokinį turėtų supti jo namuose. Aplinka yra ne tik estetiškas vaizdas, bet ir emocinė terpė. Jokia kūryba be emocionalaus prado neįmanoma. Nuo suaugusio žmogaus požiūrio priklauso, kokia bus emocinė, meninė, intelektinė mokinio branda. Tas santykis - ne biurokratinių normų vykdymas ir ne lenktyniavimo dvasios skatinimas. Mokiniai, pasitikintys savimi, yra reikšmingi sau ir kitiems. Jie yra tokie pat, kaip ir suaugę žmonės. Sukurta saugi veiksmo vieta teigiamai veikia mokinio savijautą. Pasaulis niekada nebus visai saugus. Tačiau mokyklos ir kt. erdvės privalo būti gerai apgalvotos. Svarbu apsaugoti nuo psichologinių traumų. Erdvė skatina pradinukų vaizduotę ir susikaupimą. Erdvė - šokio terminas. Šokis gali būti be dekoracijų, apšvietos, kostiumų. Vienintelis dalykas, be ko negali vykti šokis - mokinys. Svarbu siekti panaudoti visas galimybes kurti šokio veiksmą bet kur - grupėje, klasėje, kambaryje, salėje. Šokiai neapsiriboja tradicinėmis erdvėmis. Jie keliauja į aikštes, sales, klases, studijas. Kuo platesnis pasirinkimas, kuo didesnė įvairovė, tuo mokiniui įdomiau, o sudomintas mokinys jau pasirengęs kūrybai.
Svarbu, kad šokis vyktų čia ir dabar. Čia ir dabar - esminis šokio bruožas. Tuos žodžius tariame skirtingai. Kiekvienu atveju išgyvenama kitaip. Šokio menas yra gyvas menas, nes jo atlikėjas yra tas pats žmogus.
Sceninės erdvės ir kostiumų svarba
Kuriant sceninę erdvę, pirmenybė teikiama natūralioms medžiagoms. Jų neturi būti per daug. Tai leidžia patirti pirmapradį sąlytį su gyva materija. Svarbu keisti savo požiūrį į mitybą, higieną. Skoninga sceninė mokinio apranga dažniausiai leidžia spręsti apie pedagogo meninį skonį, kaip jis suvokia sceninį kostiumą. Reikėtų formuoti nuostatas, jog minimalizmas ir paprastumas yra didelė vertybė. Gausa ir brangumas, puošyba bei margumas - ne patys teigiamiausi dalykai. Geriau mažiau negu per daug. Muzikinis apipavidalinimas turėtų būti skoningas. Šokis mokymo įstaigoje puikiai suderintų naujausius muzikos kūrinius, jų atlikimo sklaidą bei mokinių muzikinio skonio, muzikalumo lavinimą. Muzikinis apipavidalinimas būtinas, nes šokis be muzikos neįmanomas. Muzika atrenkama, priderinama ir skoningai pateikiama. Šokio pamokose dar retokai naudojamos foto, vaizdo, kino, instaliacijos priemonės. Tačiau žengiant į priekį galima tikėtis, kad greitai bus remiamasi vaizdo meno pasiekimais.
Sceninę erdvę, scenovaizdį mokytojas kuria kartu su mokiniais remdamasis jų idėjomis. Kai šokio idėja suformuota, siekiama ją įprasminti, padaryti regimą. Svarbiausia kūrybiškai įgyvendinti. Ne atlikti, o sukurti kartu šokant. Svarbu puoselėti pagarbą vienas kitam ir atsakomybę. Pagarba ir atsakomybė - moralinės kategorijos. Šokio veiksmas kuriamas kaip žaidimas. Šokis yra žaidimas kaip, beje, ir mokymasis. Žaidžiantis žmogus yra kūrėjas. Jei pyksi, jų mokysi, rezultato nebus. Šokio kolektyve vyrauja džiugi emocinė atmosfera. Menas, kūryba vaikystėje teikia neapsakomą džiaugsmą. Tai teigiamos emocijos ir išgyvenimai. Kūrybos procesas turi būti džiugus. Šokio veiksmas, šventė, renginys įgyvendinamas kartu, nes kūrybinę grupę sudaro pedagogai ir mokiniai. Šokio menas - kolektyvinis, viena iš jo savybių - vienyti. Tai bendri siekiai. Tai gebėjimas atsisakyti egoistinių paskatų ir tarnauti bendram tikslui. Šokio raiška integruoja judesį, vaizdą, garsą. Šokio menas yra integralus. Jame egzistuoja arba gali egzistuoti visi menai ir jų apraiškos. Mokinio šokio meno procesas organizuojamas bendradarbiaujant su specialistais, pedagogais, šeima, kitais įstaigos darbuotojais. Bendradarbiavimas suteikia džiaugsmą, jausmą, kad esi reikalingas, kad gali suteikti paramą.
Stiliaus svarba mene
Šokio menas aprėpia ir vienija visas meno ir gyvenimo sritis. Šokis yra humanizmo, pažinimo, fantazijos, skonio ir visko, kas gyvenimą daro įdomų ir paslaptingą, visuma. Sukurtas stilius mene svarbiausia. Tai absoliuto siekimas. Jis reikalauja jėgos, laiko ir ryžto. Įsiugdyta stiliaus pajauta nebeapleidžia, ji plėtojasi ir padeda augti asmenybei. Estetinis skonis ir meninė nuojauta išreiškiama šokio procesu. Nuolat turime siekti, kad bet koks mokinių meno procesas būtų skoningas.