Šis amžiaus tarpsnis - ypatingas metas stebėti, kaip jūsų vaikas toliau plečia savo įgūdžius ir gebėjimus. Vaikas tampa vis savarankiškesnis, labiau pasitikintis savimi ir smalsesnis pasauliui. Straipsnyje aptarsime pagrindinius vaiko raidos aspektus 1 metų ir 10 mėnesių amžiuje, įskaitant fizinę, emocinę, kalbos raidą bei žaidimus ir veiklas, kurios padeda vaikui augti ir tobulėti.
Fizinė Raida: Judėjimo Įgūdžių Tobulėjimas
Vaikui sulaukus 1 metų ir 10 mėnesių, fizinis aktyvumas yra itin svarbus. Šiuo laikotarpiu mažylis jau yra įgijęs nemažai judėjimo įgūdžių ir toliau juos tobulina. 20 mėnesių vaikas labiau pasitiki savo judesiais. Jis gali bėgioti, laipioti, mėtyti kamuolį ir atlikti kitus fizinius pratimus. Jei 12 mėnesių kūdikio eisena galėjo būti dar šiek tiek netvirta, dabar jis puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda. Noras daugiau pažinti ir pasiekti skatina mažylį išbandyti naujus judėjimo būdus, o jau turimus - tobulina.
Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirštukų judesiai vis tikslesni. Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi smulkiais daiktais.
Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Pradeda vyrauti viena kūdikio ranka, viena kūno pusė.
Svarbu sudaryti sąlygas vaikui aktyviai judėti, leisti jam tyrinėti aplinką ir išbandyti savo fizines galimybes. Tai padeda stiprinti raumenis, lavinti koordinaciją ir pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Emocinė ir Socialinė Raida: Savarankiškumo Paieškos ir Emocijų Raida
Emocijos ir socialiniai įgūdžiai taip pat sparčiai vystosi. Šiuo metu jūsų vaikas jausis saugus tik tada, kai būsite šalia, ir nusimins, jei susiruošite išeiti. Vaikas pakaitomis norės jūsų artumo ir savarankiškumo. Svarbu tokio jo elgesio nepalaikyti asmeniniu atstūmimu. Sulaukęs maždaug 18 mėnesių, jūsų vaikas pradeda suprasti, jei nutinka kas nors neįprasta. Vaikas gali vis labiau bijoti įvairių dalykų gyvenime, tokių kaip pabaisos ar nepažįstami žmonės. Būdamas 22 mėnesių, vaikas vis labiau koncentruojasi į konkrečius dalykus, kurių siekia, jam labai svarbus jo pastangų rezultatas.
Šiuo amžiaus tarpsniu antklodės ir minkšti žaislai - tikras nusiraminimo šaltinis jūsų vaikui.
Šiuo amžiaus tarpsniu vaikas norės žaisti greta kitų vaikų, bet nebūtinai drauge su jais. Kandžiojimasis, mušimasis ir stumdymasis - tai dažnai pasitaikantis elgesys. Mokykitės nereaguoti į agresyvų elgesį per stipriai ir netrinktelėkite jam atsilygindama. Svarbiausia, kad atsiranda humoro jausmas - kūdikis gali maivytis, koketuoti.
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Svarbu būti kantriems ir supratingiems, padėti vaikui išreikšti savo emocijas ir mokyti jį tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Kalbos Raida: Žodyno Plėtimas ir Kalbos Supratimas
Kalbos raida yra vienas iš svarbiausių vaiko raidos etapų. PIRMIEJI VAIKO GYVENIMO METAI ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori.
Pradeda formuotis kalbos gebėjimai. Domisi tyliais garsais. Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį bando atkartoti. Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus.
Pasaulio kalbose yra apie 600 skirtingų priebalsių ir 200 skirtingų balsių. Kalbai išmokti reikia atskirti apie 40 garsų. Būtent tiek garsų per antrąjį gyvenimo pusmetį kūdikis išmoksta atskirti.
Vaiką labai domina supantis pasaulis, ir jūs dažnai girdite klausimą „kodėl?“. Neatstumkite vaiko ir neatsakinėkite atsainiai, jei nežinote atsakymo į jo klausimą.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai
Svarbu nuolat kalbėtis su vaiku, skaityti jam knygas, dainuoti daineles ir žaisti žaidimus, kurie skatina kalbos raidą.
Žaidimai ir Veikla: Mokymasis Per Žaidimą
Žaidimai ir veikla yra puikus būdas lavinti vaiko įgūdžius ir gebėjimus. Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną.
Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
Žaidimai su vandeniu lavina smulkiąją motoriką. Paveikslėlių knygelės padeda gerinti kalbos supratimą. Žaidimai su rankyčiu plojimu ne tik teikia džiaugsmo, bet ir gerina mažylio rankų koordinaciją.
Tai, kaip vaikas žaidžia, mokosi ir bendrauja su aplinka, yra svarbi užuomina jums apie jo raidos etapus. Nustatykite įprastą tvarką, kas ir kada turi būti daroma, pavyzdžiui, kada rytais keltis, o vakarais gultis. Tai padės jūsų vaikui jaustis saugesniam ir atsakingesniam už savo gyvenimą.
Jums turėtų patikti šis vaiko amžius, nes mažylis greičiausiai susidomės namų ruošos darbais. Jis vis labiau pasitikės savimi ir domėsis, kaip ką nors padaryti jam priimtinu būdu. Žinokite, kad jūsų mažylį dažnai glumina jį supančio pasaulio dydis. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Svarbu skatinti vaiko kūrybiškumą, fantaziją ir smalsumą, pasiūlyti jam įvairių žaidimų ir veiklų, kurios atitinka jo amžių ir pomėgius.
Kūdikio Raida: 10 Mėnesių
Dešimtojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos psichomotorinės raidos įgūdžius:
- Gulėjimas ant pilvo:
- Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais.
- Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų.
- Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Šioje padėtyje galima stebėti siūbavimą išilgai kūno-pirmyn ir atgal.
- Nekoordinuotai ropoja. Nėra “kryžminės koordinacijos”: kairė koja-dešinė ranka.
- Iš kniubščios padėties, lenkdamas klubus ir sukdamas liemenį gali atsisėsti. Iš padėties ant pilvo arba ant keturių spontaniškai arba prisilaikydamas už baldų vaikas gali atsisėsti, pasisukdamas per bet kurį šoną.
- Sėdėjimas:
- Iš aukštielninkos padėties pats savarankiškai atsisėda, prisilaikydamas už baldų. Vaikas nuo šiol gali atsisėsti be suaugusiojo pagalbos. Tam jis naudoja abi rankas ir jam dar reikia gana daug pastangų.
- Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara ir beveik ištiestomis kojomis. Sėdėdamas gali sukiotis į abi puses, neprarasdamas pusiausvyros. Tokioje stabilioje sėdimoje padėtyje kūdikis jau gali žaisti ilgesnį laiką. Jeigu nori pasiimti daiktą, esantį jam nepasiekiamu atstumu, tai dažniausiai pasisukdamas atsistoja “ant keturių” ir nuropoja prie žaislo. Sugeba iš keturpėsčios ar gulimos ant pilvo padėties atsisėsti.
- Stovėjimas:
- Prisilaikydamas pats savarankiškai stovi. Kojos yra žymiai sutvirtėjusios, todėl pastatytas ir nusitvėręs už baldų ar kitų tam tinkančių daiktų jis gali pastovėti ilgiau negu pusę minutės. Prilaikant už savo rankų, sėdinčiam kūdikiui pavyskta atsistoti.
- Griebimas:
- Pincetinis griebimas: mažą daiktą kūdikis paima ištiestu smiliumi ir prieš jį atsuktu nykščiu. Vaiko dėmesį patraukia vis smulkesnės detalės, vis mažesni objektai ir mažos skylutės. Kūdikis lėtai artina ranką prie trupinio, ištiesia smilių, jam priešais atsuka nykštį, o tada smiliaus bei nykščio galais kaip pincetu paima trupinį. Kiti pirštai neturi dalyvauti. Įgūdį turi būti įvaldžiusios abi rankos.
- Beldžia dviem kaladėlėmis viena į kitą kelis kartus. Vaikas į abi rankas pagriebęs po kaladėlę, gali ne sykį tikslingai suliesti jas ir padaužyti vieną į kitą.
- Percepcija (suvokimas):
- Vaikas sąmoningai numeta žaislą. Vaikas paima vieną ar kelias kaladėles ir iškart po kelių žaidimo sekundžių su dideliu pasitenkinimu jas lanku numeta žemėn. Šis žaidimas suteikia vaikui džiaugsmo dėl kelių dalykų. Jam gali būti svarbus erdvinių santykių pajutimas, sukeltas garsas bei patyrimas, kad jis pats gali aktyviai disponuoti daiktais. Be to, vaikas paprastai gauna socialinio pastiprinimo iš aplinkos, kadangi aplinkiniai juokiasi, vaikui taip elgiantis, ir vėl grąžina jam numestus daiktus.
- Smiliumi čiupinėja objekto detales. Vaikas ištiestu smiliumi čiupinėja lėlės detales, pvz., burną, akis. Vaiko suvokimas jau tiek diferencinis, kad jis ne tik suvokia bendrą visumą, bet pastebi jos atskiras detales ir mėgina jas optiškai bei taktiliškai tyrinėti.
- Kalbėjimas:
- Dialogas: fonetiškai teisingas išmoktų skiemenų mėgdžiojimas. Vaikas žvilgsniu fiksuoja mamą ir aiškiai pakartoja jam ištartus skiemenis taip, kad kalbėjimo-atsakymo žaidimą tarp motinos ir vaiko galima laikyti dialogu.
- Kalbos supratimas:
- Pasukdamas galvą, vaikas ieško pavadinimo jam žinomo daikto arba asmens. Suradęs bent akimirką į jį žvelgia, o jei tai žmogus, nusišypso.
- Socialumas:
- Aiškiai drovisi svetimų žmonių. Vaikas ir ilgiau pabuvęs su nepažįstamuoju, vis dar vengia prisilietimu kontaktuoti su juo; tik būdamas visai prie mamos, jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų atsigręžti į nepažįstamą asmenį.
Patarimai Tėvams: Kaip Padėti Vaikui Augti ir Tobulėti
- Skatinkite fizinį aktyvumą: Leiskite vaikui laisvai judėti, bėgioti, laipioti ir žaisti lauke.
- Bendraukite su vaiku: Kalbėkitės su vaiku, skaitykite jam knygas, dainuokite daineles ir žaiskite žaidimus, kurie skatina kalbos raidą.
- Būkite kantrūs ir supratingi: Padėkite vaikui išreikšti savo emocijas ir mokykite jį tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.
- Skatinkite kūrybiškumą ir fantaziją: Pasiūlykite vaikui įvairių žaidimų ir veiklų, kurios atitinka jo amžių ir pomėgius.
- Nustatykite ribas: Nustatykite aiškias taisykles ir ribas, kurių vaikas turi laikytis.
- Būkite pavyzdžiu: Vaikai mokosi iš savo tėvų, todėl būkite jiems geru pavyzdžiu.
Vaizdinė Medžiaga
- 🎥 Video paskaita: Kūdikių motorinė raida 8-11 mėn. su kūdikių, vaikų ir moterų kineziterapeute Migle Datenyte (24 min.).
- 🎥 Video paskaita: Kūdikių primaitinimo pradžiamokslis ir klausimai-atsakymai su dietiste Vaida Kurpiene (1:14 val.).
- 🎥 Video pokalbis: 0-1 metų vaiko maitinimas: Situacijų aptarimas su gyd. dietologe ir IBCLC žindymo konsultante (1:33 val.).
- 🎥 Video paskaita „Vaiko lavinimas“ (55 min).
- 🎥 Video paskaita „Kalbos raida ir lavinimas“ (40 min).
- 🎥 Video pokalbis „Sensoriškai itin jautrūs vaikai “ (1:19 val.).
- 🎥 Video pokalbis „4-12 mėn. kūdikio miegas, sunkumai ir dažnai kylantys klausimai“ (🎥 2:49 val.