Pastaruoju metu didžiausia problema - kūdikiai nepaliaujamai keliasi žįsti naktį. Kūdikio miegas dažnai kelia daug iššūkių, tačiau su tinkama priežiūra ir rutinomis galima padėti mažyliui išmiegoti visą naktį. Tikimės, kad šis straipsnis padės sureguliuoti padriką kūdikio ritmą.
Priešistorė: maitinimo ritmo paieškos
Prieš kelerius metus iš vakarų Europos šalių atsklido žinia, kad ten vėl grįžtama prie valandinio maitinimo ritmo. Pasak natūralumo šalininkų, ritmas reikalingas tik tėvams, kad mažiau reikėtų su kūdikiu vargti. Pagal gamtos dėsnius, kūdikis turėtų susikurti savo valgymo-miegojimo ritmą per 8 savaites. Deja, daugybė vyresnių kūdikių „nepagauna“ ritmo ir valgo daugybę kartų naktimis ar daro didžiules pauzes tarp maitinimų dieną.
Kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė sako, kad paskaitos apie kūdikių ritmą šiuo metu vienos populiariausių. Tvarka, pagal kurią augome mes, dabartinių kūdikių mamos, buvo per griežta. Tačiau tai, kas vyksta dabar, mano akimis, yra anarchija. Viską leidžiama spręsti vaikams, o jie, neturėdami jokių gyvenimiškų žinių, negali susidėlioti organizmui palankios dienotvarkės. Mamos sako, kad patenka į užburtą ratą - kūdikis nei pavalgęs, nei pamiegojęs. Šie sunkumai kvieste kviečia grįžti prie ritmo.
Juk mes, suaugusieji, žinome ir sau taikome taisyklę, kad tvarkingas gyvenimo būdas yra stabilios sveikatos pagrindas. Kodėl tai negalėtų tikti ir kūdikiams? Juk mums, kai norime būti sveiki, sulieknėti, išsigydyti skrandį, gydytojai liepia laikytis tvarkos ir dar kartą tvarkos - valgyti tuo pačiu laiku, tarp valgymų daryti vienodo ilgio pertraukas, tuo pačiu metu eiti miegoti ir prabusti, išmiegoti pakankamai valandų. Bandykime įsivaizduoti savo savijautą po tokios sujauktos savaitės, kai kramsnojome kas pusvalandį, tiek dieną, tiek naktį, miegojome po keliolika minučių, nuolatos prabudinėdami.
Kaip sureguliuoti kūdikio ritmą?
Pirmas 4-6 savaites iš tiesų nereikėtų kištis į natūralius naujagimio ritmus. Mamos pastebi, kas kiek valandų kūdikis pasirenka valgyti, kur geriau miega - lauke ar namuose, kokiu metu būna didysis dienos miegojimas, kada keliasi valgyti naktį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Pasižiūrėti į dienotvarkių pavyzdžius, rekomenduojamą miego valandų ir maitinimų skaičių, nes tokios informacijos rasti nesunku, ji yra tiksli ir nusistovėjusi, naudojama visame pasaulyje, palaiminta PSO ir nesikeičia jau daugybę metų. Turint gaires - kiek tokio amžiaus kūdikis turi miegoti ir valgyti, kiek miego valandų patariama naktį, o kiek dieną, - reikia susidėlioti savąją dienotvarkę. Tam labai padeda bioritmų lentelės, be kurių savo darbo neįsivaizduoja joks miego specialistas. Reikia atkreipti dėmesį, kad kas 5-6 savaites kūdikio miego ir būdravimo poreikis keičiasi, todėl ir kūdikio dienotvarkė po truputį keisis.
Susidarius preliminarią dienotvarkę, jau galima kūdikį lenkti prie jos. Tada labai praverčia ir antrasis patarimas - nepamesti galvos dėl tos dienotvarkės. Pastebėjau, kad jaunos mamos viską nori padaryti idealiai, o su mažais vaikučiais ne visada pavyksta - gali susiplanuoti, kad kūdikis atsibus valgyti, o jis tuo metu miegos. Apsisprendusi mama pirmiausia turėtų kontroliuoti rytinį kūdikio atsikėlimo laiką, kad nebūtų 2 valandų svyravimų, kai vieną rytą keliasi 7, o kitą - jau 9 valandą. Rytinis kėlimosi laikas yra tarsi dienos startas. Į lovytę vaiką reikėtų paguldyti tada, kai jis pavargęs, bet ne pervargęs.
Mamos sako, kad vaikas parodo, kai nori miego, - trina akutes, žiovauja. Nesutinku, nes vaikas gali be galo norėti miego, o atrodyti žvalus, ir atvirkščiai. Gana dažnai mamos klausia: kūdikis dienos metu pramiega 5-6 valandas, ypač vėsiu oru, kai išnešame į terasą ar balkoną. Vienareikšmiškai - žadinti, nes toks kūdikis, kuris pramiega didžiąją dalį dienos, būdraus naktį, ir gausite patį blogiausią rezultatą - dienos ir nakties supainiojimą. Reikėtų negailėti miegančio kūdikėlio, pažadinti, kad pavalgytų, pabūdrautų, o kada vėl migdyti.
Krūtis - tik pamaitinti, ne užmigdyti
Savo auksinį patarimą kartoju per visas paskaitas - krūtis yra skirta pamaitinti. Koncepcija, kad kūdikis turi būti maitinamas pagal poreikį, turi būti suprasta teisingai. Mamos pienas suvirškinamas trumpiausiai per 1,5 valandos, todėl aišku, kad, jei pavalgęs kūdikėlis po pusvalandžio suverkšleno, jis tikrai nėra alkanas. Gal jis nori dėmesio, rankų ir mamos artumo, bet tikrai ne maisto. Reikėtų adekvačiai įvertinti situaciją ir pajusti, ar kūdikis tikrai alkanas, ar ne.
Be abejo, kūdikiai nėra robotukai ir standartinis 3 valandų intervalas ne visiems tinka. Vieni bus iš prigimties užkandžiautojai, jie suvalgys po mažiau, bet dažniau. Mamoms patariu rasti būdų, kaip kūdikį nuraminti ne krūtimi, o supimu, nešiojimu, glostymu, masažu, maudymu ir begale kitų dalykų. Jei vaikas išmoks nusiraminti ir užmigti tik prie krūties, tėvai turės kentėti neramias naktis mėnesius ar net metus. Kūdikio fiziologija tokia, kad jis naktį būtinai prabunda, kai baigiasi vienas miego ciklas ir turi prasidėti kitas. Tokių prabudinėjimų, kurie užkoduoti genuose, tikrai bus.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Jei vaikas bus išmokytas užmigti be krūties, jis paniurzgės, bet tuoj vėl įmigs, jei mama paglostys rankytę ar apklostys. Ir atvirkščiai - jei kūdikis bus įpratęs vos prabudęs gauti krūtį, jis kitaip nebeužmigs ir, pasibaigus vienam miego ciklui, verks, kol gaus žįsti. Deja, mūsų kūdikiai įpratinti prabudę tuoj pat gauti krūtį, todėl problema jau tapusi nacionaline. Neseniai telefonu konsultavosi tėtis, kuris klausė, ką daryti dėl naktimis vis dar maitinamo 3,5 metų vaiko. Tad jei jau naktinis kūdikio būdravimas pabodo, ir norite ramių naktų, verčiau neatidėlioti. Visada lengviau išmoks be krūties užmigti 6 mėnesių kūdikis nei 1,5 metų vaikas.
Kada atpratinti nuo naktinių maitinimų?
Dar gimdymo namuose mamoms pasakoma, kad jeigu naujagimis neprabunda 3 valandas, reikia žadinti tiek dieną, tiek naktį. O jeigu prabunda, kad ir kokiu paros metu, reikia duoti krūtį. Kai mamos klausia, kaip nuo naktinių maitinimų atpratinti 6-7 mėnesių vaiką, pirmiausias paklausiu, kiek kartų jis keldavosi naktį, kai buvo 1 ar 2 mėnesių. Nuostabu, bet dažniausiai atsakymas būna toks: vaikutis keldavosi 1 ar 2 kartus per 10-11 valandų. Tai ideali norma. Tad kas atsitiko, kad sulaukęs 6-7 mėnesių kūdikis pradėjo keltis kas 2 valandas?
Mamos turi savo teoriją, jos sako, kad taip yra dėl augimo šuolio arba dygstančių dantų. Deja, noriu nuvilti, priežastis ne ta. Pagalvokite, jeigu visai mažas kūdikėlis kėlėsi per visą naktį 2 kartus, tai kodėl dabar, jau gaudamas papildomo maisto, priaugęs svorio, jis turi valgyti kas 2 valandas, kaip neišnešiotas naujagimis? Tai nelogiška. Vaikas keliasi, nes gal jam skauda dygstančius dantukus, gal nugulėjo šoną ar baigėsi miego fazė, bet tikrai ne dėl to, kad yra alkanas. Ydingą įprotį galima „perlaužti“ per keletą dienų, tačiau turi dirbti abu - tėtis ir mama, nes nebus lengva. Juk krūtį reikės pakeisti kitu migdymo būdu - dainavimu, glostymu, laikymu ant rankų. Tačiau jei mama ir tėtis bus apsisprendę, nesinervins, ramiai priims vaiko protestą, tai gali pakakti ir 4-5 naktų, kad įvyktų lūžis.
Mes per parą turime gauti tam tikrą kalorijų kiekį. Jei didžiąją kalorijų dalį vaikas gauna naktį, visiškai natūralu, kad jis nenorės valgyti dieną. Kai tik vaikutis naktį pradeda valgyti 1 kartą, kaip ir priklauso, jo apetitas dieną akivaizdžiai pagerėja. Nereikia persistengti ir laikyti vaiko naktį alkano, jei tarpas tarp maitinimų didelis, ir jaučiate, kad mažylis verkia iš alkio. Tačiau čia kalbame apie mažus kūdikėlius iki 6-7 mėnesių. Vyresniam visiškai pakanka vieno naktinio maitinimo, nebent mama pati labai nori pamaitinti dar vieną papildomą kartą, kaip „bonusą“. Vienas naktinis valgymas turėtų būti paryčiais, apie 4-5 valandą, kitaip vaikas gali nebeužmigti, o kas norės keltis žiemą 4 ryto kartu su vaiku?
Senose pediatrijos knygose rastumėte parašyta, kad naktinius maitinimus reikia keisti duodant vandens ar arbatėlės. Iš tikrųjų vanduo ar čiulptukas atpratins nuo krūties, tačiau… pripratins prie raminimosi vandeniu ar raminimosi čiulptuku. Buvo atlikti tyrimai dėl diabeto, net dėl inkstų nepakankamumo, niekas nesuprato, kodėl vaikas nori tiek gerti. Patariau išmesti buteliuką ir vandenį duoti iš puodelio su snapeliu. Kitą dieną mergytė išgėrė 300 ml vandens, kiek ir priklauso pagal amžių. Jeigu tėvai nori kas 2 valandas keltis ir kišti buteliuką su vandeniu, čia jų sprendimas, bet aš patariu vaiką pratinti elgtis kaip suaugusį žmogų, didinti jo savarankiškumą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Užsienio patirtis: prancūziškas požiūris į vaikų miegą
Knygoje, kurią dažnai cituoju, - Pamelos Druckerman „Vaikų auklėjimas pagal prancūzus“ („Bringing Up Bébé“) - yra skyrelis apie naktinį vaikų miegą. Žaidimų aikštelėje kalbasi mamos, kada jų vaikai pradėjo išmiegoti visą naktį. Viena prancūzė sako:„Mano visą naktį miega nuo mėnesio“, kita sako: „Mano - nuo dviejų“, o trečia pasiguodžia: „Mano vaikas buvo labai probleminis, 12 valandų neatsibusdamas jis pradėjo išmiegoti tik 4,5 mėnesio“. Nuostabu? Man irgi, o dar didesnė nuostaba apima skaitant užsienietiškus mamų forumus. Ispanijos, Italijos, juo labiau Prancūzijos mamos apie tokį dalyką kaip naktinis maitinimas išvis nekalba.
Kūdikiai ten nuo gimimo miega kitame kambaryje, turi labai griežtą dienotvarkę, maitinimo valandas. Tai paradoksas, nes mes esame įsitikinę, kad pietiečiai be galo myli savo vaikus, juos lepina, vaikai ten geidžiami kavinėse, viešose vietose. Užtat ir geidžiami, kad išauklėti, paklusnūs. Mūsų vaikai, deja, išlepinti, o taip didžiąja dalimi yra dėl kūdikystės chaoso, kai vaikui leidžiama rinktis, kada valgyti, kada miegoti. Kūdikiai užlipa tėvams ant galvos. Psichologai kalba apie tai, kad nėra nesaugių vaikų, yra tik per mažai ritualų ir rutinos jų gyvenime. Tokie vaikai, kurie turi ritmą, greičiau užmiega, geriau miega, 3-4 kartus rečiau serga peršalimo ligomis nei tie, kurie gyvena chaotišką gyvenimą.
Kada kūdikis pradeda miegoti visą naktį?
Kiekvienas kūdikis skirtingai pradeda miegoti visą naktį. Vaikams nebereikia maisto naktį maždaug nuo 6 mėnesio. Dažniausiai šiuo laikotarpiu sveiko vaiko alkio ir sotumo ritmas nusikelia į dienos metą. Dar būna trumpų prabudimo epizodų naktį, tačiau tai yra normalu. Gali būti įvairių priežasčių, dėl kurių kūdikis naktį prabunda, verkia. Jis gali jaustis alkanas, ištroškęs, o gal jam nepatogumus kelia šlapios sauskelnės ar kitos priežastys, pavyzdžiui, dantų dygimas, infekcija ar nuovargis, kurį sukėlė nauji įspūdžiai dienos metu.
Dėl visų šių priežasčių kūdikio elgesys naktį gali pasikeisti: pabudęs jis gali pradėti klegėti, prašyti mamos pieno ar pieno mišinuko. Kai kurie kūdikiai verkia ir tokiu būdu prašo švelnumo bei dėmesio, o kiti tiesiog išlieja susikaupusią įtampą. Deja, nėra stebuklingo būdo, kuris leistų kiekvienam kūdikiui ramiai išmiegoti visą naktį. Būna ir taip, kad kūdikiai, kurie naktį gerai miegodavo, vieną kartą gali pakeisti savo elgesį. Kūdikio gyvenime svarbu palaikyti dienos rutiną tiek valgant pagrindinius patiekalus, tiek einant miegoti ar pasivaikščioti. Nepraraskite kantrybės, jeigu Jūsų kūdikio miego įpročiai nesusiformuoja taip greitai, kaip norėtųsi. Tam nėra jokių stebuklingų triukų. Jūs kūdikiui tik galite padėti išsiugdyti sveikus miego ir dienos režimo įgūdžius.
Nepergyvenkite, jeigu kiti tėvai sakys, kad jų vaikai gerai miega nakties metu. Miego per naktį apibrėžimas yra santykinis, nes jis naudojamas ir naujagimiams, kurie miega naktį nuo vidurnakčio iki 5-6 val. ryto.
Kaip perkelti vaiką į jo lovytę?
Vaikas jau išaugo kūdikystę, tačiau vis dar miega jūsų lovoje? Tačiau, jei miegas kartu trukdo gerai pailsėti ir išsimiegoti arba jei miegas kartu tampa iššūkiu intymiam gyvenimui, greičiausiai norėsite vaiką „iškraustyti“ į jo lovytę.
- Tinkamai paruoškite vaiko kambarį.
- Leiskite vaikui išsirinkti patalynę. Dauguma vaikų turi ryškų savininkiškumo jausmą, todėl turėdami SAVO patalynę jie nenorės su ja skirtis.
- Dienos miego guldykite į vaiko lovytę.
- Miegokite su vaiku jo kambaryje. Pirmas kelias dienas - jei vaikui to reikia - galite miegoti jo kambaryje.
- Suraskite miego „partnerį“. Pereinamuoju periodu labai gali pagelbėti Mylimukas: mėgiamas žaisliukas užklotėlis ar maitinimo metu naudojamas marliukas.
- Nupirkite lovytę žaisliukui. Pažaiskite vaidmenų žaidimą, paskatindama vaiką migdyti žaisliuką žaislinėje lovytėje - tai gali padėti vaikui suprasti, kad kiekvienas turi miegoti savoje lovytėje.
Jei vaikas reguliariai sugrįžta į jūsų lovą, tačiau tai nėra susiję su prasta vaiko savijauta, liga ar naktiniais košmarais, grąžinkite jį atgal į jo lovytę ir pabūkite su juo kurį laiką iki jis nurims arba užmigs. Kartais prisiversti atsikelti ir padaryti tai gali būti sunku, ypatingai tuomet, kai vaikas įsėlina nepastebėtas ir kurį laiką ramiai miega kartu su jumis. Tačiau jei norite atpratinti nuo šių žygių, turite prisiversti tai padaryti.
Jei vaikas serga arba susapnavo naktinį košmarą, priimdami jį į lovą jį nuraminsite ir leisite pasijausti saugiai. Kita medalio pusė - jei leisite vaikui likti jūsų lovoje, jis gali pamanyti, kad jo lovytė išties yra nesaugi. Be to, nepamirškite, kad mažyliai yra tikri gudruoliai: nenorėdami miegoti vieni, jie gali pradėti simuliuoti išgąstį ar baimę, taip bandydami suminkštinti jūsų širdis.
Asmeninė patirtis: Vėjo istorija
Štai istorija apie 11 mėnesių Vėją, kuris niekada nebuvo „ramus miegotojas“. Pirmus 3-4 mėnesius norėjo miegoti tik prisiglaudęs, užmigti tik žįsdamas, o lovelę laikėme kaip dekoraciją. Mūsų Vėjas nėra iš tų vaikų, kurie užmiega patys. Pirmus mėnesius, iki kol ėmė vartytis, nakčiai migdydavome Vėją suvystę į specialų vystyklą-kokoną (swaddle-me), kad moro refleksas (kai kūdikėlis skėsčioja rankytėmis) jo neišbudintų. Sunkiausia buvo migdyti dieną: vežime nemiega, lovelėje nemiega…
Pamenu, kai sūnui buvo pustrečio mėnesio, išvykome į vestuves Belgijoje. Dieną Vėjas miegodavo dažniausiai po 20-40 minučių, t.y. 1-2 miego fazes, o ne „dvi valandas“, kaip rekomendavo kūdikių miego žinovai. Kai nubudęs verkdavo, mums neatrodė, jog tai ženklas, kad jis nori miegoti toliau, tik nemoka, ir jam reikia pagalbos. Kartą Vėjo tėtis Liudas išbandė tokį eksperimentą: sūpavo vežimą, o jame fiziškai užmerkė Vėjui akis.
Bet štai, artėjant metų sukakčiai, nutarėme pabandyti išmokyti sūnų miegoti lovelėje ir nežindant. Kad ir atrodėme pasiruošę (jau net ir planą mane iš kambario arba namų transportuoti buvome sukurpę), aš vis atidėliojau, nes labai bijojau, kad nepadarytume ko nors netinkamo. Kad nepalūžtume, girdėdami verksmą, jam bandant užmigti kitaip, nei yra pratęs. Kad nepratintume ne laiku, per kokį nors svarbų raidos etapą. Be to, nors docento Algimanto Vingro knygose parašyta, jog naktinį žindymą reikėtų nutraukti pirmiausia, praktika ir miego knygos to nesakė visai: kaip tik dauguma draugių naktinį žindymą pasilikdavo paskutinį.
Dar šis tas: nuo devinto mėnesio Vėjas labai nori stotis, lipti, kabintis, laikytis, todėl jei, tarkime, dieną migdome lovelėje, jis labai priešinasi. Šioje sumaišties akivaizdoje labai nudžiugome suvokę apie specialisto galimybę. Ji išsamiai išklausinėjo apie dienos grafiką (užpildėme anketėlę, o po to ilgai kalbėjomės per Skype). Vėjas pastaruoju metu, užmigęs nakčiai, po 34 minučių pabunda, t.y. neįminga, nepereina į gilesnę fazę. Dovilė patarė, kad tai gali būti susiję su per ilgais arba per trumpais dienos būdravimo intervalais. Mūsų atveju - greičiausiai per ilgais. Nes, kad ir kaip stebėjome tuos intervalus, net susivedinėjome į programėlę, vis dėlto juos dažnais atvejais buvome ištempę iki 4 valandų (nors tokio amžiaus kūdikių vidurkis 3-3,5 valandos).
Pamenu, Liudas sako, „Vėjas nenori miego, pabūsiu, kol pravirks, tada guldysiu“. Dovilė pasiūlė nelaukti šių vėlyvųjų miego ženklų, o migdyti sulaukus ankstyvųjų, arba, kitaip tariant, trumpinant intervalus tarp miegelių įvedant pastovų labai tikslų miego grafiką. Naktį miega su tėvais, užmiega maitinamas krūtimi, o dieną miega vežime lauke arba lovelėje supamas. Dieną užmigęs, po 32-34 min. prabunda ir ima verkšlenti.
Miego konsultanto įžvalgos
Tai, ką Živilė papasakojo apie ankstyvuosius Vėjo „nemiego“ mėnesius, nėra jau tokia reta situacija. Pirmaisiais mėnesiais dažnam naujagimiui sunku prisitaikyti prie pasikeitusio pasaulio, jie nori daug laiko praleisti prisiglaudę, nešiojami, būdami šalia mamos ar tėčio. Tai yra tiek pat natūralu, kaip ir be pastangų kavinėje užmiegantis kūdikis - kiekvienas vaikelis yra unikalus, o jo poreikiai skirtingi. Būtent apie tai dažnai kalbame konsultacijų metu. Vis dėlto verta paminėti, kad pirmaisiais mėnesiais ypač svarbu saugoti kūdikius nuo pervargimo. Nes pervargęs kūdikis ne tik bus irzlus ir dirglus, bet jis… NEMIEGOS. Ne veltui sakoma, kad naujagimis „tik valgo ir miega“. Iš tiesų jų aktyvaus laiko intervalas labai trumpas ir gali svyruoti nuo 40 min. pirmąjį mėnesį iki 1,5 val. trečiąjį. Tačiau būtent taip ir turi atrodyti diena pirmaisiais mėnesiais.
Neišsikalbėjome, ar Vėjas buvo vystomas tik nakčiai ar ir dienos miegeliams, nes neramiai miegantiems kūdikiams vystymas gali tapti tikru išsigelbėjimu. Nors dažnai vystymas asocijuojamas tik su nakties miegu, jį verta išmėginti ir dienos metu. Bent jau vienam ilgajam miegui. Kai Živilė kreipėsi konsultacijos, Vėjas jau buvo nemažas vyrukas, jaukiai miegantis šalia mamos ir dažnai pasmaguriaujantis šiltu pienuku.
Živilė užpildė anketą, kurią įprastai siunčiu į konsultaciją besiregistruojantiems tėveliai. Atsakymai į anketos klausimus leidžia susipažinti su esama situacija, kūdikio dienotvarke ir tėvelių lūkesčiais. Taip sutaupome laiko ir konsultacijos metu galime daugiau dėmesio skirti svarbioms detalėms, klausimams ir rekomendacijų aptarimui. Živilės atsakymuose jautėsi nusiteikimas pokyčiams. Maloniai nustebino tai, kad visuose susirašinėjimuose dalyvavo ir tėtis Liudas, kuris buvo pasiryžęs perimti naktinius migdymus, jei to prireiktų. Nors tėčiai vis dažniau aktyviai dalyvauja miego konsultacijose, tai vis dar labiau išimtis, nei taisyklė.
Pokalbio metu smulkiai aptarėme Vėjo dieną, jo įpročius ir veiklas, kurios galėtų turėti įtakos miegus. Pakalbėjome apie Živilės ir Liudo lūkesčius, jų tėvystės prioritetus. Kaip nėra vienodų vaikų, taip pat nėra ir vienodų šeimų. Todėl labai svarbu sužinoti apie tai, kas svarbu konkrečiai šeimai. Nors iš pirmojo Živilės laiško tarsi atrodė, jog ji ir tėtis Liudas norėtų greitų Vėjo miego pokyčių ar net nutraukti žindymą, vis dėlto tai tikriausiai tebuvo nuovargio įtaka. Nes bekalbėdami jautriai aptarėme galimus pasirinkimus bei koks balansas būtų tinkamiausias jų šeimai.
Gana dažnai, susidūrę su miego sunkumais, tėvai išgirsta „auksinį“ patarimą - nutraukti žindymą. Tačiau visai nereiškia, kad nutraukus žindymą, kūdikis ims ramiai miegoti! Neramus kūdikio miegas dažniausiai susijęs su vaiko poreikių neatitinkančia dienotvarke, miego asociacijomis ar įpročiais, o ne su tuo, jog vaikas žindomas. Todėl visuomet rekomenduoju žindyti tiek, kiek tik nori kūdikis ir mama, o miego pokyčius planuoti atitinkamai.
Kadangi kūdikio nakties miegas prasideda dieną, pirmiausia ėmėmės dienotvarkės pokyčių. Pagal man atsiųstą dienos miegelių ritmą, Vėjo būdravimo laikas atrodė gana ilgas pagal jo amžių. Tačiau nebūtinai tai yra blogai, nes tikrai nėra vienos universalios dienotvarkės, tinkančios visiems to paties amžiaus vaikams. Vėjas - labai aktyvus berniukas, dažnai tokio būdo vaikai sunkiai išduoda, jog yra pavargę. Pirmasis patarimas - pamėginti trumpesnius būdravimo laikus bei gana pastovų dienos miegelių laiką. Paprašiau Živilės rašyti Vėjo miego dienoraštį - pasižymėti, kada ir kiek jis miegojo, kaip lengvai užmigo ir ar ramiai miegojo.
Ką daryti, jei kūdikis blogai miega?
Neramus vaiko miegas naktį labai vargina ne tik tėvus, bet ir jį patį. Svarbu atkreipti dėmesį į:
- Dienotvarkę (guldymas, kėlimasis, dienos poguliai ir kt.)
- Migdymą tol, kol visiškai užmiega.
- Miegojimą kartu.
- Savarankišką nusiraminimą.
- „Ilgą atsisveikinimą“.
Konkretaus metodo pasirinkimas (o galbūt ir savito metodo sukūrimas) priklauso tiek nuo kūdikio temperamento, tiek nuo tėvų požiūrio, nusiteikimo ir galimybių. Pavyzdžiui, Ferberio metodo šalininkų nuomone, vaikas turi gebėti užmigti pats. Šio metodo kritikai teigia, kad toks stresas yra žalingas kūdikio psichikai. Kūdikiui negalima leisti įsiverkti, reikia jį būtinai nedelsiant nuraminti. Jie mieliau renkasi, pavyzdžiui, miegojimą kartu su kūdikiu. Šalia tėvų esantis vaikas miega ramiau, o jam nubudus niekam nereikia keltis, galima jį iškart nuraminti, pakalbinti, pažindyti.
Tiek kūdikių, tiek ir saugusiųjų miegas yra cikliškas. Suaugusiųjų miegui būdingas 3-5 ciklų pasikartojimas per naktį. Vaikai dažnai nubunda kiekvieno ciklo pabaigoje. Kūdikiui naktį atmerkus akis ar suniurnėjus, neskubėkite prie jo - tikėtina, kad jis netrukus ir vėl užmigs. Kad ir kokį migdymo metodą pasirinkote, jeigu naktį raminate, maitinate kūdikį, keičiate vystyklus ar pan.
tags: #kaip #kudiki #pripratinti #miegoti #nakti