Odos paraudimas aplink akis yra dažna problema vaikams. Ši sritis yra ypač jautri, nes oda čia plona ir gležna, todėl greitai reaguoja į aplinkos veiksnius ir vidinius pokyčius. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines paakių odos paraudimo priežastis vaikams, simptomus ir veiksmingus gydymo būdus.
Įvadas
Odos paraudimas aplink akis vaikui gali sukelti diskomfortą ir nerimą tėvams. Svarbu kuo greičiau nustatyti tikslią priežastį ir pradėti tinkamą gydymą. Dažniausios priežastys apima alergines reakcijas, aplinkos faktorių poveikį, infekcinius susirgimus ir odos ligas.
Alerginės Reakcijos
Alerginės reakcijos yra viena iš pagrindinių odos paraudimo aplink akis priežasčių. Oda aplink akis yra itin jautri alergenams, todėl paraudimas ir niežulys dažnai būna pirmieji alerginės reakcijos požymiai.
Alerginio Kontakto Dermatitas
Alerginis kontaktinis dermatitas yra lėtojo tipo alerginė reakcija. Paakių srityje alergiją dažniausiai sukelia kosmetikos priemonės, tokios kaip blakstienų tušas, akių šešėliai, paakių kremai, nagų priežiūros priemonės, maisto produktai ar net vandentiekio vanduo. Svarbiausias gydymo elementas yra nustatyti ir vengti alergizuojančios medžiagos. Kartais skiriami tepamieji imunomoduliatoriai, antihistamininiai vaistai ar geriamieji kortikosteroidai. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į alerginės reakcijos tipą, aktyvumą, amžių, bendrą būklę ir ankstesnio gydymo rezultatus.
Dilgėlinė
Dilgėlinė yra greitojo tipo alerginė reakcija, kuri taip pat gali pasireikšti aplink akis.
Taip pat skaitykite: Placentos nauda paakių odai
Šienligė (Alerginis Rinitas)
Šienligė, arba alerginis rinitas, yra liga, kurią provokuoja žiedadulkės, kitos ore esančios dulkės ir cigarečių dūmai. Ji pasireiškia nosies gleivinės uždegimu, nosies, gomurio ir gerklės niežuliu, akių uždegimu ir paraudimu, sloga, čiauduliu, apsunkintu kvėpavimu ir akių ašarojimu. Alerginis rinitas išsivysto dėl alergijos žiedadulkėms, grybeliams, plaukams, gyvūnų kailiui ir dulkėms. Žmonėms, turintiems polinkį į alergijas, įkvėpus minėtų medžiagų, prasideda audringa imuninės sistemos reakcija, į kraują patenka histaminas ir kitos biologiškai aktyvios molekulės, lemiančios nosies gleivinės uždegimą ir padidėjusią sekreto gamybą. Sergantieji alerginiu rinitu turi didesnę riziką susirgti atopiniu dermatitu ar bronchine astma.
Aplinkos Faktorių Poveikis
Ilgalaikis buvimas šaltyje, saulėtoje ar vėjuotoje aplinkoje gali sukelti veido odos paraudimą ir pleiskanojimą. Ypač jautrūs yra sausą odą turintys žmonės, kuriems šios problemos išryškėja tose kūno vietose, kur oda yra plona, pavyzdžiui, aplink akis.
Odos Ligos
Kelios odos ligos gali sukelti odos paraudimą aplink akis vaikams.
Periorbitalinis Dermatitas (Perioralinis Dermatitas)
Periorbitalinis dermatitas yra liga, kuriai būdingas odos paraudimas aplink akis, nosį ir burną. Oda parausta, tampa jautri, atsiranda tempimo pojūtis ir smulkios pūslelės. Ši liga dažniausiai pasitaiko jaunoms moterims. Dažniausios priežastys yra kremų, lašų su kortikosteroidais ir dantų pastos su fluoru naudojimas. Pagrindiniai gydymo metodai yra odos drėkinimas, uždegimo malšinimas cinko oksido kremais ir antibakterinis gydymas tepamaisiais ar geriamaisiais antibiotikais.
Rožinė
Rožinė yra odos liga, kuriai būdingas paraudimas ir bėrimai smakro, nosies, kaklo ir kaktos srityse. Veido odoje išryškėja kapiliarų tinklas, smulkios papulės ir pūlinukai. Rožinė yra lėtinė liga, kuriai būdingi periodiniai paūmėjimai, provokuojami ultravioletinių spindulių, temperatūros pokyčių, aštraus maisto ir alkoholio. Akių rožinė sukelia odos aplink akis paraudimą, akių ašarojimą, perštėjimą ir svetimkūnio pojūtį akyse. Gydymui skiriami antibiotikai, vietinio poveikio imunomoduliatoriai ir cinko oksido kremai.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Atopinis Dermatitas (Egzema)
Atopinis dermatitas, arba egzema, yra lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis odos bėrimas. Dažniausiai šia liga serga vaikai. Egzema sergantiems vaikams miego laikas dėl nuolatinio odos niežulio sutrumpėja vidutiniškai 2 valandomis per parą. Vaikui augant egzema ima sukelti ir kitų sunkumų, tokių kaip prastesnė vaiko socialinė integracija, tam tikrų veiklų vengimas, dažnesnis darželio ar pamokų praleidinėjimas. Metams bėgant daugumos egzema sergančių vaikų simptomai pradeda silpnėti, o iki dešimtųjų gyvenimo metų net 70 procentų vaikų egzemą išauga. Likusiesiems 30 procentų egzema tampa nuolatine gyvenimo palydove. Egzemos priežastis dažniausiai yra genetinių ir aplinkos veiksnių derinys, odą įjautrinantys produktai, paviršinio odos sluoksnio defektai, nulemiantys natūralios odos drėgmės praradimą, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija. Nors egzema nėra alerginė liga, alergijos egzemos būklę gali itin pabloginti. Pastebima, kad net 70 proc. sergančiųjų egzema turi bent vieną ar kelias „pasislėpusias“ alergijas, kurios itin pasunkina paciento būklę ir ligos kontrolę. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja neskubėti egzemos paūmėjimų gydyti hormoniniais ir antibiotiniais tepalais, o į būklę pažiūrėti plačiau, atlikti išsamią diagnostiką ir nustačius „pasislėpusias“ alergijas gydyti jas. Dažniausiais egzemos paūmėjimo kaltininkais, ypač vaikams, tampa maisto alergenai, tokie kaip kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Mokslininkų duomenimis būtent šie maisto produktai įjautrina ir ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančių ir alergiškų žmonių. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. nustatytos alergijos tokiems įprastiems namų aplinkos alergenams kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės.
Vokų Dermatitas (Egzema)
Vokų dermatitas, dar kitaip vadinamas periorbitaliniu dermatitu arba vokų egzema, yra gana dažna būklė, pasireiškianti paraudimu, pleiskanojimu viršutinio ir/ar apatinio voko odoje, taip pat neretai ir periorbitalinėje srityje, t.y. aplink akį. Vokų dermatito priežastys dažnai yra daugiafaktorinės. Jis gali atsirasti dėl sąlyčio su dirginančiomis medžiagomis (iritacinis kontaktinis dermatitas) ar alergenais (alerginis kontaktinis dermatitas), arba tai gali būti pagrindinės odos ligos, pvz., atopinio dermatito, žvynelinės ar seborėjinio dermatito, pasireiškimas. Vokų oda yra labai plona, joje gausus kapiliarų tinklas, mažai poodinio audinio, o tai lemia, kad ji yra jautresnė, pro ją lengviau prasiskverbia alergenai ir kiti dirgikliai, todėl greitai sudirgsta. Dažnai akių vokai būna vienintelė vieta, kurią paveikė kontaktinis dermatitas. Pavyzdžiui, bėrimai vokų srityje gali būti vienintelis kontaktinio dermatito pasireiškimas naudojant plaukų priežiūros priemones arba atliekant ilgalaikį nagų lakavimą (ypač akriliniu laku). Iritacinį kontaktinį dermatitą gali sukelti dulkės, akių traumavimas, trynimas ar oro pokyčiai, tokie kaip vėjas, šaltis, taip pat muilai, konservantai ir kvapiosios medžiagos. Atopinis vokų dermatitas dažnai išsivysto paauglystėje ir suaugus, tačiau gali pasireikšti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie vaikystėje sirgo AD ir/arba kitomis alerginėmis ligomis, įskaitant astmą ir sezonines alergijas. Kartais tai gali būti vienintelis AD pasireiškimas. Perioralinis dermatitas - tai lėtinė, uždegiminė, recidyvuojanti veido odos liga, kuriai būdingas odos paraudimas, mažos, 1-2 mm skersmens raudonos papulės, pūlinėliai ar mazgeliai, kurie išsidėsto aplink burną. Bėrimai gali susilieti, išplisti į smakrą, skruostus ar vokų sritį (periorbitalinis dermatitas). Seborėjinis dermatitas - tai lėtinė, pasikartojanti dermatito forma, būdinga seborėjinėse (daug riebalinių liaukų turinčiose) kūno vietose: nazolabialinių raukšlių, vokų, ausų, skalpo, krūtinės ir didžiųjų kūno raukšlių (pažastų, po krūtimis, kirkšnių, bambos, tarp sėdmenų ir kt.) srityse. Žvynelinė - labai dažna, lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Dažniausia ligos forma yra plokštelinė psoriazė, kuriai būdingos kiek iškilusios, paraudusios, įvairaus dydžio, aiškių ribų plokštelės, padengtos gelsvomis ar balkšvomis stambiomis pleiskanomis, kurios primena žvynus. Bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai alkūnių, kelių, juosmens odoje. Demodex erkės (Demodex folliculorum ir Demodex brevis) yra privalomas žmogaus ektoparazitas, gyvenantis plaukų folikuluose, dažniausiai veido odoje. Visi šias erkes turi ir dažniausiai jos nesukelia jokių simptomų. Gana dažnai Demodex erkės sukelia blefaritą - akių voko krašto uždegimą, įprastai atsirandantį blakstienų augimo vietoje. Pagrindiniai vokų dermatito požymiai yra niežėjimas, dilgčiojimas, patinimas, paraudimas ir pleiskanojimas, sunkesniais atvejais gali susidaryti skausmingų įtrūkimų. Vokų dermatitas paprastai pažeidžia abi akis, tačiau kartais gali būti matomas ir vienoje. Neretai simptomai ir bėrimų išvaizda priklauso nuo dermatitą sukėlusios priežasties. Niežėjimas yra labiau būdingas AKD simptomas, o dėl pastovaus trynimo ir įbrėžimų gali atsirasti lichenifikacija (sausa, sustorėjusi, ryškesnio piešinio oda). Tuo tarpu sergančius iritaciniu vokų dermatitu dažniau vargina deginimo jausmas ar skausmas. Maždaug 25 proc. pacientų, sergančių kontaktiniu vokų dermatitu, yra būdingas konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), taip pat dermatito požymių neretai būna ir kitose vietose, įskaitant veidą, kaklą ir užausių sritį. Vokų dermatitas dažniausiai pasireiškia suaugusiems ir paaugliams, daugiausia moterims. Vokų dermatito diagnozė paprastai nustatoma remiantis odos ligų anamneze, klinikiniais simptomais ir paciento apžiūra. Atopinis vokų dermatitas ir kontaktinis dermatitas gali būti kliniškai neatskiriami, todėl norint tiksliai diagnozuoti, dažnai būtina atlikti alerginius lopo testus. Atsiradus vokų dermatito bėrimams pirmiausiai yra tepami drėkinantys ir raminantys kremai. Dermatitui paūmėjus gali padėti vėsūs kompresai, pavyzdžiui, su juoda ar ramunėlių arbata (jei nėra alergijos), taip pat reikia nepamiršti odą drėkinti, ypač atsiradus sausumui ir pleiskanojimui. Drėkinimui rekomenduojama rinktis neutralius, kuo mažiau sudėtinių medžiagų turinčius, specialiai jautriai akių sričiai skirtus kremus. Odą efektyviai gali nuraminti neriebūs kremai su cinku, variu, pantenoliu, hialiuronu ar natūralus alijošiaus gelis. Dermatito gydymui skiriami uždegimą mažinantys vaistai - gliukokortikosteroidai (trumpas iki 5-7 d. gydymo kursas) ir/arba kalcineurino inhibitoriai (esant reikalui galima tepti ilgiau). Niežėjimą mažina sisteminiai antihistamininiai vaistai, sunkesniais atvejais reikalingas sisteminis gydymas gliukokortikosteroidais. Vokų demodekozės gydymas susideda iš šiltų kompresų, vokų masažo ir plovimo bei dirbtinių ašarų. Akių valymui ir plovimui labai tinka arbatmedžio aliejus.
Infekciniai Susirgimai
Sisteminės infekcinės ir virusinės ligos, tokios kaip ŪVRI, gripas ir konjunktyvitai, gali sukelti odos paraudimą aplink akis. Infekciją gali sukelti virusai (tymai, raudonukė, vėjaraupiai), grybeliai (pvz., lygios odos grybelinė infekcija) arba bakterijos (skarlatina, rožė, kitos streptokokų sukeliamos ligos). Bėrimai neapsiriboja vien tik akių zona. Gydytojas dermatologas nustato diagnozę įvertindamas bėrimų lokalizaciją, pobūdį ir išplitimą.
Konjunktyvitas
Konjunktyvitas yra akių gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti alerginė reakcija, virusinė ar bakterinė infekcija. Konjunktyvitai skirstomi į ūminius ir lėtinius, sukeltus adenovirusų, bakterijų, Herpes virusų ir chlamidijų. Nepaisant skirtingų sukėlėjų, ligos simptomai yra panašūs: akių paraudimas, išskyros, diskomforto jausmas, smėlio pojūtis akyse, šviesos baimė. Konjunktyvitas dažniausiai yra užkrečiama liga, todėl svarbu laikytis asmeninės higienos. Alerginiam konjunktyvitui skiriami antihistamininiai vaistai, akių lašai ar sirupai. Esant stipriai alergijai, skiriami akių lašai su kortikosteroidais, tačiau jų negalima vartoti ilgą laiką. Bakteriniam konjunktyvitui skiriami akių lašai ar tepalai su antibiotikais. Virusinių konjunktyvitų atvejais taikomas gydymas geriamais antivirusiniais vaistais.
Kitos Priežastys
Vabzdžių Įkandimai
Vabzdžių įkandimai gali sukelti uždegiminę reakciją odoje, kuriai būdingas įvairaus laipsnio paraudimas ir patinimas. Oda aplink akis yra ypatingai plona ir jautri, todėl pirmiausia sureaguoja į menkiausius pokyčius.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Akių Išsausėjimas ir Blefaritas
Akių išsausėjimas arba blefaritas, akių vokų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia susikaupęs bakterijų kiekis voko krašte, kitaip sakant riebalinių odos liaukučių užsikimšimas, taip pat gali būti paraudimo priežastis. Išsausėjusioms akims padeda dirbtinės ašaros, o esant akių vokų uždegimui rekomenduojama kreiptis į akių ligų gydytojus. Blefarito atveju reikalingas šiltas, ramunėlių akių kompresas.
Per Didelis Druskos Vartojimas
Per didelis druskos vartojimas apriboja skysčių pasisavinimą ir skysčiai pradeda kauptis organizme sukeldami paburkimą tiek veide, tiek akių vokuose.
Vienpusis Egzoftalmas
Vienpusis egzoftalmas, kai akis išsipučia ir išsikiša į priekį, gali būti susijęs su specifinėmis problemomis, pavyzdžiui:
- Orbitalinė infekcija: Infekcija akių srityje gali sukelti akių audinių uždegimą ir edemą, dėl kurios akis išsikiša.
- Trauma: Akių ar orbitalinės srities sužalojimai gali sukelti kraujosruvas ir patinimą.
- Tumo (naviko) augimas: Auglys akių lizdo srityje gali būti egzoftalmo priežastis.
- Graves liga: Hormoniniai sutrikimai gali sukelti akių audinių uždegimą ir išsipūtimą.
- Cista arba orbitalinė ertmė: Struktūrinės problemos akies lizdo srityje gali spausti akį ir sukelti jos išsikišimą.
- Kraujotakos sutrikimai: Veninė stazė gali sukelti kraujo kaupimąsi akies srityje.
- Optinė neuropatija arba regos nervo pažeidimas: Uždegimas arba nervo pažeidimas gali sukelti spaudimą akyje.
Jei pastebėjote vienpusį egzoftalmą, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Simptomai
Odos paraudimas aplink akis gali būti lydimas įvairių simptomų, priklausomai nuo priežasties:
- Niežulys
- Dilgčiojimas
- Patinimas
- Pleiskanojimas
- Skausmingi įtrūkimai
- Akių ašarojimas
- Perštėjimas
- Svetimkūnio pojūtis akyse
- Regėjimo sutrikimai
Diagnostika
Svarbu suprasti tikslias pažeidimo priežastis, todėl visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su gydytoju dermatologu. Gydytojas įvertins bėrimų lokalizaciją, pobūdį ir išplitimą, atliks reikiamus tyrimus alergijai nustatyti ir parinks efektyviausią gydymo strategiją.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Alerginių reakcijų atveju svarbu vengti alergenų ir naudoti antihistamininius vaistus. Odos ligų atveju skiriami tepalai su kortikosteroidais, imunomoduliatoriai ar antibiotikai. Infekcinių susirgimų atveju taikomas gydymas antivirusiniais ar antibakteriniais vaistais. Taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti odą, naudoti drėkinamuosius kremus ir vengti dirgiklių.
Odos Priežiūra Sergant Atopiniu Dermatitu
Žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, turi atidžiau stebėti savo odos būklę. Rekomenduojama nustoti naudoti įprastą muilą ir pakeisti jį švelniais hipoalerginiais kosmetikos produktais, kurių pH yra neutralus, be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Maudytis reikėtų ne ilgiau kaip 15 minučių, o po maudynių baseine ar ežere svarbu itin kruopščiai nuplauti odą. Taip pat sergant atopiniu dermatitu būtina reguliariai drėkinti odą specialiais kremais ir tepalais. Kremas nuo atopinio dermatito gali būti veiksminga priemonė nemaloniems simptomams slopinti. Pavyzdžiui, DEXERYL kremas atopinio dermatito, ichtiozės ir sausumo požymiams lengvinti gali padėti numalšinti nemalonius atopinio dermatito sukeliamus simptomus.
Prevencija
Siekiant išvengti odos paraudimo aplink akis, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Vengti alergenų
- Saugoti odą nuo aplinkos faktorių poveikio
- Naudoti hipoalergines kosmetikos priemones
- Tinkamai prižiūrėti odą, drėkinti ją
- Vengti streso
- Laikytis sveikos mitybos