Nėštumas yra unikalus laikotarpis moters gyvenime, kai organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Hormonų svyravimai gali paveikti odą, plaukus ir nagus, sukeldami įvairių pokyčių. Vienas iš dažnai pasitaikančių reiškinių - odos darinių, tokių kaip apgamai ir papilomos, atsiradimas ar pakitimas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime papilomų šalinimo saugumą nėštumo metu, įvertinsime galimus metodus ir pateiksime specialistų rekomendacijas.
Kas Yra Papilomos?
Papilomos - tai maži, minkšti, gerybiniai odos dariniai, dažniausiai tokios pat spalvos kaip oda. Jos gali atrodyti kaip odos išaugėlės ant kojytės arba priminti iškilusį apgamą. Dauguma papilomų yra 1-10 mm dydžio, tačiau kartais gali užaugti ir iki kelių centimetrų. Papilomos dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir yra labiau estetinė problema.
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) sukelia papilomas ir karpas lytinių organų srityje. Tai viena labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių infekcijų. Net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime užsikrečia šiuo virusu. ŽPV yra DNR virusas iš papilomos virusų šeimos, kuriai priskiriama daugiau nei 170 viruso genotipų. Daugiau nei 40 ŽPV genotipų plinta lytiniu keliu. Dažniausiai juo užsikrečiama lytinių santykių metu (oralinių, vaginalinių ar analinių), tačiau galima užsikrėsti ir tiesioginiu kontaktiniu būdu per odą ar gleivinę. Gimdymo metu užsikrėtusi motina virusą gali perduoti naujagimiui.
Odos Pokyčiai Nėštumo Metu
Nėštumo metu moters oda patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių. Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių, taip pat nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys.
Pigmentacija
Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Kartais atsiranda generalizuota hiperpigmentacija. Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma. Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų. Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos.
Taip pat skaitykite: Vaikų galvos cistų gydymas
Apgamai
Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių.
Kraujagyslių Pokyčiai
Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą). Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.
Kiti Odos Pokyčiai
Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse. Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas (ypač nėštumo pabaigoje) lemia prakaitinės bėrimų, hiperhidrozės atsiradimą.
Papilomų Šalinimo Metodai ir Jų Saugumas Nėštumo Metu
Nors papilomos dažniausiai yra gerybinės, kartais jos gali būti nepatogios ar kelti estetinį diskomfortą. Tačiau, prieš pasirenkant bet kokį papilomų šalinimo metodą nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Štai keletas dažniausiai naudojamų papilomų šalinimo metodų ir jų saugumo įvertinimas nėštumo metu:
Taip pat skaitykite: Kada šalinti apgamus vaikams?
Lazerinis šalinimas: Lazerinis odos darinių šalinimas nerekomenduojamas nėštumo metu. Ši procedūra yra greita ir saugi, jos metu lazerio energija pasluoksniui pašalina darinį, nepažeidžiant aplinkinės odos. Procedūros metu nematomas 10 600 nm ilgio lazerio spindulys nukreipiamas į darinį. Kadangi 70-90 proc. mūsų ląstelių ir tarpląstelinio skysčio sudaro vanduo, šis lazeris įkaitina audinius iki 100 °C temperatūros ir išgarina vandenį.
Elektrokoaguliacija: Papilomų šalinimui yra naudojamas elektrodas, kuris fiziškai odos neliečia, o pjūvis atliekamas radijo bangomis. Generatorius naudoja 4,0 MHz dažnį, kuris yra daugiau nei 8 kartus didesnis nei elektrochirurginių prietaisų. Šis pjovimas leidžia audiniams gyti su minimaliu pooperaciniu skausmu ir randais, taipogi sutrumpėja operacijos trukmė. Po papilomų pašalinimo, sveika oda susiformuoja per savaitę, nepalikdama rando.
Krioterapija: Procedūros metu papiloma yra pašalinama naudojant skystą azotą. Skysto azoto temperatūra gali būti iki -196 laipsnių, kad būtų sunaikintos papilomos ląstelės. Dažniausiai krioterapija yra naudojama atliekant karpų arba seborėjinių keratozių šalinimą.
Chirurginis pašalinimas: Šis metodas dažniausiai pasirenkamas įtariant darinio atipiją. Operacija (papilomos ekscizija) atliekama vietinėje nejautroje, kai nuskausminamieji vaistai (anestetikai) suleidžiami tik toje vietoje, kur bus šalinamas darinys. Papiloma yra pašalinama, o žaizda pasluoksniui susiuvama specialiais siūlais.
Nėštumo metu prioritetas turėtų būti teikiamas saugiausiems metodams, vengiant bet kokių procedūrų, galinčių kelti riziką vaisiui.
Taip pat skaitykite: Adenoidų šalinimo gidas
Apgamų Šalinimas ir Nėštumas
Apgamai - tai gerybiniai odos dariniai, kurie susiformuoja iš pigmentinių odos ląstelių (melanocitų). Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia spalvą. Apgamai gali būti įgimti ir įgyti. Įgimti apgamai stebimi iškart po gimimo arba atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais bei nėra linkę išnykti savaime. Įgyti apgamai atsiranda vėliau, jų daugėja iki 40 metų, vėliau ima mažėti ar savaime išnyksta, dažniausiai atsiranda nudegus saulėje, būna iki 1 cm skersmens dydžio bei tolygiai pigmentuoti. Didelę įtaką apgamų atsiradimui turi ne tik ultravioletiniai spinduliai, bet ir žmogaus genetinis polinkis.
Jei nėštumo metu pastebite apgamo pokyčius - pakitusį jo dydį, spalvą, formą, kraštus arba atsiradusį naują greitai augantį ir besikeičiantį apgamą, svarbu nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją dermatologą.
Odos Priežiūra Nėštumo Metu
Nėštumo metu oda reikalauja ypatingos priežiūros. Štai keletas patarimų, kaip prižiūrėti odą nėštumo metu:
- Drėkinimas: Naudokite drėkinamuosius kremus, kad oda būtų elastinga ir išvengtumėte strijų.
- Apsauga nuo saulės: Saugokite odą nuo tiesioginių saulės spindulių, naudokite apsaugines priemones nuo saulės (SPF 30-50).
- Subalansuota mityba: Valgykite sveiką ir subalansuotą maistą, kad oda gautų reikiamų medžiagų.
- Venkite agresyvių procedūrų: Nėštumo metu venkite agresyvių odos procedūrų, tokių kaip cheminis pilingas ar lazerinis šlifavimas.
Specialistų Rekomendacijos
Gydytojai dermatologai pabrėžia, kad nėštumo metu svarbiausia yra saugumas. Prieš pasirenkant bet kokį odos darinių šalinimo metodą, būtina pasikonsultuoti su specialistu. Jei darinys kelia įtarimų dėl piktybiškumo, gydytojas gali išduoti siuntimą šalinimui ir histologiniam tyrimui.
Reguliari apgamų patikra pas gydytoją dermatologą yra svarbi visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tačiau ypač svarbu nėščiosioms, kurių organizme vyksta hormonų pokyčiai.