Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra labai paplitusi infekcija, kurią per gyvenimą patiria didžioji dalis lytiškai aktyvių žmonių. Iš daugiau nei 200 ŽPV tipų, kai kurie yra nekenksmingi, tačiau kiti gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant vėžį. Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai keičiasi imuninė sistema, todėl svarbu žinoti apie ŽPV riziką ir prevencijos būdus. Šiame straipsnyje aptarsime ŽPV priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo galimybes ir prevencines priemones nėštumo metu.
Kas yra ŽPV ir kaip jis plinta?
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra DNR virusas, kuris pažeidžia odą ir gleivines, įskaitant lytinius organus, burną ir kvėpavimo takus. ŽPV infekcija yra viena labiausiai paplitusių lytiškai plintančių infekcijų (LPI) pasaulyje. Dauguma lytiškai aktyvių vyrų ir moterų bent kartą gyvenime užsikrečia bent vienu ŽPV tipu.
ŽPV dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio asmens oda ar gleivinėmis, įskaitant:
- Vaginalinius, analinius ar oralinius lytinius santykius.
- Kontaktą su užkrėsta gleivine ar oda turėjusiais daiktais.
- Retai, per neapsaugotą kontaktą su užsikrėtusio asmens oda ar gleivine.
Svarbu pažymėti, kad ŽPV gali plisti net ir be tiesioginės lytinės penetracijos.
ŽPV tipai ir jų sukeliamos ligos
Yra daugiau nei 100 ŽPV tipų, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes:
Taip pat skaitykite: Nėštumo gairės sergant ŽPV
- Žemos vėžio rizikos tipai: Šie tipai dažniausiai sukelia gerybines būkles, tokias kaip lytinių organų karpos (kondilomos). Dažniausi žemos rizikos tipai yra ŽPV 6 ir ŽPV 11, kurie sukelia apie 90% lytinių organų karpų.
- Aukštos vėžio rizikos tipai: Šie tipai gali sukelti vėžines ląstelių mutacijas. ŽPV 16 ir ŽPV 18 yra itin susiję su gimdos kaklelio, išangės, varpos, vulvos, makšties ir burnos ertmės vėžiu.
ŽPV nėštumo metu: priežastys ir rizikos veiksniai
Nėštumas sukelia hormoninius ir imuninius pokyčius moters organizme, kurie gali padidinti ŽPV infekcijos riziką arba aktyvuoti jau esamą infekciją. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Silpna imuninė sistema: Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai susilpnėja, kad organizmas neatmestų vaisiaus. Tai gali padidinti pažeidžiamumą ŽPV infekcijoms.
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padidėję hormonų kiekiai gali skatinti ŽPV aktyvumą.
- Didelis lytinių partnerių skaičius: Kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti ŽPV.
- Rūkymas: Rūkymas silpnina imuninę sistemą ir gali padidinti ŽPV infekcijos riziką.
- Nesaugūs lytiniai santykiai: Nesinaudojant prezervatyvais, padidėja ŽPV perdavimo rizika.
- Daugybiniai nėštumai: Nors tiesioginis ryšys nėra aiškus, daugybiniai nėštumai gali turėti įtakos imuninės sistemos veiklai.
ŽPV simptomai nėštumo metu
Dauguma ŽPV infekcijų yra besimptomės, todėl moteris gali nežinoti, kad yra užsikrėtusi. Tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti šie simptomai:
- Lytinių organų karpos (kondilomos): Tai yra rausvos arba odos spalvos karpos, atsirandančios aplink lytinius organus, ant jų arba aplink išangę. Karpos gali būti pavienės arba iškilti didelis jų skaičius.
- Gleivinės išaugos: Gali pasirodyti burnoje, gerklėje arba tiesiai ant lytinių organų gleivinės.
- Odos spalvos ir storio pokyčiai vulvoje: Tai gali būti vulvos vėžio simptomas.
- Nenormalus kraujavimas: Kraujavimas iš makšties, kuris nėra susijęs su menstruacijomis, gali būti gimdos kaklelio vėžio simptomas.
Svarbu pažymėti, kad dauguma žmonių, turinčių aukštos rizikos ŽPV tipą, gali nepajusti jokių infekcijos požymių, kol ji nesukels rimtų sveikatos problemų.
ŽPV diagnostika nėštumo metu
Moterims ŽPV dažniausiai nustatomas atliekant gimdos kaklelio patikrą, naudojant PAP testą ir ŽPV testą. Šių tyrimų metu iš gimdos kaklelio paimamas mėginys, kuris tikrinamas dėl galimų aukštos rizikos ŽPV tipų.
- PAP testas: Šis testas parodo pokyčius gimdos kaklelio ląstelėse. Jei PAP testas rodo pokyčius, ŽPV testas padeda patvirtinti, ar virusas yra priežastis.
- ŽPV testas: Šis testas nustato, ar gimdos kaklelyje yra aukštos rizikos ŽPV tipų.
Lietuvoje moterims reguliariai atliekamas aukštos rizikos ŽPV tyrimas. Jei jis teigiamas, papildomai atliekamas citologinis tyrimas skystoje terpėje.
Taip pat skaitykite: Papilomos viruso prevencija
ŽPV gydymas nėštumo metu
Specifinio antivirusinio gydymo ŽPV nėra, todėl dauguma infekcijų praeina savaime per imuninės sistemos veiklą. Gydymas orientuotas į simptomų šalinimą, komplikacijų prevenciją ir viruso sukeltų pažeidimų valdymą.
- Karpų šalinimas: Karpų gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai, atsižvelgiant į jų vietą ir kiekį. Lengvesniais atvejais galima naudoti vietinio poveikio vaistus, tokius kaip stiprios rūgštys, citotoksiniai preparatai arba vietiniai imunomoduliatoriai. Jei karpos yra didesnės, daugybinės arba pasikartoja, dažnai skiriami naikinamieji metodai, tokie kaip elektrokoaguliacija (karpų šalinimas elektros srove), lazerinis gydymas arba šaldymas skystu azotu. Nėštumo metu gydytojas parinks saugiausią karpų šalinimo metodą.
- Ikivėžinių pokyčių gydymas: Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai gydomi juos pašalinant chirurginiu būdu, nudeginant arba šaldant azotu. Nėštumo metu gydytojas įvertins, ar būtina atidėti gydymą iki gimdymo.
- Vėžio gydymas: Vėžio gydymas priklauso nuo vėžio tipo ir stadijos. Gali būti taikomas chirurginis gydymas, radioterapija arba chemoterapija. Nėštumo metu vėžio gydymas yra sudėtingas ir reikalauja individualaus požiūrio.
- Imuninės sistemos stiprinimas: Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų miegą ir streso valdymą, gali padėti sustiprinti imuninę sistemą ir kovoti su ŽPV infekcija.
ŽPV ir nėštumo eiga
Pats ŽPV netrukdo pastoti ar sėkmingai išnešioti kūdikio. Tačiau svarbu žinoti, kad:
- Jei nėštumo metu atsiranda lytinių organų karpų, jos gali padidėti ir sukelti diskomfortą. Gydytojas gali rekomenduoti saugų karpų šalinimo būdą.
- Retais atvejais ŽPV gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu. Tai gali sukelti kvėpavimo takų papilomatozę, kai ant kūdikio balso stygų atsiranda karpų. Ši būklė yra reta ir gydoma.
- Nėštumo metu atliktas gimdos kaklelio patikros rezultatas gali būti klaidingai teigiamas. Todėl svarbu pasitarti su gydytoju dėl tolesnių veiksmų.
ŽPV prevencija
Veiksmingiausios ŽPV prevencijos priemonės:
- Vakcinacija: Skiepai nuo ŽPV yra efektyvi priemonė siekiant sumažinti riziką susirgti vėžiu ir kitomis su ŽPV susijusiomis ligomis. Vakcina apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, ypač efektyvi jaunesnėms nei 26 metų moterims ir 9-13 metų vaikams, kurie dar nesusidūrė su virusu. Vakcina negydo jau esamos infekcijos, tačiau padeda apsaugoti nuo kitų ŽPV tipų, kurių žmogus dar nėra turėjęs. Lietuvoje pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių vakcina nuo ŽPV rekomenduojama skiepyti mergaites nuo 11 metų.
- Saugūs lytiniai santykiai: Naudojant prezervatyvus, galima sumažinti ŽPV perdavimo riziką, tačiau jie visiškai nepašalina rizikos, nes virusas gali užkrėsti vietas, kurių nedengia prezervatyvas.
- Reguliarūs patikrinimai: Moterims rekomenduojama reguliariai atlikti gimdos kaklelio patikrą (PAP testą ir ŽPV testą), kad būtų galima anksti aptikti ikivėžinius pokyčius. Lietuvoje visos moterys nuo 25 iki 60 metų kas 3 metus turi galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio.
- Susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių: Susilaikymas nuo ankstyvų lytinių santykių gali padėti sumažinti ŽPV užsikrėtimo riziką.
- Sveikas gyvenimo būdas: Stiprinant imuninę sistemą sveiku gyvenimo būdu, galima padidinti organizmo atsparumą ŽPV infekcijai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite ŽPV požymius, tokius kaip genitalijų karpos, nenormalus kraujavimas ar burnos pažeidimai, arba gavote teigiamą ŽPV ar PAP testo rezultatą, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, dermatologą ar kitą specialistą, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas gydymas.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu