Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti.
Per visą žmonijos istoriją nevaisingumas kėlė didelį sielvartą tiek vyrams, tiek moterims (ypač moterims) - apie tai skaitome jau pirmuosiuose Biblijos skyriuose. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Biblijos vietas, nevaisingumą reikėtų laikyti dalyku, kurį turėtume stengtis įveikti, neabejodami, kad tokios pastangos patinka Dievui. Dievas apdovanojo mus įvairiais Žemės turtais, kuriuos žmogus sugeba atrasti ir panaudoti įvairiems tikslams - tarp jų ir gydymui bei vaistams. Šiuolaikinė medicina (tiesą sakant, ir senųjų laikų medicina) šiandien padeda įveikti daugybę ligų ir negalių. Įvairios Šventojo Rašto vietos kalba mums, kad negimusį kūdikį turėtume laikyti žmogumi nuo pradėjimo akimirkos. Daugelis pastaruoju metu kylančių etinių klausimų apie šiuolaikines medicinos technologijas ir reprodukciją, taip pat susiję su medicinine galimybe moteriai pastoti ir išnešioti kūdikį, net jei biologinis kūdikio tėvas nėra tos moters sutuoktinis.
Pagalbinis apvaisinimas in vitro, arba mėgintuvėlyje (sutrumpintai - IVF), - tai procesas, kurio metu moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidas sujungiami laboratorijoje, o ne moters kūne (lotyniška frazė in vitro reiškia „stiklinėje“). Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.
Remdamasis ankstesniais keturiais punktais, darau išvadą, kad, jei pagalbinį apvaisinimą in vitro renkasi sutuoktinių pora ir jei stengiamasi išvengti sąmoningų embrionų sunaikinimo, tai yra moraliai priimtinas sprendimas, kuris patinka Dievui, nes nepažeidžia jokių Šventojo Rašto gairių bei padeda pasiekti moralinį gėrį - įveikti nevaisingumą ir dar vienai porai leidžia džiaugtis vaikų palaiminimu. Pirmiau išdėstyti argumentai reiškia tik tai, kad IVF yra moraliai priimtina procedūra, o ne kad nevaisingos šeimos privalo tai išbandyti. Daugeliui šis gydymo būdas gali būti tiesiog per brangus. Pagrindinio IVF ciklo kaina Jungtinėse Amerikos Valstijose vidutiniškai siekia 12 000-15 000 JAV dolerių. Kai kuriems sutuoktiniams sėkmės tikimybė gali atrodyti per menka, kad būtų verta pradėti tokį sudėtingą procesą.
Pagalbinio apvaisinimo būdai
Yra du dirbtinio apvaisinimo būdai - apvaisinimas mėgintuvėlyje ir šiek tiek paprastesnis nevaisingumo gydymo metodas - dirbtinė inseminacija, kai į moters lyties organus sušvirkščiama specialiai apdorota spermijų suspensija ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti.
Taip pat skaitykite: Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?
Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir (ar) diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia, atliekamos diagnostinės operacijos.
Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.
Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Sperma surenkama masturbacijos būdu tik Medicija klinikoje (vežti surinktą spermos mėginį iš namų negalima), arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių.
Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle. Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Taip pat skaitykite: Pagalbinio apvaisinimo statistika
Embriologija: svarbus pagalbinio apvaisinimo etapas
Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas. Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami.
Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Mes tai ir padarome. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą. Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota.
Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3). Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo. Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai.
Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Sėkmės faktoriai
Vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t. Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje.
Taip pat skaitykite: Pagalbinio apvaisinimo galimybės Santaros klinikose
„Northway” vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.
Argumentai "už" ir "prieš" IVF
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas užtruko daugiau nei dešimtmetį.
Argumentai prieš IVF
- Kas nors gali teigti, kad IVF nėra „natūralus“ procesas, nes pastojama ne lytinio akto metu, kaip numatė Dievas.
- Siekiant didesnės tikimybės pastoti, taikant IVF procedūrą neretai apvaisinama daug (ar bent kelios) moters kiaušialąsčių, užsimezga daug embrionų.
- Johnas ir Paulas Feinbergai teigia, kad IVF moraliai nepriimtinas, net jei apvaisinama tik viena kiaušialąstė, nes tokiais atvejais sėkmės procentas yra labai mažas.
- Pagal konservatyvų įstatymą gali būti sukurti tik trys embrionai (daugiau embrionų sukurti draudžia įstatymas). Todėl iš pirmo bandymo apvaisinti 3 kiaušialąstes neretai nebus gaunama nei vieno besivystančio ir gebančio įsitvirtinti gimdoje embriono.
- Reikalavimas būtinai perkelti į gimdą visus tris embrionus labai padidins daugiavaisio nėštumo bei labai nesubrendusių ir giliai neišnešiotų labai mažo svorio naujagimių gimimo tikimybę. Tokių naujagimių auginimas neišnešiotų naujagimių intensyvaus gydymo skyriuose valstybės sveikatos apsaugai kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Moteriai daugiavaisis nėštumas taip pat yra pavojingas, nes atsiranda gimdymo komplikacijų: kraujavimų, nėštumo toksikozės ir panašiai.
Argumentai už IVF
- Visgi šis argumentas visiškai neatmeta IVF, nes apvaisinti kelias kiaušialąstes nėra būtina.
- Dabar pora, kuri nori apvaisinti tik vieną ar dvi kiaušialąstes ir abi įsodinti į motinos įsčias, dėl IVF technologijų pažangos turi tokią galimybę.
- Vieno dar 2012 m. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad moterims niekada nereikėtų implantuoti daugiau nei dviejų embrionų.
- Kai vienu metu apvaisinama tik viena ar dvi kiaušialąstės, gydytojas ir vyras bei žmona siekia, kad visi embrionai išgyventų ir kūdikiai normaliai gimtų.
- IVF sėkmės rodikliai vis gerėja. Pagalbinio apvaisinimo technologijų draugijos (SART) duomenimis, jaunesnių nei 35 metų moterų kūdikių gimstamumas per vieną IVF ciklą su savo kiaušialąstėmis yra 54,4 %, 35-37 metų amžiaus moterų - 42 %, o 38-40 metų amžiaus moterų - 26,6 %.
- Nuosaikesnio įstatymo šalininkai teigia, kad kai prie Prezidentūros į šaldytuvą dedamos lėlės, tie žmonės neturi supratimo, kas yra embrionas. Embrionas, apie kurį kalbame pagalbiniame apvaisinime, yra tik per mikroskopą matomas kelių visiškai vienodų ląstelių rinkinys. Tai gali būti dvi, šešios, aštuonios ląstelės, rečiau - daugiau ląstelių.
- Kiaušialąsčių šaldymas nėra alternatyva embrionų šaldymui. Kad nevaisingumo gydymas būtų efektyvus, pacientams turi būti prieinamas ir kiaušialąsčių ir embrionų šaldymas. Pavyzdžiui, šešiolikos metų mergaitė serga kraujo vėžio, kurį reikia gydyti, todėl jos kiaušialąstės būtų sunaikintos.
Kūdikio lyties pasirinkimas
Pradėdamos kurti šeimą, poros dažnai aptaria, kiek vaikų norės turėti, pusiau juokais, pusiau rimtai įvardija, kokios lyties kūdikio labiau norėtų susilaukti. Yra metodų, padedančių kūdikio lytį suplanuoti kone 100 proc. tikslumu, tačiau tam būtinos medicininės intervencijos. Išties yra veiksmingų lyties atrankos metodų, taigi, nebe viską sureguliuoja gamta. Poros, kurioms gydomas nevaisingumas ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas, gali bandyti pasirinkti kūdikio lytį. Priešimplantacinis genetinis tyrimas (angl. preimplantation genetic testing, PGT) užtikrina beveik 100 proc. Remiantis Šetlso metodu, jeigu norite susilaukti dukros, tai turėtumėte mylėtis dvi dienas iki ovuliacijos, o jeigu norite berniuko, tai lytinių santykių reikia turėti ovuliacijos dieną arba per pirmą parą po jos. Yra ir dar viena teorija: kūdikio lytį galima nulemti prieš nėštumą valgant tam tikrą maistą.
tags: #pagalbinis #apvaisinimas #argumentai