Įvadas
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, suteikianti viltį nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra kompensuojamos valstybės lėšomis, siekiant padėti šeimoms įgyvendinti tėvystės svajonę. Šiame straipsnyje aptariama pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarka Lietuvoje, statistiniai duomenys, įstatyminė bazė bei visuomenės nuomonė šiuo klausimu.
Pagalbinio Apvaisinimo Paslaugų Kompensavimas Lietuvoje
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Šios paslaugos teikiamos įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų). Svarbu pažymėti, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės.
Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai, ir lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc.
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Gyventojai dėl kompensuojamųjų pagalbinio apvaisinimo paslaugų pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gydytoją akušerį ginekologą ir gauti siuntimą pas vaisingumo specialistą. Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje. Gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos dėl pagalbinio apvaisinimo metu partneriams atliekami laboratoriniai ir, jei reikia, instrumentiniai tyrimai, reikalingi prieš pagalbinį apvaisinimą.
Amžiaus Ribojimas
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai teigė, kad moters amžiaus riba numatyta vadovaujantis Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo metodikos rekomendacijomis. Jas parengė Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos sudaryta darbo grupė.
Taip pat skaitykite: Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai išanalizavus teisės aktus ir tvarkas, pastebėta, kad šiose rekomendacijose amžiaus riba minima tik keliais atvejais - kalbant apie į gimdą perkeliamų embrionų skaičių bei apie specifinę IVF procedūrą (tai vienas iš pagalbinio apvaisinimo būdų). Amžiaus cenzas teikiant paslaugas (įskaitant ir sveikatos apsaugos) yra teisėtas tik tuomet, jei jį numato įstatymas, pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad pagalbinio apvaisinimo kompensavimo tvarka yra diskriminacinė. Ji rekomenduoja sudaryti galimybę vyresnėms nei 42 metų amžiaus moterims gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugą, apmokamą iš valstybės biudžeto.
Indikacijos Pagalbiniam Apvaisinimui
Pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas esant įvairioms nevaisingumo priežastims. Kai kuriais atvejais reikia preimplantacinės genetinės diagnostikos. Pavyzdžiui, jei pora yra įteisinusi savo santykius, t. y. jei vienas iš partnerių palikuoniui gali perduoti sunkią genetinę ligą. Taip pat, jei moteris yra 42 m. pagal 2016 m. gruodžio 20d. Nr. kiaušintakių patologija - nekoreguojami kiaušintakių defektai ar kiaušintakių nebuvimas, kai chirurginis gydymas būtų neefektyvus ar taikyta kiaušintakių sąauginės patologijos chirurginė operacija buvo neveiksminga, t. y. I ar II laipsnio endometriozė ir gydymas ar laukimo taktika buvo neveiksmingi per 24 mėn.
Statistika
Per septynerius metus, kai šios paslaugos Lietuvoje kompensuojamos, dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų į gydytojus kreipėsi daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tam prireikė 17,5 mln. eurų. Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimai rodo, kad pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkst. žmonių. Pavyzdžiui, pernai aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. Dažniausiai šios paslaugos teiktos 33-37 m. amžiaus moterims ir vyrams, tačiau jomis taip pat pasinaudojo didelė dalis 28-32 m. moterų ir 38-42 m.
Taip pat skaitykite: Pagalbinio apvaisinimo galimybės Santaros klinikose
Įstatyminė Bazė ir Siūlomi Pakeitimai
Pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą Vyriausybė jau teikė Seimui 2003 metais, tačiau 2008 metais jis grąžintas tobulinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei teikiamame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūlo, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, tuo metu moterų kiaušialąsčių donorystė būtų draudžiama. Projekte taip pat teigiama, kad pagalbiniam apvaisinimui panaudojus ne partnerio lytines ląsteles ir gimus penkiems gyviems vaikams, likusios lytinės ląstelės turi būti sunaikintos.
Visuomenės Nuomonė
Siekiama sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, SAM savo ruožtu užsakė visuomenės nuomonės tyrimą. 2009 metų kovą bendrovė RAIT atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 48 proc. respondentų pritartų, jei pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas nevaisingoms poroms. Perpus mažiau - 24 proc. respondentų - pritartų pagalbiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena. Pagalbiniam apvaisinimui nepritaria 12 proc. apklaustųjų, o 16 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kainos Aspektas
Nors valstybė kompensuoja dalį pagalbinio apvaisinimo išlaidų, reikėtų turėti omenyje, kad kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina.
Kur Kreiptis?
Jeigu pora kreipiasi į vaisingumo specialistą dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos ar gydymo, esant kitoms, nei anksčiau paminėtoms indikacijoms, taip pat jei jie neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. pacientas pageidauja gauti paslaugas ne eilės tvarka (t. y. Vilnius S. Žukausko g., Kaunas Miško g., Klaipėda Naujoji Uosto g., Klaipėda Dragūnų g., Kretinga J. Basanavičiaus g.).
Taip pat skaitykite: Sėkmingas IVF: mitybos vaidmuo
tags: #pagalbinis #apvaisinimas #kompensavimas