Šeimos pagausėjimas - džiugi žinia, tačiau tai reiškia, kad ne tik Jums, bet ir Jūsų naminiams gyvūnams teks prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Daugelis šeimų, auginančių vaikus kartu su naminiais gyvūnais, neabejoja savo pasirinkimu - keturkojis ar kitoks augintinis dažnai tampa pilnaverčiu šeimos nariu, suteikiančiu namams jaukumo ir pilnatvės jausmą. Tačiau, norint, kad nėštumas ir pirmieji kūdikio metai būtų saugūs ir harmoningi, svarbu tinkamai pasiruošti ir žinoti, kaip elgtis su augintiniais. Šiame straipsnyje pateikiami naudingi patarimai, padėsiantys Jums ir Jūsų gyvūnams sėkmingai adaptuotis prie naujo šeimos nario.
Higienos svarba nėštumo metu
Nepamirškite higienos, nes gyvūnai nešioja ligų sukėlėjus. Žmogaus organizme susiformuoja gynybiniai mechanizmai. Dar negimusių vaikų imuninė sistema jau įsčiose treniruojama apsiginti nuo bakterijų, su kuriomis susiduria mama. Todėl, jei namuose laikomasi paprasčiausios higienos, gimusiam kūdikiui papildomo pavojaus dėl augintinių nebus. Paprasčiausia higiena reiškia: plautis rankas pašėrus, paglosčius gyvūną, surinkus jo išmatas. Ir dar: neleisti augintiniui laižyti veidą arba žaizdas, nors šios būtų ir visai smulkios.
Alergijos ir profilaktika
Gyvūnai su kailiu, ypač katės, gali provokuoti šienligę ar astmą. Jei būsimi tėvai alergiški, didelė rizika, kad toks bus ir vaikas, tad būtinai reikėtų dėl to pasikonsultuoti su gydytoju. Kūdikio besilaukiantiems alergiškiems tėvams paprastai rekomenduojama turimam augintiniui rasti kitą šeimininką. Užtat panašu, kad nealergiškų tėvų vaikai tampa atsparesni alergijoms, jei namuose laikomas gyvūnas. Manoma, kad jų gynybinė sistema tiek užsiėmusi tikrais ligų sukėlėjais, kad net neprasideda su tariamais (t. y., alergenais).
Elgsenos keitimas ir adaptacija
Dar prieš gimstant mažyliui išmokykite augintinį, kad lopšys, nešioklė, vystymo stalas - ne vieta gyvūnui. Tačiau lygiai taip pat svarbu: šuniui ar katei irgi reikalingas savas kampelis - jų guolis turėtų būti saugus nuo ropoti pradėjusių kūdikių. Kaip ir vyresnis broliukas ar sesutė, gyvūnas irgi nori jausti, kad jį tebemylite. Todėl įtraukite jį į gyvenimo su kūdikiu kasdienybę: tegu būna šalia, kai keičiate vystyklus, pašerkite gyvūną prieš maitindama kūdikį, paglostykite ar pakasykite, kai mažylis miega Jums ant rankų.
Nėštumo metu jau dabar pratinkite gyvūną prie mažų vaikų. Veskitės šunį pas draugus, turinčius kūdikį, kad susipažintų su situacija. Kol mama su naujagimiu dar gimdymo namuose, tėtis tegu parneša mažylio drabužėlį ir palieka šuniui apsiuostyti. Augintiniui jau bus patįstamas naujojo šeimos nario kvapas. Jei per pirmąjį „pasimatymą” paguldysite kūdikį šuniui prie kojų ar palaikysite jo akių aukštyje, jūsų keturkojis visą gyvenimą jausis atsakingas už vaiką ir taps entuziastingu jo vežimėlio sargu.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Augintinis tikrai neprivalo kantriai ištverti viską. Jam turi būti leidžiama nebaudžiamam paurgzti. Svarbu greit sureaguoti - patraukti prie supykusio gyvūno besiartinantį vaiką ir išsiaiškinti urzgimo priežastį. Dvejų metų ir vyresniems vaikams jau galima paaiškinti, kad žaidimų draugą dabar reikia palikti ramybėje.
Specifiniai patarimai auginant kates
Nėštumo metu katės tualeto valymą būsima mama verčiau tegu perduoda kitam šeimos nariui. Jei tai sunkiai įgyvendinama, mūvėkite gumines pirštines. Beje, rekomenduojama jas mūvėti ir dirbant sode, nes žemėje gali būti kačių išmatų. Katės neretai perneša toksoplazmozės sukėlėjus, o jie kelią rimtą pavojų negimusiam vaisiui. Jei atlikus specialų tyrimą gydytojas nustato, kad nėščioji jau turi antikūnių, kontaktas su katėmis jokių problemų nebekels.
Prižiūrėkite, kad jūsų augintinė nepastebimai neįliptų į kūdikio lovelę ir iš didelės meilės nesusirangytų jam tiesiai ant veiduko. Leiskite katei būti šalia, kai mažylis guldomas miegoti, tačiau paskui ji turi išeiti iš vaiko kambario. Durys tebūnie uždarytos. Alternatyva: nuleisti ant lovelės specialų tinklą. Kiekvienas mažylis anksčiau ar vėliau savo kailiu patirs, kokie aštrūs gali būti išleisti katės nagai. Parodykite vaikui, iš ko atpažinti, kada katę reikia palikti ramybėje.
Kiti gyvūnai ir nėštumas
Žiurkėnai ir pelės gali pernešti limfocitinio choriomeningito (nors tai ir retai pasitaiko), žiurkės ir šeškai - leptospirozės ir listeriozės virusus. Kad tikrai nekiltų pavojaus vaisiui, nemažai ekspertų pataria šiuos gyvūnus laikinai įkurdinti pas draugus. Gimus vaikui galėsite parsinešti juos namo. Žinoma, galima ir patikrinti gyvūną. Mažiems vaikams labai patinka triušiai ar jūrų kiaulytės. Smagus žaidimas dvejų metų pypliui ir tikras košmaras plunksnuočiui - belsti į narvelį, juk paukštelis taip gražiai plazda. Maži vaikai ir paukščiai nelabai randa kontaktą. Geriausia, jei paukščių buveinė vaikui bus neprieinama.
Triušių nėštumas ir priežiūra
Triušio nėštumas trunka apie mėnesį. Per šį laiką patelė turi turėti ramybę ir kruopščiai parinktą maistą. Gyvūną turėtų nuolat prižiūrėti veterinaras. Triušiai lytiškai subręsta maždaug 4-6 mėnesių amžiaus ir nuo to laiko jie gali pastoti beveik bet kuriuo metu. Triušis turi vadinamąją sukeltą ovuliaciją - lytinis aktas yra ovuliaciją sukeliantis veiksnys. Namuose laikoma triušio patelė gali būti nėščia iki aštuonių kartų per metus. Naminiai triušiai turi būti sterilizuojami arba neleidžiami daugintis. Kryžminant šiuos gyvūnus be tinkamų žinių, dažnai gimsta triušiukai, turintys genetinių defektų. Todėl triušių veisimas turėtų būti paliekamas patyrusiems veisėjams.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Triušio patelės nėštumas yra trumpesnis, jeigu laukiasi daugiau triušiukų. Likus maždaug savaitei iki gimdymo, patelė pradeda kurti lizdą, kad palikuonis aprūpintų šiltu guoliu. Paprastai ji tai daro narvo kampe arba - jei didžiąją laiko dalį praleidžia už jo ribų - ramioje kambario vietoje (pvz., už sofos). Nėščioms triušių patelėms turėtų būti suteikta ramybė. Geriausia šiuo laikotarpiu jos neimti ant rankų. Turime jai suteikti reikiamą kiekį aukštos kokybės pašarų. Nėštumo metu triušio patelė padidina maistinių medžiagų ir mineralų (ypač kalcio ir fosforo) poreikį. Taip pat verta duoti gyvūninius augalus, palaikančius laktaciją (pvz., melisų lapus, juodųjų kmynų sėklas). Triušiui turėtų būti nuolat prieinamas šviežias geriamasis vanduo.
Triušiai dažniausiai gimdo naktį arba ryte. Maži triušiai (priklausomai nuo veislės - nuo 4 iki net 12 individų) gimsta pliki, akli ir kurti. Gimdymas turėtų trukti ne ilgiau kaip 30 minučių, kilus komplikacijoms ar užsitęsus gimdymui, apie tai nedelsiant reikia pranešti veterinarijos gydytojui, kad jis galėtų skubiai atvykti. Tada patelė suvalgo placentą, laižo jauniklius, įdeda į paruoštą lizdą ir maitina. Jei ji daro kitaip (pvz., palieka vadą išsibarsčiusią po narvą), jos negalima trikdyti - žiūrėti į lizdą, liesti naujagimius ir pan. Išsigandusi triušio patelė gali išmesti savo jauniklius ir net juos nužudyti.
Jei turite vaisingą patelę, bet neleidžiate jai sueiti su patinu, patelė gali tapti nėščia įsivaizduojamai. Simptomai yra gyvūno sujaudinimas, apetito praradimas, murkimas, trynimas į vedlį. Triušio patelė taip pat gali elgtis agresyviai. Įsivaizduojamai nėščia triušio patelė greitai pradeda kurti lizdą - neturėtumėte jos trikdyti! Tai gali ją šokiruoti ir priversti prarasti pasitikėjimą jumis. Įsivaizduojamas nėštumas baigiasi maždaug po keliolikos dienų ir tada triušio patelė praranda susidomėjimą lizdu. Tik tada jį galima pašalinti. Verta galvoti apie patelės sterilizacija, jei nenorite jos reprodukcijos.
Vaikai ir naminiai gyvūnai
Vaiko augimui ir vystymuisi yra svarbu supažindinti jį su aplink supančia gyvybe. Vienas iš būdų tai padaryti - įsigyti naminį gyvūnėlį. Vaikai dažniausiai nori turėti augintinį - šunį, katę, papūgą ar kitą gyvūnėlį. Augintiniai plečia vaiko akiratį, padeda geriau pažinti pasaulį, suvokti gyvenimą bei jo ciklą: gimimą, mirtį, ligas bei dauginimąsi. Vaikai išmoksta, kad reikia gyvūnui atleisti už visokius nusižengimus, klaidas ir toliau jį mylėti. Jau žinoma, kad vaikas, užaugęs kartu su šunimi ar kitu naminiu gyvūnu, yra labiau empatiškas draugams ir artimiesiems. Psichologai tikina, kad augintinis padeda vaikams ugdyti meilę, dvasinį atvirumą, atsakomybę, pareigos jausmą, įgyti pasitikėjimo savimi, autonomijos, gerina socialinius įgūdžius, todėl paaugę vaikai lengviau susiranda draugų, labiau mėgsta grupinius darbus. Be to, tokie vaikai lengviau atlieka užduotis ugdymo įstaigoje, nes mažiau blaškosi. Naminių gyvūnėlių laikymo privalumai akivaizdūs ir sveikatos požiūriu - skatina fizinį aktyvumą, gerina psichinę sveikatą bei mažina psichinių sutrikimų pavojų. Ypač sunkus laikotarpis daugeliui vaikų - paauglystė.
Vis dėlto dauguma tėvų baiminasi dėl vaiko saugumo - kyla grėsmė vaikui būti apkandžiotam. Vaikai yra itin pažeidžiami dėl savo ūgio. Jų veidai yra arti šuns, todėl dažnai apkandžiojama ši kūno vieta bei kaklas. Gyvūnų įkandimai gyja ilgai, gali likti randų, kilti infekcijų. Pasiutligė yra pavojingiausia virusinė infekcinė liga, kuria galima susirgti po įkandimo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šunys dažniausiai įkanda vaikui žaidžiant su šunimi ar tiesiog būnant greta jo (28 proc. atvejų). 14 proc. šunys įkanda tuomet, kai vaikas prasilenkia su šunimi, 10 proc. - vaikui šunį glostant, o 8 proc. - šunį maitinant. Žymiai rečiau (2-4 proc.) sužalojami mažieji, važiuojantys dviračiu greta keturkojo, trukdantys jam maitintis, kai išgąsdina jį, traukia šuniui už uodegos ar bando išskirti besipjaunančius šunis.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Svarbu atminti, kad dauguma vaikų neskiria šuns kūno pozų, todėl nesupranta, kada šuo draugiškas, o kada agresyvus (pvz., šuo, rodydamas dantis, rodo savo agresiją, o vaikas tai gali suprasti kaip šypseną). Taip pat daugeliu atvejų žmones apkandžioja savi ar draugų šunys, o dažniausiai nuo jų nukenčia maži vaikai. Gulėjimas ant žemės šunis provokuoja pulti, todėl geriau atsistoti. Jei nežadate šuns veisti, gal būt verta jį iškastruoti - gyvūnas taps mažiau agresyvus. Būtina šunį užimti tiek protiškai, tiek fiziškai, kad savo energijos nenukreiptų netinkama linkme. Net jei išsirinkote draugišką vaikams veislę, vis tiek būkite atidūs - šuo vis tiek gali sužaloti Jus ar vaiką. Taip pat patariama neignoruoti agresyvaus šuns elgesio. Svarbiausias veiksnys, lemiantis, ar šuo agresyvus, yra ne jo veislė, o auklėjimas. Svarbu šuniui išugdyti pagarbą šeimininkui, tačiau nereiškia, kad šuo turi bijoti žmogaus. Lygiai taip pat svarbu žmogui jausti pagarbą augintiniui ir jo poreikiams (miegui, maitinimuisi).
Jei vis dėlto šuo Jums ar Jūsų vaikui įkanda ir jei šuns įkandimas yra gilus, gausiai kraujuojama, reikėtų užspausti kraujuojančią vietą ir kviesti medikus. Jei įkandimas nėra gilus, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei dezinfekuoti žaizdų dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis. Visais atvejais būtina kreiptis į medikus. Kai kuriems tėveliams abejonių kyla dėl švaros namuose - įsigijus augintinį baiminamasi, kad jis į namus neš purvą, kad gali užkrėsti vaiką įvairiomis infekcinėmis ligomis, tačiau ši baimė yra nepagrįsta, jei augintinis tinkamai prižiūrimas. Nustatyta, kad nuolat kontaktuojantys su šunimi maži vaikai rečiau serga įvairiomis infekcijomis ir rečiau vartoja antibiotikus.
Vis dėlto auginant šunį patariama nevalgyti su augintiniu iš tų pačių indų. Labai svarbu augintinius vedžioti tik jiems skirtose aikštelėse, išmatas surinkti į maišelius ir išmesti į konteinerį. Reikėtų gyvūną periodiškai tikrinti dėl helmintų, prireikus - gydyti. Rūpinkitės augintinių švara ir neleiskite vaikams žaisti su sergančiais gyvūnais. Nesijaudinkite, kad šuo gali užkrėsti vaiką mikroorganizmais - šiuo požiūriu pavojingesni yra žmonės. Laikantis šių patarimų nereiks baimintis, kad šuo gali vienaip ar kitaip pakenkti Jūsų vaikui. Svarbiausia leisti keturkojui suprasti, kad vaiko negalima skriausti, o vaikui paaiškinti, kad šuo yra gyva būtybė ir kaip nedera su juo elgtis.
Kaip pasirinkti tinkamą gyvūną vaikui?
Vaikišką egoizmą, stipriai pasireiškiantį pirmaisiais gyvenimo metais, po truputį pradeda keisti rūpestingumas, empatija. Sustiprėjęs, savarankiškesnis, savimi bent šiek tiek gebantis pasirūpinti vaikas nori rūpintis kitais. Tai natūralus raidos etapas, dažniausiai pradedantis reikštis 4-5-aisiais gyvenimo metais. Didžiulis noras turėti gyvūną ir juo rūpintis įprastai tęsiasi iki maždaug 10-11-os metų amžiaus. Išskirtinai empatiški, jautrūs, dažniausiai intravertiški ir sunkiau bendraamžių draugų randantys vaikai didžiulio noro turėti gyvūną ir juo rūpintis nepraranda. Tinkamai pasirinktas gyvūnėlis suteiks daug džiaugsmo ir malonių emocijų, o neapgalvotas ir skubotas sprendimas, deja, dažniausiai kelia galvos skausmą.
Svarbūs aspektai renkantis gyvūną vaikui:
- Vaiko amžius: 4-5-erių metų vaikas jau sugebės pasirūpinti vėžliu, keleriais metais vyresnis - graužiku, paukščiu ar kate.
- Vaiko būdas ir gyvūno rūšis/veislė: Ramiam vaikui tiks žiurkėnas, o aktyviam - šuo.
- Vaiko noras: Pasikalbėkite, kokio gyvūno ir kodėl nori vaikas. Aptarkite augintinių skirtumus, padiskutuokite, kokia priežiūra jiems reikalinga, vyresnį vaiką paskatinkite pasidomėti nuodugniau ir jums papasakoti.
- Jūsų galimybės: Renkantis gyvūną, vaiko noras yra svarbus, tačiau jis vis tik turėtų būti antraeilis dalykas. Didžioji atsakomybės dalis guls ant jūsų pečių.
- Išbandymas: Apsitarę, kokio augintinio vaikas nori ir kokį gali turėti, surenkite išbandymą - leiskite vaikui atlikti su gyvūno priežiūra susijusias užduotis.
Gyvūnai ir vaiko asmenybės ugdymas
Gyvūnai teigiamai veikia vaiko asmenybės ugdymą:
- Atsakomybė: Vaikas mokosi atsakyti už gyvūno gerovę.
- Pasitikėjimas savimi: Rūpinimasis gyvūnu didina vaiko pasitikėjimą savimi.
- Draugystė: Gyvūnas tampa vaiko draugu ir kompanionu.
- Atjauta, rūpestingumas, pasiaukojimas: Augintiniu besirūpindamas vaikas greitai supranta, koks jis svarbus šiam padarėliui ir jo gyvenimui.
- Pagarba aplinkiniams ir aplinkai: Gyvūną nuo mažumės turintis vaikas supranta, kad jį reikia gerbti, švelniai glostyti, netampyti, suteikti ramybės, netrukdyti ėsti ir pan.
- Rečiau pasitaikanti alergija, astma.
- Žaidimai ir fizinė veikla: Žaidimas yra pagrindinė vaiko mokymosi priemonė, o fizinis aktyvumas vaikystėje teigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą, formuoja sveikos gyvensenos įpročius.
- Priežasties ir pasekmės suvokimas: Vaikas supranta, kad jo veiksmai turi pasekmes gyvūnui.