Įvadas
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininių procedūrų kompleksas, skirtas padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Lietuvoje šios paslaugos teikiamos įvairiose klinikose, o Santaros klinikos yra viena iš pirmaujančių įstaigų šioje srityje. Šiame straipsnyje aptarsime pagalbinio apvaisinimo galimybes Santaros klinikose, etinius aspektus, susijusius su šia procedūra, bei pacientų atsiliepimus.
Pagalbinio apvaisinimo galimybės Santaros klinikose
Santaros vaisingumo centras yra pirmasis akademinės ir valstybinės įstaigos Lietuvoje padalinys, kuris pradėjo veiklą pagal naują pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licenciją. Atnaujinta licencija Santaros klinikoms buvo suteikta 2017 m. kovo mėn. 3 d. Iki šiol šis centras išlieka daugiausiai pagalbinio apvaisinimo paslaugų atliekanti bei didžiausia vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo įstaiga Lietuvoje.
Santaros klinikų specialistai bendradarbiauja tarpusavyje, siekdami užtikrinti kuo didesnę sėkmę. Pavyzdžiui, vienai porai, kurioje vyras buvo subalansuotos chromosomų mutacijos nešiotojas, buvo atlikta pagalbinio apvaisinimo ne moters kūne - ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija) - su embriono biopsija ir PGD tyrimo procedūra. Po pirmosios procedūros moteris sėkmingai pastojo ir pagimdė sveiką mergytę. Tai yra pirmas atvejis Lietuvoje, kai pastota po pagalbinio apvaisinimo procedūros, atliktos su embriono biopsija ir PGD tyrimu, bei pirmas atvejis Lietuvoje, kai po tokio pastojimo gimė kūdikis.
Preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD)
Santaros klinikose atliekamas PGD tyrimas, kuris leidžia nustatyti, ar embrionas paveldėjo genetinę ligą lemiančią mutaciją arba nesubalansuotą chromosomų rinkinį dar prieš perkeliant embrionus į gimdą. Remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, PGD tyrimas gali būti atliekamas šeimoms, kai vienas arba abu partneriai yra genetinių pokyčių, lemiančių sunkias, su gyvybe nesuderinamas arba didelę negalią sukeliančias ligas, nešiotojai.
Pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtiems embrionams iki jų perkėlimo į apvaisinamos moters gimdą atliekama embriono biopsija bei PGD tyrimas. Šio proceso metu, naudojant specialias technologijas, paimama viena ar kelios embriono ląstelės ir atliekamas genetinis jų ištyrimas. Priklausomai nuo tiriamos genetinės ligos priežasties, kiekvienai šeimai PGD tyrimas yra pritaikomas individualiai, tikslingai tiriant specifines šeimines ligą lemiančias mutacijas ar chromosomų pokyčius.
Taip pat skaitykite: Pagalbinio apvaisinimo galimybės
Pagalbinio apvaisinimo etiniai aspektai
Ruošiantis priimti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, diskusijose aktyviai dalyvavo Katalikų bažnyčios atstovai. Ir dabar, įsigaliojus įstatymui, Bažnyčia laikosi nuostatos, kad ne visos įteisintos procedūros yra etiškos. Bažnyčios požiūriu, dirbtiniam (arba pagalbiniam, kaip dabar vadinama) apvaisinimui galima pritarti, jei įvykdomos trys sąlygos:
- Apvaisinimui turi būti naudojamos sutuoktinių poros, tai yra vyro ir žmonos, lytinės ląstelės.
- Apvaisinimas turi įvykti moters organizme.
- Gyvybės užmezgimas neturėtų būti atsietas nuo santuokinio akto, nuo meilės perdavimo.
Bažnyčia pabrėžia, kad pagalba nevaisingiems sutuoktiniams yra suprantama ir reikalinga, tačiau dirbtinis apvaisinimas nėra nevaisingumo gydymas. Pavyzdžiui, jei vyras yra nevaisingas ir moteris apvaisinama donoro sperma, tai nėra vyro nevaisingumo gydymas.
Embrionų šaldymas
Viena iš didžiausių etinių problemų, susijusių su pagalbiniu apvaisinimu, yra embrionų šaldymas. Pagal dabartinę tvarką, užšaldyti embrionai turi būti saugomi neterminuotai, jų negalima sunaikinti. Tačiau klinikos, kuriose, kaip sakoma, gydomas nevaisingumas, dažniausiai neina keliu, kai šaldo kiaušialąstes, nes juo eiti neapsimoka. Juk dabar jau kalbama apie embrionų donorystę, ir tai yra papildomos pajamos toms klinikoms, kurios tuo užsiima. Šių embrionų labai laukia ir mokslininkai įvairiems eksperimentams, kamieninių ląstelių tyrimams ir pan. Beje, atšildant embrionus daugiau kaip pusė jų neišgyvena. Vaizdžiai tariant, procedūra, kuri baigiasi vieno arba dviejų vaikelių gimimu, yra susijusi su didelio skaičiaus embrionų sunaikinimu.
Donorystė
Biologinis vaikas yra viena, o iš vadinamųjų donorų gimęs yra kita. Kokie tai donorai? Jei tai yra jų lytinės ląstelės, tai jie ir yra biologiniai tėvai. O vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo tėvus. Be to, yra buvę kuriozinių situacijų, kai vyriškomis lytinėmis ląstelėmis taupymo sumetimais apvaisinimo kliniką aprūpindavo vienos gydytojos vyras. Toks atvejis buvo Anglijoje. Kita problema gali kilti tolesnėje perspektyvoje. Kai taip - iš vadinamųjų donorų - gimę vaikai užauga, atsiranda kraujomaišos galimybė.
Hormonų terapija
Moteriai, ruošiamai pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai, naudojama hormonų terapija. Hormonai stimuliuoja kiaušides, kad jos subrandintų daugiau kiaušialąsčių nei normalaus ciklo metu. Tai nėra nekaltas procesas, nes neretai sukeliama kiaušidžių hiperstimuliacija, ir moteris tiesiog vaduojasi tarp gyvybės ir mirties.
Taip pat skaitykite: Pagalbinio apvaisinimo statistika
Pacientų atsiliepimai apie Santaros klinikas
Viena jaunoji mama, kuriai Santaros klinikose buvo atlikta IVF+ICSI+PGD procedūros, dalijosi savo mintimis: „Nesusilaukėme vaikų 4 metus, tačiau nenuleidome rankų. Sužinoję apie kompensuojamą pagalbinio apvaisinimo procedūrą, nusprendėme pradėti šį psichologiškai sunkų kelią Santaros vaisingumo centre. Atlikus reikiamus tyrimus, vilčių susilaukti vaikelio po pagalbinio apvaisinimo procedūros taip pat buvo mažai. Mums buvo rekomenduota atlikti PGD procedūrą dėl didesnės tikimybės susilaukti sveiko vaikelio.Labai džiaugiamės, kad Lietuvoje yra tokia galimybė sužinoti apie embrionų chromosomų pokyčius dar prieš perkeliant embrionus į moters kūną taip padidinant šansą pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį. Šiuo metu sūpuojame savo naujagimę mergaitę, kurios susilaukėme atlikus IVF+ICSI+PGD procedūras. Norėčiau padrąsinti poras, kurios susiduria su šia opia problema, nieko nelaukus kreiptis į specialistus. Dėka Santaros klinikų medikų mūsų gyvenimas tapo visavertis“.
Šis atsiliepimas rodo, kad Santaros klinikų specialistai yra pasiryžę padėti poroms, susiduriančioms su vaisingumo problemomis. PGD procedūra, atlikta Santaros klinikose, padidino šansą pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį.
Pagalbinio apvaisinimo prieinamumas
2017 metais dirbtinio apvaisinimo paslaugos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, buvo suteiktos 423 moterims ir 359 vyrams. Iki šių metų spalio 1-osios iš viso suteikta 1 718 įvairių paslaugų, joms apmokėti iš PSDF skirta 217 tūkst. eurų. Taikant pagalbinį apvaisinimą pacientams gali būti išrašomi kompensuojamieji vaistai. Minėtus vaistus vartojo apie 350 pacientų, o PSDF biudžeto išlaidos šių vaistų kompensavimui sudarė apie 193,6 tūkst. Per 1 tūkst. su pagalbiniu apvaisinimu susijusių paslaugų apmokėta Santaros klinikų centre.
Gydytoja R.Baušytė sakė, kad mokamos paslaugos padeda iš dalies padengti ir valstybės kompensuojamų paslaugų kaštus, nes iš PSDF biudžeto skiriama per mažai lėšų šioms procedūroms.
Vaisingumo problemų augimas
Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Gyd. akušerė ginekologė R.Baušytė teigia, kad šiuo metu nevaisingumo problema itin sparčiai auga: „Skaičiuojama, kad dabar pasaulyje net viena iš keturių porų gali turėti tam tikrų vaisingumo sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Sėkmingas IVF: mitybos vaidmuo
Gydytojos teigimu, 2016 m. rugsėjo 14 d priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, o 2016 m. gruodžio 20 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašas. Jis suteikia teisę poroms, atitinkančioms kriterijus, gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas.
Rekomendacijos
Jeigu moteris yra iki 35-erių metų ir porai, gyvenant įprastą lytinį gyvenimą bei nenaudojant apsaugos nuo nėštumo, nepavyksta pastoti per 12 mėnesių, reikėtų pasikonsultuoti su vaisingumo specialistu. Tiek moterims, tiek vyrams be kasmetinių profilaktinių patikrinimų pas gyd. akušerį ginekologą ar gyd. urologą, reikėtų atlikti bendruosius kraujo ir šlapimo tyrimus. Geležies trūkumas, padidėjusi gliukozė ar, pavyzdžiui, pakilęs kraujospūdis gali turėti didžiulę įtaką visai lytinei sveikatai ir galimybei pastoti bei išnešioti vaiką, todėl kartais užtenka labai nedaug iki stebuklo. Be to, būtina dalyvauti valstybės kompensuojamose profilaktinėse programose: 25-60 metų moterims kas 3 metus atlikti onkocitologinį gimdos kaklelio tepinėlį, o 50-69 metų amžiaus vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai arba broliai sirgo prostatos vėžiu, - kas 2 metus atlikti PSA tyrimą.
tags: #pagalbinis #apvaisinimas #santariskes