Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo etapas, kuriam būtina ruoštis iš anksto. Planuojant nėštumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti savo sveikatai, o tyrimus rekomenduojama atlikti 3-6 mėnesius prieš numatomą pastojimą. Kompleksiškai įvertinti moters sveikatos būklę leidžia specialios tyrimų programos.
Skydliaukės svarba ir TTH vaidmuo
Skydliaukė - tai maža, tačiau gyvybiškai svarbi endokrininė liauka, esanti kaklo srityje. Jos gaminami hormonai, tokie kaip tiroksinas ir trijodtironinas, reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos balansą, fizinį ir psichinį vystymąsi. Skydliaukės hormonai yra atsakingi už angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų apykaitą. Dėl šios priežasties skydliaukė dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka. Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. TTH tyrimas yra kraujo tyrimas, matuojantis TTH kiekį kraujyje. Jis yra vienas iš pagrindinių tyrimų, naudojamų skydliaukės funkcijai įvertinti.
Skydliaukės veikla nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai ir metaboliniai pokyčiai, kurie paveikia ir skydliaukės veiklą. Šalyse, kuriose netrūksta jodo, skydliaukė padidėja apie 10 proc., o šalyse, kuriose jaučiamas jodo trūkumas - net 20-40 proc. Nėščios moters skydliaukė hormonus gamina 50 proc. intensyviau, todėl padidėja ir jodo poreikis. Rekomenduojama, kad nėščia moteris suvartotų apie 200-250 μg jodo per dieną. Geriausias jodo šaltinis - multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė pradeda kaupti jodą tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.
TTH normos nėštumo metu
Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmės skiriasi nuo normų, taikomų nesilaukiančioms moterims. Šios reikšmės priklauso nuo populiacijos, geografinės padėties, etniškumo, nėštumo trimestro, laboratorijoje naudojamų reagentų ir profesinių organizacijų rekomendacijų. Daugelyje Europos ir Amerikos organizacijų gairėse rekomenduojamos tokios TTH rodiklio reikšmės:
- Pirmasis trimestras: 0,1-2,5 mIU/l
- Antrasis trimestras: 0,2-3 mIU/l
- Trečiasis trimestras: 0,3-3 (3,5) mIU/l
Planuojant nėštumą ir esant skydliaukės veiklos sutrikimams, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažesnė nei 2,5 mIU/l.
Taip pat skaitykite: Patarimai pranešant apie nėštumą darbe
Kada atliekamas TTH tyrimas?
TTH tyrimas gali būti skiriamas dėl įvairių priežasčių:
- Įtariant skydliaukės ligą (hipotirozę ar hipertirozę).
- Stebint skydliaukės ligų gydymo efektyvumą.
- Įvertinant skydliaukės funkciją nėštumo metu.
- Nustatant skydliaukės mazgų ar padidėjusios skydliaukės (strumos) priežastį.
- Esant simptomams, kurie gali būti susiję su skydliaukės veiklos sutrikimais (pvz., nuovargis, svorio pokyčiai, širdies ritmo sutrikimai, plaukų slinkimas, odos sausumas, nervingumas).
- Vaikams esant augimo ar vystymosi sutrikimams.
- Sergant kitomis ligomis, kurios gali paveikti skydliaukės veiklą (pvz., autoimuninėmis ligomis).
Specialaus pasiruošimo TTH tyrimui dažniausiai nereikia. Tačiau svarbu informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, įskaitant receptinius ir nereceptinius vaistus, vitaminus, maisto papildus ir vaistažoles, nes kai kurie iš jų gali paveikti tyrimo rezultatus. Gydytojas gali rekomenduoti laikinai nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą prieš tyrimą.
Hipotirozė ir nėštumas
Hipotireozė, arba „neaktyvi skydliaukė“, yra lėtinė endokrininė liga, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai hormonų, reikalingų normaliai organizmo veiklai. Hipotireozė yra dažna skydliaukės liga, kuria serga apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje. Tačiau tik pusė sergančiųjų žino apie savo ligą. Nėštumo metu, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų, hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų. Tai antra dažniausia endokrininė liga po gestacinio diabeto nėštumo metu.
Hipotirozės įtaka nėštumui
Hipotireozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis motinai ir vaisiui, įskaitant persileidimus, nėščiųjų hipertenziją, preeklampsiją, vaisiaus žūtį, placentos atšoką, priešlaikinį gimdymą, cezario pjūvio operaciją, perinatalinį sergamumą ir mirtingumą, mažą naujagimio svorį, kraujavimą po gimdymo, blogesnes vaiko pažintines funkcijas, dėmesio ir aktyvumo sutrikimus, autizmą ir epilepsiją. Įvairūs skydliaukės veiklos sutrikimai, net ir kliniškai nepasireiškiantys, gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi ir tolesnę moters sveikatą. Dėl šios priežasties keliamas visuotinės nėščiųjų atrankos poreikio klausimas.
Rekomenduojama ištirti skydliaukės veiklą, jei moteris:
Taip pat skaitykite: Sėkmingas nėštumo startas
- Yra vyresnė nei 30 metų.
- Anksčiau stebėta struma (gūžys).
- Turėjo skydliaukės veiklos sutrikimų.
- Patyrė skydliaukės operaciją.
- Sirgo pogimdyminiu tiroiditu.
- Nustatyti padidėję skydliaukės antikūnai.
- Serga kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., pirmojo tipo cukriniu diabetu).
- Patyrė nevaisingumą.
- Turėjo nėštumo komplikacijų ar dauginį nėštumą.
- Turi reikšmingą nutukimą (kai kūno masės indeksas 40 kg/m² ar daugiau).
- Buvo taikyta galvos ar kaklo spindulinė terapija.
- Vartoja tam tikrus vaistus ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti.
Hipotirozės gydymas nėštumo metu
Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 savaičių, kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites. Svarbu ne tik nustatyti, ar besilaukianti moteris turi skydliaukės veiklos sutrikimą, bet ir įvertinti, ar taisyklingai vartoja vaistus, skirtus skydliaukės funkcijai atstatyti. Iki šiol neįmanoma išgydyti hipotireozės ar vaistais pašalinti ligos priežasties, tačiau vartojant tinkamą gydymą, skydliaukės hormonų trūkumas organizme visiškai atstatomas ir savijauta išlieka gera. Hipotireozei gydyti skiriama nuolatinė pakaitinė terapija geriamu sintetiniu skydliaukės hormonu (sintetiniu tiroksinu), kurio veiklioji medžiaga yra levotiroksinas.
Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis, kuris augant nėštumui padidėja iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 savaites, levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau 2 dienas per savaitę. Vaistų dozė didinama tol, kol pasiekiama TTH rodiklio reikšmė 0,5-2,5 mIU/l. Tyrimai parodė, kad jei prieš pastojant TTH rodiklio reikšmė buvo mažesnė nei 1,2 mIU/l, levotiroksino dozę tenka didinti mažesniam moterų skaičiui. Po gimdymo levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 savaites po gimdymo. Sergant hipotireoze, nepaprastai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai.
Kaip vartoti vaistus sergant hipotireoze?
Vaistus būtina vartoti tuo pačiu metu kasdien, t. y. apie 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, prieš ar po dantų valymo arba 3-4 val. po paskutinio valgio vakare, užgeriant pakankamu vandens kiekiu ar kitu skysčiu. Būtina vengti gerti kavą ar greipfrutų sultis apie 60 min. Ryte išgėrus sintetinį tiroksiną, patariama palaukti apie 4-5 val. ir tik tuomet valgyti sojos produktus ar papildus, kuriuose gausu izoflavanoidų, galinčių veikti TTH reikšmę, ar mėgautis sveiku maistu, praturtintu skaidulomis, gerti pieną ir valgyti jo produktus.
Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, taip pat skrandžio rūgštį mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra aliuminio ar magnio, protonų siurblio inhibitoriai ar osteoporozei gydyti skirti vaistai, multivitaminai ir maisto papildai, turintys kalcio, geležies, chromo ar sojų ir kt., bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą, todėl vartojant šias medžiagas, dažnai prireikia didesnės vaistų dozės. Šiais atvejais rekomenduojama pasitarti su gydančiu gydytoju.
Subklinikinė hipotirozė (SH)
Subklinikinė hipotirozė (SH) - būklė, kai pacientui nustatomas padidėjęs tirotropinio hormono (TTH) kiekis, tačiau laisvojo tiroksino (LT4) ir trijodtironino (LT3) kiekis siekia normos ribas. SH paplitimas populiacijoje svyruoja nuo 4 iki 10 proc., o pasireiškimo rizika didesnė moterims (7,5 proc.), vyresnio amžiaus (>65 metų) asmenims (iki 15 proc.), kaukaziečiams ir pakankamai jodo gaunančiose populiacijose (iki 23,9 proc.). Dažniausia SH priežastis yra autoimuninis tiroiditas, kitos galimos priežastys - poūmis tiroiditas, pogimdyvinis tiroiditas, skydliaukės operacijos ar radioaktyviojo jodo (J131) terapija, perteklinis jodo vartojimas, gydymas jodo turinčiais preparatais, pavyzdžiui, amiodaronu, taip pat ličio karbonato, sulfonamidų ir kitų medikamentų vartojimas, skydliaukę infiltruojančios ligos (pvz., amiloidozė, sarkoidozė, hemochromatozė, AIDS, pirminė skydliaukės limfoma), toksinai, TTH receptorių genų mutacijos ir kt.
Taip pat skaitykite: Nėštumo teisės darbe
Nors SH yra subklinikinė būklė, priklausomai nuo TTH kiekio padidėjimo ir trukmės, ji gali provokuoti ar sunkinti jau esamus sveikatos sutrikimus, o nėščiosioms gali būti susijusi su padidėjusia persileidimo, ankstyvo gimdymo ir kraujavimo iš gimdos rizika, sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Nustačius SH, svarbu nuspręsti dėl tolesnės taktikos - ar reikia detaliau tirti, kaip ir kiek laiko stebėti, kada ir kaip pradėti gydyti.
SH nėštumo metu
SH nustatoma apie 2-2,5 proc. nėščiųjų populiacijos. Dažniausia SH priežastis nėštumo metu yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. 50 proc. moterų, kurioms nėštumo metu diagnozuojama SH, nustatomi padidėję ATPO titrai. SH nėštumo metu gali išsivystyti ir dėl jodo deficito. SH nustatoma tik remiantis laboratoriniais tyrimais, o ne simptomais, pojūčiais ir klinika, nes jie gali būti susiję su gyvenimo pobūdžio pasikeitimu ir su pačiu nėštumu.
Rekomendacijos nėščiosioms
Norint laiku diagnozuoti ir išvengti SH nepageidaujamų reiškinių, Amerikos endokrinologų asociacija rekomenduoja visoms pastojusioms moterims ištirti TTH kiekį, jeigu yra:
- Skydliaukės simptomų.
- 1 tipo CD.
- Anksčiau buvęs priešlaikinis gimdymas ar persileidimas.
- Nutukimas.
- Taikytas kaklo ar galvos spindulinis gydymas.
- Skydliaukės ligos giminėje.
- Sunkus jodo trūkumas.
Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai įrodo, kad TTH kiekio kraujyje normos ribos nėštumo metu yra mažesnės, t. y. apatinė TTH normos riba yra sumažėjusi 0,1-0,2 mIU/l, viršutinė - 1,0 mIU/l, palyginti su tyrimo normos ribomis nenėščiosioms. Didžiausias TTH kiekio kraujyje sumažėjimas stebimas pirmojo nėštumo trimestro metu. Manoma, kad šis TTH kiekio sumažėjimas yra nulemtas gerokai padidėjusios chorioninio gonadotropino koncentracijos, ypač nėštumo pradžioje. TTH kiekio kraujyje normos ribos laipsniškai didėja antrame ir trečiame nėštumo trimestruose, bet reikėtų prisiminti, kad TTH kiekio normos ribos išlieka mažesnės viso nėštumo metu. Taigi nėščiosioms rekomenduojama taikyti specifines TTH kiekio normos ribas kiekvienam trimestrui.
Jeigu laboratorijoje nėra galimybės nustatyti vietinių nėštumo trimestrams specifinių TTH kiekio normos ribų, tuomet rekomenduojamos šios TTH kiekio normos ribos:
| Trimestras | TTH kiekio normos ribos (mIU/l) |
|---|---|
| Pirmasis | 0,1-2,5 |
| Antrasis | 0,2-3,0 |
| Trečiasis | 0,3-3,0 |
SH priežastis nėštumo metu gali būti jodo deficitas. Nustatyta, kad nėštumo metu dėl pagreitėjusios glomerulų filtracijos ir jodo klirenso bei transplacentinės jodo pernašos vaisiui padidėja jodo poreikis. Nėščių ir maitinančių krūtimi moterų jodo paros norma - 250 μg. Ši jodo paros norma gali būti pasiekta vartojant 150-250 μg kalio jodido tabletes arba nėščiųjų polivitaminus su jodu.
Papildomi tyrimai ir programos
Tyrimų programas nėščiosioms sudaro pagrindiniai laboratoriniai tyrimai, kurie yra įprastinė prenatalinės diagnostikos dalis. Tyrimų svarba yra neatsiejama nuo sveiko naujagimio gimimo. Kraujo tyrimai ne tik nustato kraujo grupę ir rezus faktorių dėl grupių nesuderinamumo, bet ir geležies kiekį kraujyje, kuris nėštumo metu yra itin svarbus. Tyrimų programas taip pat sudaro ir mikroelementų bei elektrolitų, kepenų, skydliaukės, rizikingų infekcijų serologinė bei lytiškai plintančių ligų molekulinės diagnostikos PGR metodu tyrimai. Programa sudaryta atsižvelgiant į simptomatiką ir visuomenėje dažniausiai pasitaikančias ligas.
Atsiliepimai apie "Oze klinika"
Klientai teigiamai vertina "Oze klinika" specialistų profesionalumą ir rūpestį. Pavyzdžiui, slaugytoja Tatjana yra giriama už neskausmingą kraujo paėmimą, o akušerė Jurgita - už kompetenciją, profesionalumą ir dėmesingumą. Taip pat pabrėžiamas malonus administratorės aptarnavimas ir slaugytojų gebėjimas nuraminti vaikus prieš procedūras. Pacientai džiaugiasi slaugytojos Paulinos lengva ranka ir rūpestingu požiūriu, o Vita - už pagalbą be registracijos. Klinikos registratorei Aistei dėkojama už profesionalų, jaukų ir nuoširdų aptarnavimą, o kraują ėmusiai darbuotojai Gedvilei - už atidumą ir malonų bendravimą.