Įvadas
Kūdikio miegas yra svarbus jo augimui ir vystymuisi. Tačiau kartais tėvai pastebi nerimą keliančius reiškinius, pavyzdžiui, rankytės trūkčiojimą kūdikiui miegant. Įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūktelėjimai yra įprasti naujagimiams. Šiame straipsnyje aptarsime galimas šio reiškinio priežastis, įskaitant tiek nekaltus, tiek rimtesnius atvejus, bei pateiksime patarimų, kaip elgtis susidūrus su tokia situacija. Kūdikio miego kokybė tiesiogiai veikia jo savijautą ir vystymąsi. Neramūs judesiai, tokie kaip rankytės trūkčiojimas, gali signalizuoti apie diskomfortą ar kitas problemas, trukdančias mažyliui ramiai ilsėtis. Svarbu atpažinti galimas priežastis ir imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintume kokybišką kūdikio miegą.
Fiziologinės Priežastys
Dažniausiai naujagimių krūpčiojimo, trūkčiojimo, drebulio ir panašių judesių priežastys yra įgimtos, fiziologinės, t.y. nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus ir pan.
Moro refleksas
Šis refleksas pasireiškia tuo, kad kūdikis, išgirdęs stipresnį garsą ar pakeitęs padėtį, staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis. Tuo metu rankų bei kojų pirštukai taip pat būna išskėsti, o rankos gali drebėti.
Toninis kaklo refleksas
Tai įgimtas, naujagimiams būdingas refleksas, kuomet pasukus kūdikio galvytę į šoną, toje pačioje pusėje esanti ranka ir koja išsitiesia, o priešingos pusės ranka ir koja susilenkia.
Raumenų tonuso padidėjimas
Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Taip pat skaitykite: Komfortas nėštumo metu
Gerybinės Kūdikių Miego Mioklonijos
Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai mioklonijos prasideda (jeigu prasideda) per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėn. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pavyzdžiui, sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui) ir pan. Pastebėta, kad gerybines miego mioklonijas gali išprovokuoti kūdikio supimas, netikėtas garsas ar prisilietimas, netgi važiavimas automobiliu. Kartais patys tėvai pastebi, kokie veiksniai išprovokuoja kūdikio trūkčiojimus, ir išmoksta jų vengti arba kūdikį pažadina, tarkim, atsargiai pakeisdami sauskelnes. Pažadinus vaiką mioklonijos liaujasi - šis požymis yra itin svarbus nustatant diagnozę, t. Daugeliui kūdikių miego mioklonijos praeina per pirmuosius metus (dažniausiai iki 6-7 mėnesių), bet retais atvejais jos gali išlikti ir vyresniems vaikams, net iki 3-4 metų. Manoma, kad gerybinės kūdikių mioklonijos pasireiškia vienam-trims iš 1000 naujagimių. Be abejo, svarbu atskirti, ar šios mioklonijos nėra epilepsijos požymis. Nuo epilepsijos priepuolių mioklonijos skiriasi tuo, kad jų metu nėra žvilgsnio nuokrypio, burnos judesių, nesustoja kvėpavimas, nepasikeičia odos spalva, vaikas būna užsimerkęs ir neverkia. Vaikų neurologas apžiūrėdamas kūdikį neranda jokių požymių, leidžiančių įtarti nervų sistemos pažeidimą ar raidos sutrikimą. Gerybinių miego mioklonijų atveju nenustatoma pakitimų encefalogramoje ar vaizdiniuose galvos smegenų tyrimuose. Ilgalaikių stebėjimų duomenys rodo, kad vaikams, kūdikystėje patyrusiems miego mioklonijas, epilepsijos rizika nėra didesnė nei kitiems.
Hipnagoginis trūkčiojimas
Visiems pažįstamas staigus krūptelėjimas, kai jau atrodo, kad grimzti į miegą. Taip vadinamas hipnagoginiu trūkčiojimu. Šiuo terminu apibūdinami staigūs, nevalingi raumenų judesiai, sukeliantys staigius kūno trūkčiojimus. Jie gali rodyti neurologinį pažeidimą, tačiau nekontroliuojmų judesių priežastys dažnai visiškai nekaltos.
Patologinės Priežastys
Naujagimio traukuliai
Naujagimio traukuliai yra neurologinė būklė, susijusi su nervų sistemos veikla. Ši liga dažniausiai paveikia smegenis, ypač tas sritis, kurios atsakingos už motorinę funkciją ir elektros impulsų perdavimą. Naujagimiams smegenys yra dar vystymosi procese, todėl bet kokie disbalansai ar pažeidimai gali sukelti traukulius. Naujagimio traukuliai yra būklė, kai kūdikis patiria nevalingus raumenų susitraukimus, kurie gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant toninius, kloninius ar mišrius traukulius. Ši liga gali pasireikšti jau pirmosiomis gyvenimo dienomis, o jos pobūdis gali būti įvairus - nuo trumpalaikių ir lengvų iki ilgalaikių ir sunkių traukulių. Naujagimio traukulių priežasčių spektras yra platus ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Naujagimio traukulių diagnozė apima klinikinį vertinimą ir įvairius tyrimus. Gydytojas atlieka neurologinį tyrimą ir stebi kūdikio elgesį. Naujagimio traukulių gydymas priklauso nuo jų priežasties.
Epilepsija
Epilepsija - tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar keliolika kartų per dieną), o kartais retai - vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje. Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.
Infantiliniai spazmai
Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Dažniausiai šie priepuoliai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais, įprastai - 3-6 mėnesių kūdikiams. Infantiliniai spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, t.y. abiejų pusių galūnės trūkteli vienu metu, tačiau judesiai gali būti ryškesni vienoje pusėje. Būdingos spazmų serijos, t.y. Infantiliniai spazmai yra siejami su smegenų pažeidimu.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai mokantis namuose
Hipoglikemija
Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
Karščiavimo sukelti traukuliai
Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia.
Gimdymo traumos
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą. Visi šie simptomai rodo, jog vaikutis patiria stiprų diskomforto jausmą ir bando su tuo kovoti. Visa tai neleidžia pereiti į gilią miego fazę, o tai reiškia, jog mažylis negauna pilnaverčio poilsio. Pasitaiko atvejų, kuomet nusiraminti padeda mamos krūtis, tačiau toks sprendimas tik trumpam padeda vaikui pajusti komfortą. Tuomet, kai jo būsena tampa nepakeliama, jis atsisako krūties ir pradeda be paliovos verkti.
Kitos priežastys
- Miego trūkumas: Nėra surinkta daug duomenų apie hipnagoginius trūkčiojimus, bet žinoma, kad jie susiję su miego trūkumu. Viena teorija teigia, kad atsipalaidavus raumenims, smegenys klaidingai interpretuoja tai kaip kūno kritimą ir pasiunčia signalą raumenims trūkčioti, kad apsaugotų kūną nuo sužalojimų.
- Stresas: Taip, stresas turi įtakos beveik viskam. Jei gulatės į lovą jausdami nerimą, nekyla nuostaba, kad nepavyksta lengvai užmigti, o nakties poilsis būna nekokybiškas. Stresas padidina kortizolio kiekį. Dėl jo miegas būna mažiau ramus. Kūnas ima kariauti pats su savimi: esi pavargęs, bet dorai užmigti negali.
- Sutrikusi medžiagų apykaita: Retais atvejais kūno trūkčiojimai gali būti medžiagų apykaitos sutrikimo ir centrinės nervų sistemos pažeidimo požymis. Tai mažai tikėtina, bet žinoti pravartu.
Raumenų Distrofijos
Raumenų distrofija yra genetinė liga, kuri gali būti perduodama iš kartos į kartą arba pasireikšti netikėtai vienam iš šeimos narių kaip tam tikro geno mutacijos rezultatas. Sūnūs moterų, kurios yra šio susirgimo nešiotojos (pažeistas genas, bet moterims nepasireiškia jokie simptomai) turi 50% riziką susirgti, o dukros, 50% riziką tapti nešiotojomis. Priešingai, nei priimta manyti, raumenų distrofija nėra tik vaikų susirgimas - jis gali paliesti kiekvieną. Ilgainiui, žmonės sergantys neuromuskuliniais susirgimais praranda galimybę vaikščioti, kalbėti ir galiausiai, kvėpuoti. Kai kuriems ligoniams šis susirgimas yra fatališkas. Raumenų distrofija yra grupė genetinių susirgimų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Liga gali pasireikšti vaikystėje arba suaugusiame amžiuje.
Raumenų Distrofijos Priežastys ir Simptomai
Susirgimą sukelia problemos su genu, kuris gamina proteiną, vadinamą distrofinu. Šis proteinas padeda palaikyti raumenų lastelių formą ir stangrumą. Ligos simptomai: Raumenų silpnumas ir atrofija. Paveikiami klubų, dubens, šlaunų ir pečių srities raumenys, silpniau apima kaklą, rankas. Tolesnė eiga ir prognozės: Progresuojantis vaikščiojimo sunkėjimas (galimybė vaikščioti gali būti prarasta apie 12 metus). Kvėpavimo ir širdies sutrikimai (apie 20-tus metus), todėl sergantiesiems privaloma širdies ir plaučių specialistų priežiūra. Jiems taip pat gali išsivystyti skoliozė (stuburo iškrypimas) ir sąnarių standumas/įtampa.
Taip pat skaitykite: Viskas apie cezario pjūvio indikacijas
Bekerio raumenų distrofija (BRD)
Ligos priežastys: BRD suserga maždaug 3-6 iš 100.000 dažniausiai vyriškos lyties kūdikių. Ligos simptomai: Ši susirgimo forma yra labai panaši į Diušeno, bet simptomai atsiranda vėliau, gali būti ne tokie sunkūs ir lėčiau progresuoja. Sergantieji BRD dažniausiai turi kvėpavimo, širdies, kaulų, raumenų ir sąnarių problemų. Jaučiamas bendras silpnumas ir raumenų atrofija, klubų, dubens, pečių raumenyse. Tolesnė eiga ir prognozės: Liga progresuoja lėtai, tačiau nevienodai kiekvienam pacientui. Progresuojantis vaikščiojimo sunkėjimas (galimybė vaikščioti gali būti prarasta apie 25-30 metus).
Emery-Dreifuss raumenų distrofija
Ligos priežastys: Emery-Dreifuss raumenų distrofiją lemia EMD ir LMNA genų mutacija. Šie genai atsakingi už proteinų, kurie yra ląstelės branduolio apvalkalo komponentas, gamybą. Ligos simptomai: Ligos forma, kuomet labiausiai pažeidžiami judėjimo (skeletaliniai) ir širdies raumenys. Liga veikia pečių, viršutines rankų ir blauzdų sritis ir dažnai sukelia sąnarių problemas (sąnariai tampa standūs/įtempti).
Veido-mentės-žąsto raumenų distrofija
Ligos priežastys: 95% atvejų ligą sukelia tam tikros dalies nebuvimas 4 Chromosomoje. Taip pat mokslininkai mano, kad ligą gali sukelti DUX4 geno (proteino) toksiška funkcijos grandinė. Ligos simptomai: Liga paveikia veido, menčių ir viršutinės rankų dalies ruožinius raumenis, kartais ir juosmens bei šlaunų raumenis. Dažnai silpnumas yra asimetriškas, sergantiesiems kyla sunkumų kelti rankas, švilpti ar stipriai užmerkti akis. Tolesnė eiga ir prognozės: Liga progresuoja lėtai, pasitaiko pablogėjimo periodų. Tolesnė eiga ir prognozės: Liga ilgainiui neišvengiamai progresuoja, tačiau vieniems simptomai pasireiškia dažniau nei kitiems. Skausmą jaučia ne visi, taip pat nepaveikiama protinė funkcija. Kuo jaunesniame amžiuje liga pasireiškia, tuo greičiau žmogus gali tapti neįgalus. Paprastai sergantieji susiduria su sunkumais vaikščioti, lipti ir leistis laiptais, pakilti nuo kėdės arba pritūpti.
Miotoninė distrofija
Ligos priežastys: Ligą lemia CLCN1 geno mutacija. Ligos simptomai: Liga veikia ruožinius raumenis. Be visų bendrų raumenų distrofijai būdingų problemų, ši forma sukelia pavėluotą raumenų relaksaciją (miotonija) bei rigidiškumą (sustandėjimas/sutraukimas). Geno mutacijos pasekoje, raumenyse vyksta nenormalus elektrinių signalų pasikartojimas, kuris sukelia raumenų standumą, hipertrofiją (padidėjimą), vangumą, kai kuriose mutacijose laikiną silpnumą, skausmą ir spazmus. Ligos simptomai: Tai lėtinė, lėtai progresuojanti, paveldima multisisteminė liga. Liga sukelia raumenų praradimą, kataraktą, širdies laidumo defektus, endokrino pokyčius ir miotoniją. Dažniausi bendriniai ligos požymiai yra raumenų skausmas, rigidiškumas, nuovargis. DM1 tipo - veido ir burnos raumenų silpnumas, ptozė (vokų užkritimas), kaklo, rankų ir apatinės kojų dalies raumenų silpnumas. DM2 tipo - silpnumas kaklo, pečių, klubų ir viršutinės kojų dalies raumenyse.
Diagnostika ir Valdymas
Ligos simptomai skiriasi priklausomai nuo raumenų distrofijos formos. Gali būti paveikiami visi raumenys arba tik specifinės jų grupės, tokios kaip dubens, pečių ar veido sritys. Ikisimptominėje stadijoje liga daugeliu atveju nediagnozuojama. Vėliau simptomai pasireiškia kalbos ir vaikščiojimo atsilikimu, bet dažnai nėra ryškūs. Testai ir tyrimai padeda gydytojui nustatyti kokia raumenų distrofijos forma pacientas serga ir atmeta kitus susirgimus, kurie veikia raumenis ir nervus. Vieni testai matuoja nervų ir raumenų darbo efektyvumą, kitais, tikrinamas enzimų, t.y. proteinų, kurie lemia cheminę apykaitą (pvz. verčia maistą energija), lygį kraujyje. Kartais reikalinga raumenų biopsija, kurios metu paimamas mažas raumenų audinio gabaliukas ir tiriamas per mikroskopą. Jei pacientas serga raumenų distrofija, vienos raumenų audinio skaidulos yra neįprastai plačios, o kitos sunykusios arba benykstančios. Fizinė terapija padeda pacientams pagerinti raumenų tvirtumą ir funkcijas. Kanabinoidai, sudėtyje turintys marichuanos, turi analgetinį, raumenų relaksacijos, bronchodiliacinį, seilių sumažinimo, apetito stimuliacinį ir miegą gerinantį poveikį. Kvėpavimo raumenys ima silpti ligai progresuojant; dėl neefektyvaus kosulio kyla plaučių infekcijos rizika, vėliau pasireiškia kvėpavimo sutrikimai miego metu. Ilgainiui, silpsta kvėpavimo raumenys, t.y. Didžiausia neuromuskulinių pacientų problema yra hipoventiliacija (nepakankama ventiliacija), kurią lydi hiperkapnija (anglies dioksido kiekio kraujyje padidėjimas). Pacientams su hipoventiliacija nakties metu vystosi hiperkapnija. Jaučiami galvos skausmai ryte, nuovargis, mieguistumas dienos metu dėl košmarų ir prastos miego kokybės. Kardiologinės komplikacijos dažniausiai kyla sergantiems Diušeno, Bekerio raumenų distrofijomis, kai kuriais atvejai galūnių-juosmens raumenų distrofija. Dietologo ir gastroenterologo konsultacijos reikalingos esant nutukimui arba mitybos nepakankamumui, vidurių užkietėjimui, rijimo sutrikimams. Mityba ir augimas gali blogėti ir dėl disfagijos (rijimo sutrikimas). Dėl rijimo sutrikimo atsiranda aspiracija (maisto patekimas į trachėją), seilėtekis, nuolatinis springimas ir kosėjimas valgant. Praradus rijimo galimybę dėl rijimo raumenų nepakankamo funkcionavimo, pacientas gali būti maitinamas enteriškai, t.y. Neįgalumo laipsnis labai priklauso nuo raumenų distrofijos formos. Kai kurios raumenų distrofijos formos, kaip Diušeno raumenų distrofija yra mirtina. Paaugliai turi skirtingas patirtis priklausomai nuo susirgimo formos ir sunkumo. Paaugliams ir jų šeimoms tai didelis psichologinis išbandymas, todėl gydytojų patarimai, šeimos ir draugų supratingumas bei palaikymas yra ypač reikalingas. Jei šeimos istorijoje yra buvę sergančių raumenų distrofija, patartinas genenetinis ištyrimas, ypač, jei planuojate pastoti ar jau pastojote. Moterys gali neturėti jokių simptomų, bet vistiek būti susirgimo nešiotojomis.
Ką Daryti, Jei Pastebėjote Trūkčiojimą?
Jei pastebėjote, kad jūsų kūdikio rankytė trūkčioja miegant, pirmiausia pabandykite išsiaiškinti galimą priežastį. Stebėkite, ar trūkčiojimas kartojasi reguliariai, ar yra kitų simptomų, tokių kaip verkimas, irzlumas ar karščiavimas. Jei nerimaujate, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.
Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai
Retkarčiais patiriami kūno trūkčiojimai nekelia nerimo, tačiau jei pastebite, kad tai kartojasi, vertėtų pamąstyti apie gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius. Galbūt geriate daug kavos? Dažnai pasivaišinate alkoholiniu gėrimu? Neišsimiegate? Sveikatos būklę pagerinti gali smulkūs pokyčiai. Raumenų funkciją pagerinti gali ir magnis. Į mitybą įtraukite daugiau moliūgų sėklų, anakardžių, špinatų arba magnio maisto papildų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei trūkčiojimai tęsiasi ilgai, o gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, pasitarkite su gydytoju.
Patarimai Geram Kūdikio Miegui
Norint užtikrinti ramų kūdikio miegą, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų:
- Sukurkite rutiną: Laikykitės reguliaraus miego režimo, kad kūdikis priprastų prie tam tikro laiko.
- Palanki aplinka: Įsitikinkite, kad kambaryje yra tamsu, tylu ir vėsu.
- Patogus čiužinys: Nepamirškite, kad miegui labai svarbus yra čiužinys. Todėl būtina pasirinkti patogų. Ypač gerai tiks čiužinys, kuris idealiai prisitaiko prie žmogaus kūno formos ir palaiko taisyklingą stuburo padėtį.
- Venkite stimuliuojančių medžiagų: Žindančioms mamoms pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais reikėtų riboti suvartojamo kofeino kiekį. Manoma, kad saugus kiekis yra iki 300 mg kofeino, t.y.
- Maitinimas: Siekiant išvengti hipoglikemijos naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
- Alergijos: Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Kūdikiams pasireiškia tokie pakitimai kaip pilvo diegliai, traukuliai. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio.
Klausimas-Atsakymas
Klausimas. Nerimauju dėl savo dukros, kuriai greitai bus 11 mėn. Prieš kurį laiką prieš užmigdama, o kartais ir miego metu ji pradėjo stipriai krūpčioti, trūkčioti, skėsčioti rankytėm ir pan. Kai jai buvo 5,5 mėn. šiuo klausimu konsultavomės su vaikų neurologe, darėmės EEG, bet nieko blogo tyrimas neparodė. Kurį laiką tokie krūpčiojimai buvo aprimę, tačiau jie vėl atsinaujino ir yra stipresni. Kartais ji nuo jų išsibudina, bet neverkia… Žinau, kad ir suaugę prieš užmigdami kartais krūpteli, tačiau mano dukra krūpčioja 10-15 min., kartais sukrūpčioja tik kartą, kartais gali ir kelis kartus sukrūpčioti. Būna dienų, kai miega pakankamai gerai, o būna - kai visą laiką trūkčioja galūnės ir ji pati miega labai blogai. Neurologė minėjo, jog tai miego mioklonijos ir jos yra išaugamos, tačiau man labai neramu, nes, kaip ir minėjau, viskas buvo aprimę, o dabar atsinaujino su didesne jėga. Ar vertėtų apsilankyti pas neurologą dar kartą? Ar tai vis dėlto gali būti susiję su pačia raida, miego regresu, dienos įspūdžiais, naujais įgūdžiais ir pan.?
Atsakymas. Kadangi skaitytoja laiške nurodo, kad atsinaujinę krūpčiojimai atrodo stipresni, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju dar kartą. Prieš vaikų neurologo konsultaciją patartina nufilmuoti keletą paroksizmų, kad konsultacijos metu gydytojas galėtų peržiūrėti vaizdo įrašus ir įvertinti krūpčiojimų pobūdį. Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Neišnešiotų Naujagimių Ypatumai
Daliai ankstukų tenka kovoti su sunkiomis ligomis, kurios gali kartotis augant. Sužinoję mažylio diagnozę, pirmiausia išsiaiškinkite viską apie jo būklę ir gydymą. Nebijokite klausti personalo tiek kartų, kiek jums reikia.
Kvėpavimo Sutrikimo Sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Tam, kad naujagimis galėtų savarankiškai kvėpuoti, jo plaučiai turi būti ne tik pakankamai išsivystę, bet ir subrendę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba. Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais. Dirbtinis kvėpavimas gali būti taikomas nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Iki tol, kol naujagimis būna pasiruošęs kvėpuoti pats. Pačiais sunkiausiais atvejais, dažniausiai, kai naujagimiui tenka įkišti vamzdelį į trachėją, kartu į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas. Tai ne taip seniai atrastas preparatas, kuris padeda plaučiams išsiskleisti. Mažyliui tampa ne tik lengviau įkvėpti, bet kartu paskatinamas ir sužadinamas savarankiškas kvėpavimas. Ypač mažos kūno masės naujagimiams (mažesniems nei 1000 gramų) surfaktantas dažniausiai sušvirkščiamas dar gimdykloje. Sunkiausia būna pirmąsias 3-4 dienas. Vėliau plaučiai pradeda geriau kvėpuoti, sumažėja papildomo deguonies poreikis.
#