Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai, keliami globos namų buities sąlygoms Lietuvoje. Siekiama išanalizuoti, kokie minimalūs standartai užtikrina orų ir kokybišką gyvenimą senjorams ir neįgaliesiems, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat nagrinėjama, kaip šie reikalavimai atitinka gyventojų ir jų artimųjų lūkesčius, ir kokios problemos iškyla praktikoje.
Minimalūs reikalavimai globos įstaigų pastatams ir aplinkai
Kiekviena globos įstaiga turi užtikrinti savo gyventojams saugią ir kokybišką aplinką, atitinkančią jų poreikius. Stacionarios socialinės globos įstaigos turi būti įsteigtos specialiai šiam tikslui pritaikytuose, pastatytuose ar rekonstruotuose pastatuose. Projektuojamos patalpos turi būti derinamos pagal Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatus ir turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančias statybos projektavimo normas. Be to, patalpos turi atitikti technines, sanitarines - higienines, darbų ir priešgaisrinės saugos normas ir reikalavimus. Dalis patalpų turi būti įrengtos ir pritaikytos žmonėms su fizine negalia (1994 m. Respublikinės statybos normos 154-93 „Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai bei aplinka, pritaikyti žmonėms su fiziniais trūkumais“).
Stacionarių socialinių globos įstaigų administracija turi užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką, rūpintis sukūrimu gyvenimo sąlygų, kiek galima artimesnių namų aplinkai. Miegamuosiuose kambariuose kiekvienam gyventojui turi būti pagrindiniai baldai: lova, spintelė, kėdė, o spinta ir stalas keliems asmenims. Gyventojas kambaryje gali turėti ir savo asmeninius baldus ar kitus daiktus. Vietų skaičius stacionariose socialinės globos įstaigose apskaičiuojamas pagal lovų skaičių. Minimalus bendras gyvenamasis plotas vienam globos įstaigos gyventojui - suaugusiajam turi būti ne mažesnis kaip 9 m2, o vaikui ne mažesnis kaip 11 m2. Bendrą gyvenamąjį plotą sudaro: miegamųjų ir užsiėmimo kambarių, gyventojų maldos kambarių, koridorių, holų, vestibiulių plotai bei rūkomųjų patalpų plotai. Iš to skaičiaus minimalus miegamojo kambario plotas vienam globos įstaigos gyventojui turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m2. Kambariuose lovos išdėstomos taip, kad tarpas tarp šalia esančių lovų būtų ne mažesnis kaip 0,9 m, o tarp lovų galų - ne mažesnis kaip 1,6 m. (Patalpų plotų paskirstymas nurodytas remiantis 1996 m. birželio 6 d. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr.
Prausyklos turi būti atskiros vyrams ir moterims. 10-iai gyventojų turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 praustuvas. Prausykloje turi būti rankšluosčių kabyklos, veidrodžiai, lentynėlės pasidėti asmeniniams higienos reikmenims, muilas ir elektrinis rankų džiovintuvas arba vienkartinės servetėlės. Tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims. Jie turi būti įrengti atskiromis kabinomis ir gerai ventiliuojami. 10-iai gyventojų turi būti skiriama ne mažiau kaip vienas klozetas. Turi būti įrengtos specialios kabinos asmenims su fizine negalia. Stacionariose socialinės globos įstaigose, kuriose nėra pirčių, turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas - 15 gyventojų, o kuriose yra pirtys, turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas - 30 gyventojų. Pirčių, vonių ir dušų patalpose turi būti įrengta pastovi arba kitokia papildoma kompensacinė įranga. Patalpos bei papildoma kompensacinė įranga turi atitikti higieninių normų reikalavimus. Kiekvienas įstaigos gyventojas turi būti išmaudytas ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Patalpos rūkymui turi atitikti keliamus padidintos apsaugos nuo gaisro reikalavimus, turi būti gerai vėdinamos. Šiose patalpose negali būti greitai užsiliepsnojančių daiktų ir baldų, būtinos peleninės ir šiukšlių dėžės, atsparios ugniai.
Globos namų aplinkoje turėtų būti žalia veja, gėlynai, sodeliai, suoliukai, pavėsinės, takeliai pasivaikščioti ir žmonėms, naudojantiems vežimėlius.
Taip pat skaitykite: Sveikata, saugumas ir ugdymas vaikų užsiėmimuose
Personalas ir teikiamų paslaugų kokybė
Globos įstaigų darbuotojų skaičius planuojamas remiantis etatų normatyvais, kurie 1999 metais galioja atsižvelgiant į patvirtintus biudžeto asignavimus. Nuo 2000 metų darbuotojų skaičius turi būti planuojamas vadovaujantis normatyvais, esančiais šiuose prieduose. Darbuotojai privalo turėti reikiamą išsimokslinimą, kvalifikaciją ar licenciją pavestiems uždaviniams atlikti. Kiekvienam darbuotojui turi būti parengta pareiginė instrukcija. Ateityje įstaiga turi siekti, kad administracijos ir ūkio personalas sudarytų ne daugiau kaip 30 proc. bendro personalo skaičiaus. Globos įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas nuolat tobulinti darbuotojų profesinį bei kvalifikacinį pasirengimą.
Stacionarios globos įstaigos paskirtis yra sudaryti žmogui kiek galima palankesnes sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą, skatinti jų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos socialinio darbo, psichologinės, kultūrinės, sporto, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo, religinės ir kitos paslaugos. Atskirų tipų globos įstaigose (pagal teikiamų paslaugų specifiką) turi gyventi asmenys, kurių poreikis paslaugoms atitinka tos įstaigos tipą. Įstaigos gyventojai turi gauti kokybiškas bazines paslaugas be papildomo apmokėjimo. Lėšos, gautos iš gyventojų už gyvenimą globos įstaigoje, paskirstomos pagal patvirtintą tvarką (4 priedas).
Darbuotojų etatai pagal globos įstaigos tipą
Senelių globos namai:
- Gydytojas - 1 etatinis vienetas 150 gyventojų.
- Virėja - 6 etatiniai vienetai nuo 300 iki 400 gyventojų, 7 etatiniai vienetai, esant daugiau kaip 400 gyventojų.
- Valytoja - 1 etatinis vienetas 600 kv.
- Kiemsargis - 1 etatinis vienetas 2000 kv.
Vaikų globos namai:
- Gydytojas - 1 etatinis vienetas 100 vaikų.
- Valytoja - 1 etatinis vienetas 600 kv.
- Kiemsargis - 1 etatinis vienetas 2000 kv.
- Apželdintojas-sodininkas - 0,5 etatinio vieneto iki 1 ha ir 1 etatinis vienetas daugiau negu 1 ha vaiskrūmių, vaismedžių, želdinių, gėlynų bei žaliųjų vejų priežiūrai.
Neįgaliųjų globos namai:
Taip pat skaitykite: Pažyma vaikų ekskursijai: kada reikalinga?
- Gydytojas - 1 etatinis vienetas 200 gyventojų.
- Batsiuvys - 0,5 etatinio vieneto iki 200 gyventojų, 1 etatinis vienetas, kai yra daugiau kaip 200 gyventojų.
- Virėja - 6 etatiniai vienetai nuo 300 iki 400 gyventojų ir 7 etatiniai vienetai, kai yra daugiau kaip 400 gyventojų.
- Valytoja - 1 etatinis vienetas 600 kv.
- Kiemsargis - 1 etatinis vienetas 2000 kv.
- Apželdintojas-sodininkas - 0,5 etatinio vieneto iki 1 ha ir 1 etatinis vienetas daugiau negu 1 ha vaiskrūmių, vaismedžių, želdinių, gėlynų bei žaliųjų vejų priežiūrai.
Gyventojų priėmimas ir išvykimas iš globos įstaigos
Kiekviena įstaiga turi turėti aiškiai nustatytą savo klientų kontingentą (amžius, negalios forma), rašytines taisykles apie gyventojų priėmimą, išvykimą iš globos įstaigos. Asmenų globos poreikio patenkinimą sprendžia gyvenamosios vietos savivaldybė ir apskrities viršininko administracija, sudarydamos sutartis su kitais stacionarių socialinės globos įstaigų steigėjais.
Asmuo (jo globėjas), pageidaujantis apsigyventi stacionarioje socialinės globos įstaigoje, raštu kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybės globos ir rūpybos skyrių. Esant sprendimui apgyvendinti globos įstaigoje, komisija savo išvadas bei dokumentus perduoda steigėjui arba apskrities viršininko administracijos socialinių reikalų skyriui, kuris asmeniui išduoda nukreipimą apsigyventi globos įstaigoje. Nukreipime nurodoma apsigyvenimo data ir informacija apie apsigyvenimo globos įstaigoje tvarką bei reikalingus papildomus dokumentus.
Priimant asmenį į globos įstaigą, sudaroma dvišalė sutartis tarp asmens (jo globėjo, jei asmuo yra nepilnametis ar neveiksnus) ir globos įstaigos administracijos. Sutartyje numatomos gyventojo gyvenimo sąlygos, teisės, pareigos, socialinių ir sveikatos paslaugų apmokėjimo sąlygos ir tvarka, veiksmai, kurių bus imtasi, jei asmens elgesys ar sveikatos būklė kels papildomų problemų globos įstaigų gyventojams, administracijai ir jei asmuo nepripras prie globos įstaigos aplinkos ir tvarkos.
Asmuo gali būti išrašytas iš globos įstaigos, jei:
- Asmuo turi žmogaus orumą nežeminančias gyvenimo sąlygas.
- Giminės, artimieji ar globėjai turi sąlygas ir nori pasiimti klientą iš globos įstaigos.
Išvykstant visam laikui, sutartis tarp asmens, jo tėvų (globėjo) ar kitų suinteresuotų asmenų ir globos įstaigos administracijos nutraukiama pagal raštišką prašymą. Jei asmuo neveiksnus, reikalingas savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus sutikimas. Asmeniui išvykstant į kitą globos įstaigą informuojamas steigėjas.
Taip pat skaitykite: Kaip stresas veikia vaisingumą
Lėšų, gautų už gyvenimą globos įstaigoje, naudojimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 01 29 nutarimu Nr. Metų pradžioje turi būti parengta ir pensionato vadovo patvirtinta gautų lėšų panaudojimo sąmata. Lėšos, gautos iš gyventojų už gyvenimą pensionatuose, naudojamos valstybės biudžeto lėšoms atstatyti ir pervedamos į biudžetinių lėšų atsiskaitomąją sąskaitą. Finansinėje atskaitomybėje gautos lėšos ir jų panaudojimas parodomos formoje Nr. 4a. Ši tvarka pradedama taikyti gavus lėšas už 1999 m. Šie reikalavimai taikomi stacionarioms socialinės globos įstaigoms neatsižvelgiant į jų žinybinį pavaldumą.
Problemos ir iššūkiai
Nepaisant nustatytų standartų, realybė globos namuose ne visada atitinka lūkesčius. Gyventojai ir jų artimieji dažnai susiduria su šiomis problemomis:
- Vietų trūkumas: Lietuvoje sparčiai senstant visuomenei, globos namų vietų trūkumas tampa vis aktualesnis. Laukiančiųjų eilės ilgėja, o ne visi naujai steigiami globos namai atitinka šiuolaikinius reikalavimus.
- Privatumo stoka: Socialinės globos normos kartais neatitinka namų aplinkos koncepcijos. Pavyzdžiui, viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių.
- Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas: Daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, todėl tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės.
- Biurokratija: Socialinėje sistemoje daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę.
- Žmogaus teisių pažeidimai: Pasitaiko atvejų, kai neįgalūs veiksnūs žmonės negali išeiti iš globos namų, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišduoda leidimo.
Svarbiausi aspektai renkantis globos namus
Renkantis globos namus, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Gyvenimo sąlygos: Ar patalpos pritaikytos žmonėms su negalia, ar yra pakankamai privatumo, ar aplinka jauki ir primena namus.
- Personalas: Ar darbuotojai profesionalūs, nuoširdūs, ar skiriama pakankamai dėmesio gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui.
- Sveikatos priežiūra: Ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos.
- Užimtumas ir laisvalaikis: Ar organizuojamos užimtumo veiklos, ar sudaromos sąlygos bendravimui, ar užtikrinama reabilitacija.
- Savininkų požiūris: Ar savininkai rūpinasi gyventojų gerove, ar stengiasi sukurti jaukią ir orią aplinką.
tags: #norint #steigti #globos #namus #reikalavimai #buities