Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau jo poveikis sveikatai, ypač vaisingumui, dažnai nuvertinamas. Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ gydytoja akušerė-ginekologė Greta Kvederaitė-Budrė atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu atpažinti kūno siunčiamus signalus, kol stresas netapo rimtesnių sveikatos sutrikimų priežastimi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stresas veikia moterų ir vyrų vaisingumą, kokie yra streso valdymo būdai ir ką daryti, jei kyla problemų dėl pastojimo.
Streso Poveikis Moterų Vaisingumui
Patiriant stresą, moters organizme padidėja kortizolio, katecholaminų, vazopresino, augimo hormono ir kitų hormonų gamyba. Šių hormonų disbalansas gali sukelti nuotaikų svyravimus, svorio pokyčius, padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje ir kitus sveikatos negalavimus. Gydytoja akušerė-ginekologė aiškina, kad stresas taip pat mažina lytinių hormonų koncentraciją kraujyje, dėl ko gali sutrikti menstruacijų ciklas ir atsirasti vaisingumo problemų.
Kaip Stresas Veikia Reprodukcinę Sistemą
Stresas tiesiogiai veikia moters hormonų pusiausvyrą - mažėja estrogeno ir progesterono kiekis, sutrinka ovuliacija bei mėnesinių ciklas. Tai gali pasireikšti įvairiai: nuo ciklo pailgėjimo ar sutrumpėjimo iki visiško mėnesinių išnykimo. Dėl hormonų disbalanso dažnai sustiprėja ir priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai - moteris gali jausti didesnį nuovargį, dirglumą ir sumažėjusį lytinį potraukį.
Trumpalaikis stresas organizmui dažniausiai nėra žalingas, nes padeda greičiau reaguoti į iššūkius, suaktyvina kraujotaką, širdies ir raumenų veiklą. Tačiau užsitęsusi įtampa veikia priešingai - ilgainiui ji išbalansuoja hormoninę sistemą, dėl to gali pradėti svyruoti kraujospūdis, sutrikti širdies ritmas, išsivystyti atsparumas insulinui ar padidėti rizika susirgti autoimuninėmis bei skydliaukės ligomis.
Ilgalaikis stresas pirmiausia paveikia moters reprodukcinę sistemą. Organizmas tokią būseną suvokia kaip netinkamą laiką nėštumui, todėl gali sutrikti ovuliacija, sumažėti lytinis potraukis ir pastojimo tikimybė.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir streso mažinimas
Stresas ir Nėštumo Komplikacijos
Nors pats stresas retai būna tiesioginė persileidimo priežastis, jis gali prisidėti prie kitų gretutinių būklių, tokių kaip padidėjęs kraujospūdis, gestacinis diabetas ar autoimuniniai sutrikimai, kurie savo ruožtu didina komplikacijų riziką nėštumo metu.
Lėtinės Ligos ir Stresas
Kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) ar endometriozė, sukuria užburtą ratą - jos pačios kelia didesnį stresą, o šis savo ruožtu dar labiau sustiprina ligos simptomus. Sergant PKS, organizme padidėja androgenų - vyriškųjų hormonų - kiekis, o stresas šį disbalansą dar labiau sustiprina. Dėl to tokie simptomai kaip aknė, padidėjęs plaukuotumas ar vaisingumo sutrikimai gali tapti ryškesni. Esant endometriozei, įtampa gali skatinti uždegiminius procesus, sustiprinti skausmą ir neigiamai paveikti moters vaisingumą.
Lėtinis stresas gali slopinti skydliaukės veiklą, mažinti skydliaukę stimuliuojančio hormono gamybą bei trikdyti hormonų virtimą į aktyviąsias formas. Be to, ilgalaikė įtampa daro poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai - skatina hipertenziją, širdies ritmo sutrikimus, aktyvina kraujo krešėjimą, todėl didėja infarkto ar insulto rizika. Stresas taip pat kenkia psichikos sveikatai - gali sukelti nerimą, dirglumą, nemigą, depresijos simptomus ar emocinį išsekimą.
Streso Poveikis Vyrų Vaisingumui
Nors dažnai kalbama apie streso įtaką moterų vaisingumui, svarbu paminėti, kad stresas taip pat gali paveikti ir vyrų reprodukcinę sveikatą. Tyrimai rodo, kad nuolat stresą patiriančių vyrų spermos kiekis ejakuliuojant būna mažesnis, o pati sperma, tikėtina, yra deformuota arba sutrikusios motorikos.
Stresas ir Spermos Kokybė
Stresas gali lemti prastesnę spermos kokybę. Tai gali būti dėl kortizolio, dažnai vadinamo streso hormonu. Ilgalaikis stresas didina kortizolio kiekį, kuris gali neigiamai paveikti testosterono kiekį.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
Oksidacinis Stresas ir Vyrų Vaisingumas
Oksidacinis stresas - tai būklė, kai organizme susidaro disbalansas tarp ląstelių gaminamų laisvųjų radikalų ir organizmo gebėjimo neutralizuoti juos ir pašalinti jų kenksmingą poveikį pasitelkus antioksidantus. Vyrų reprodukcinei sistemai oksidacinis stresas gali pabloginti spermos kokybę, spermatozoidų koncentraciją ir judrumą, morfologiją, kitaip tariant, neigiamai paveikti gebėjimą apvaisinti kiaušialąstę.
Darbo Pobūdis ir Vyrų Vaisingumas
Tyrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad darbas gali daryti įtaką vyro reprodukcinei sveikatai: nustatyta, jog pastovią įtampą darbe patiriančių vyrų testosterono kiekis kraujyje yra sumažėjęs. Bedarbystė taip pat kelia psichologinę įtampą, galinčią paveikti sėklos kokybę ir vaisingumą.
Kaip Sumažinti Stresą ir Pagerinti Vaisingumą
Norint pagerinti savijautą ir padidinti pastojimo tikimybę, svarbu imtis priemonių, padedančių sumažinti streso lygį.
Kūno Signalų Atpažinimas
Pirmasis žingsnis moters kelyje į geresnę savijautą - dėmesys savo kūno siunčiamiems signalams. Moters organizmas itin jautriai reaguoja į pokyčius, todėl tokie simptomai kaip nuolatinis nuovargis, įtampa, plaukų slinkimas ar virškinimo sutrikimai gali būti pirmieji ženklai, kad organizmas patiria per didelį stresą.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
- Dienos režimas: Laikykitės dienos režimo, pakankamai ilsėkitės ir miegokite bent 6-8 valandas per parą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda organizmui greičiau atsistatyti.
- Subalansuota mityba: Laikykitės subalansuotos mitybos, vartokite pakankamai vandens ir ribokite alkoholio vartojimą.
- Emocinė savijauta: Stebėkite emocinę savijautą ir ieškokite būdų, padedančių nusiraminti.
Specialistės teigimu, visiems pokyčiams reikia laiko, todėl naujus įpročius geriausia diegti palaipsniui - pradėti nuo didesnio fizinio aktyvumo, vėliau peržiūrėti mitybą ar miego rutiną.
Taip pat skaitykite: Maisto paramos galimybės vaikams
Kiti Streso Mažinimo Būdai
- Meditacija: Meditacija padeda sumažinti streso lygį.
- Gilaus kvėpavimo pratimai: Gilaus kvėpavimo pratimai padeda atsipalaiduoti.
- Dienoraščio rašymas: Dienoraščio rašymas padeda išreikšti jausmus ir sumažinti stresą.
- Pokalbis su artimaisiais: Pokalbis su draugu, šeimos nariu ar sveikatos priežiūros specialistu gali padėti sumažinti streso lygį.
Mitybos Įpročiai, Padedantys Pagerinti Vaisingumą
- Antioksidantai: Vartokite daugiau vaisių, daržovių, riešutų ir nesmulkintų grūdų, kuriuose gausu antioksidantų.
- Sotesni pusryčiai: Valgykite sotesnius pusryčius, kuriuose mažiau angliavandenių.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Vartokite omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus.
- Vanduo: Gerkite daug vandens ir venkite saldžių bei gazuotų gėrimų.
- Viduržemio jūros dieta: Laikykitės Viduržemio jūros tipo dietos, kurioje daugiau žuvies ir mažiau raudonos bei perdirbtos mėsos.
- Skaidulos: Vartokite daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, tokių kaip nesmulkinti grūdai, vaisiai, daržovės ir pupelės.
Vitaminai ir Mineralai
- Vitaminas C: Vitamino C papildai gali padėti pagerinti spermos kokybę ir partnerių nėštumą.
- Vitaminas D: Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl vitamino D vartojimo.
- Cinkas: Gauti pakankamai cinko yra vienas iš kertinių vyrų vaisingumo akmenų.
Augaliniai Papildai
- Tribulus terrestris: Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl Tribulus terrestris papildų vartojimo.
- Ožragė: Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl ožragės papildų vartojimo.
- Ašvaganda: Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl ašvagandos papildų vartojimo.
- Maca šaknis: Pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu dėl maca šaknies vartojimo.
Kada Kreiptis į Specialistus
Jei kyla įtarimas, kad stresas gali būti menstruacijų ciklo pokyčių ar kitų organizmo sutrikimų priežastis, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti galimas priežastis. Jeigu labai laukiate stebuklo, bet pastoti nepavyksta 6-12 mėnesių laikotarpyje, nenaudojant apsaugos priemonių, o lytiniai santykiai vyksta reguliariai - tai yra ne rečiau kaip 2-3 kartus per savaitę, tuomet rekomenduojama atlikti išsamesnius poros tyrimus. Reikėtų nedelsti ir kreiptis jau po 6 mėnesių, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų. Taip pat jeigu yra tokie rizikos veiksniai kaip policistinių kiaušidžių sindromas, nereguliarus menstruacinis ciklas, atliktos dubens organų operacijos, diagnozuota ar operuota endometriozė, persirgtos lytinių takų infekcijos ar vyrui nustatytos sveikatos problemos, galinčios paveikti vaisingumą.
Vaisingumo Tyrimai
Vaisingumo tyrimai atliekami abiem partneriams, nes tai - bendras poros „projektas“. Svarbiausia įvertinti tokius pagrindinius aspektus, kaip ar vyksta ovuliacija, kiaušintakių pratakumą ir ar gimda ir jos gleivinė yra tinkamos embrionui įsitvirtinti ir vystytis. Vyrams svarbiausias tyrimas yra spermograma, kuri padeda nustatyti apie 30 proc. nevaisingumo priežasčių.
Pagalbinis Apvaisinimas
Jei pastoti nepavyksta, efektyviausią pagalbą dažnai suteikia pagalbinio apvaisinimo procedūros. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra vienas efektyviausių ir saugiausių nevaisingumo gydymo metodų.