Įvadas
Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas džiaugsmo ir laukimo. Vis dėlto šis laikotarpis dažnai susijęs su įvairiais iššūkiais, įskaitant padidėjusį jautrumą ir stresą. Stresas nėštumo metu yra aktuali tema, kuri gali turėti didelį poveikį tiek būsimai mamai, tiek jos kūdikiui. Nėštumo metu moterys patiria įvairių emocinių ir fiziologinių pokyčių. Gali susidaryti įspūdis, kad nėštumo laikas yra be galo šviesus ir moteris išgyvena tik pozityvias emocijas - laimę, džiaugsmą, viltį, prasmės pojūtį, bet dažnai šiame gyvenimo etape greta yra ir nerimas bei stresas. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas streso poveikis nėštumo metu, ypač darbe, bei pateikiamos rekomendacijos, kaip valdyti stresą ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą.
Kas Yra Stresas ir Kaip Jis Veikia Organizmą?
Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į išorinius ar vidinius dirgiklius, kurie gali kelti grėsmę asmens gerovei ar pusiausvyrai. Tai organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kai jaučiamas harmonijos trūkumas. Medicinos terminologijoje, nervinė įtampa atitinka streso sąvoką. Psichologai dažnai skirsto stresą į dvi pagrindines kategorijas: emocinis ir fizinis. Emocinis stresas gali būti susijęs su psichologiniais veiksniais, tokiais kaip nerimas, liūdesys ar frustracija. Patiriant bet kokį stresą išsiskiria streso hormonas - kortizolis.
Stresas gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis (chroniškas). Trumpalaikis stresas gali netgi teigiamai veikti žmogų: grūdina, formuoja charakterį ir brandina kaip asmenybę. Antrą kartą atsidūrus panašioje situacijoje, psichinė ir emocinė reakcija būna mažesnė. Tačiau dažnai pasikartojantis ir ilgai trunkantis stresas sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus ir didina riziką susirgti depresija, širdies ligomis ar Alzheimeriu. Jei tai trumpalaikis stresas, kortizolio kiekis pakyla ir sumažėja. Jei ilgalaikis - streso hormono kiekis pakyla ir nebesumažėja. Dėl ilgalaikio streso sutrinka miegas, apetitas, padidėja kraujospūdis, mamos kūne prasideda uždegiminiai procesai, žūsta nervų ląstelės.
Patyrus stresą, gali pasireikšti tokie pirminiai kūno požymiai kaip dažnesnis širdies plakimas, raumenų įsitempimas, padažnėjęs kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Akušerė, projekto "Sumani mama" kūrėja ir knygų tėvams autorė Marija Mizgaitienė dalijasi, kaip nėščios moters organizmas reaguoja į stresą. "Nėštumo metu gali kilti daugybė stresinių situacijų: tyrimų rezultatų laukimas, nerimas dėl karščiavimo, vaisiaus judesių ir t. t., tačiau toks stresas dažniausiai yra trumpalaikis ir pavojaus nekelia. Jis netgi gali būti naudingas, nes suteikia motyvacijos imtis veiksmų, domėtis, skatina nėščiąją pasitempti, labiau rūpintis tiek savimi, tiek būsimu vaikeliu, rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, lankytis pas gydytojus", - teigia medikė. Visai kitaip yra su ilgalaikiu (chronišku) stresu, kuris kyla nuo ilgalaikės įtampos, baimės, nerimo.
Taip pat skaitykite: Kaip stresas veikia vaisingumą
Streso Šaltiniai Nėštumo Metu
Nėštumo metu moterys patiria įvairių emocinių ir fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai gali sukelti stresą ir nerimą. Nėštumas gali būti džiaugsmingas laikotarpis, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių iššūkių ir rūpesčių. Daugelis moterų, laukiančių kūdikio, kyla klausimas, ar stresas gali turėti neigiamos įtakos jų nėštumui.
Streso šaltiniai nėštumo metu:
- Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių, tokių kaip svorio padidėjimas, hormonų lygio svyravimai ir fiziniai diskomfortai. Per nėštumą kūnas patiria daugybę pokyčių, tokių kaip svorio priaugimas, hormonų svyravimai ir fiziniai diskomfortai.
- Būsimos mamos gali jausti spaudimą iš šeimos, draugų ar darbo vietos.
- Daugelis šeimų susiduria su finansiniais iššūkiais, kai laukiasi kūdikio.
- Nėštumo metu moterys gali patirti padidėjusią nerimo ar depresijos riziką.
- Nėštumas gali sukelti įvairias emocijas - nuo džiaugsmo iki baimės.
- Pakeitęs visuomeninį statusą, nėštumas gali paveikti santykius su partneriu, šeima ir draugais. Įtampos tarp partnerių gali kilti dėl skirtingų lūkesčių.
Stresą darbe nėštumo metu dažniausiai sukelia įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos, mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai ir dažnos komandiruotės.
Gestacinio diabeto diagnozė, o tuo labiau - šios būklės valdymas, - kai kurioms nėščiosioms virsta tikru išbandymu, sukeliančiu daug streso bei provokuojančiu nuolatinį nerimą ir depresijos simptomus. Gestacinio diabeto sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat siejasi su nuotaikos, emociniais, elgesio pokyčiais. Dažnai tai susiję su neigiamomis emocijomis: nervingumu, nerimu, baimingumu, pykčiu, liūdesiu.
Ilgalaikio Streso Poveikis Nėštumui ir Vaisiui
Nors stresas yra natūrali žmogaus reakcija, ilgalaikis ar intensyvus stresas gali turėti įtakos tiek moters sveikatai, tiek vaiko vystymuisi. Ilgalaikis stresas nėštumo metu gali sukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, priešlaikinis gimdymas, ir netgi per didelis svorio priaugimas. Moterims, patiriančioms didelį stresą, gali pasireikšti depresijos ir nerimo simptomai.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios ilgalaikiam stresui. Didelis bei ilgalaikis kortizolio kiekis žalingai veikia smegenų struktūrą, o jo poveikis gali būti juntamas visą mažylio gyvenimą.
Ilgalaikis stresas ypač kenksmingas nėščiosioms, nes neigiami potyriai perduodami įsčiose besivystančiam mažyliui.
- Pirmasis trimestras: Jei nėščioji patiria ilgalaikį stresą pirmojo trimestro metu, neigiamų emocijų įtaka vaisiaus vystymuisi yra tokia didelė, kad didžioji dalis tokių moterų patiria persileidimus. Moksliniai tyrimai rodo, kad tik apie 15 procentų moterų, patiriančių labai stiprius išgyvenimus ir itin aukšto lygio stresą, išnešioja ir pagimdo vaikus, likusioji dalis juos praranda. Pati nepalankiausia padėtis stebima pas tas moteris, kurios patiria tokį didelį stresą I-me nėštumo trimestre - tik apie 15 proc. moterų išnešioja vaikus.
- Trečiasis trimestras: Kai nėščioji patiria ilgalaikį stresą trečiojo trimestro metu, išauga didelė tikimybė patirti priešlaikinį gimdymą. Tyrimai parodė, kad tokiems vaikiukams kraujospūdis būna aukštesnis nei įprastai, jų dirglumas didesnis, jie būna mažesnio svorio ir pasižymi prastesniu atsparumu ligoms. Dėl antros nėštumo pusės moters ligų, mergaitės dažniau gimsta pridususios, užslopintos. Pirmais gyvenimo metais jos būna labai neramios, vėliau pradeda vaikščioti, yra emocionaliai nepatvarios ir baikščios.
Stresas nėštumo metu gali sukelti neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl motinos stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau vaikystėje suserga depresija ir kitomis ligomis.
Daugiau streso patyrusios mamos pastebimai dažniau tikindavo, jog jų kūdikiai neretai atrodo pikti, verkia, yra neramūs, jei jie paliekami lovelėje. Depresija sergančių mamų vaikai patiria neigiamą tokios padėties poveikį. Negana to, atlikti tyrimai parodė, jog motinų emocinė būklė veikia vaikus net ir šiems gimus. Depresija sergančių mamų vaikai, būdami ikimokyklinukais, linkę turėti didesnį streso hormono kortizolio kiekį. Pasak tyrėjų, tokie vaikai gali turėti prastus santykius su bendraamžiais, jiems gali išryškėti prasta savikontrolė, agresija ir problemos mokykloje. Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami į atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save. Tad mamų psichologinė būklė tiek nėštumo metu, tiek ir po jo smarkiai veikia vaikų emocinę būklę, gebėjimą bendrauti ir susitvarkyti su savo mintimis.
Tyrimo rezultatai rodo, kad psichologinis stresas nėštumo laikotarpiu turi nedidelį, bet nuolatinį poveikį vaikų agresyvaus ir impulsyvaus elgesio rizikai. Tyrėjai nustatė, kad moterų, kurios nėštumo metu patyrė didesnį nerimą, depresiją ar stresą, gimusiems vaikams dažniau pasireiškė aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai bei agresyvus elgesys ankstyvos vaikystės metu. Kiti tyrimai taip pat liudija, kad didelis stresas ir nerimas nėštumo metu gali sietis su mažesniu naujagimio svoriu, prastesne vaiko sveikata, blogesnėmis pažintinėmis funkcijomis ar būsimais mokymosi rezultatais.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Pastebėta, kad ilgalaikis stresas tiesiogiai atsiliepia kūdikio ūgiui. Tų nėščių moterų, kurios nuolat nerimavo, jaudinosi, patyrė stresą, kūdikiai gimsta mažesni, galima sakyti, trumpesni. Gali būti (bet nebūtinai) ir mažesnio svorio, jie blogiau įvertinami pagal APGAR skalę. Taip pat tokie naujagimiai gimsta mažesnės galvos apimties, t. y. ir mažesnės smegenų apimties. Taip pat buvo nustatytas gilaus mamos streso ir vaiko protinio sutrikimo bei emocijų, dėmesio sutelkimo sutrikimų ir hiperaktyvumo ryšys, taip pat jiems buvo būdingi pažintinės raidos sutrikimai. Tai paaiškinama padidėjusiu streso hormonų - kortikotropino, kortizolio ir androgenų kiekiu. Per daug streso hormonų sutrikdo vaiko pažintinio vystymosi gebėjimus, tuomet sunkiau vystosi kalba, sumažėja galimybė suprasti ir atsirinkti mokymosi turinį. Tai ypač žalinga mergaitėms. Berniukams ilgalaikis gilus mamos stresas ikimokykliniame amžiuje gali sutrikdyti nervinių ląstelių raidą, o to pasekmė gali būti, pavyzdžiui, disleksija (skaitymo ir rašymo sunkumai) ar net rimtesnės psichikos bėdos.
Priešingai, teigiamos motinos emocijos yra labai reikalingos įsčiose augančiam ir besivystančiam mažyliui. Kuo pozityvesnė motina, tuo labiau atsipalaidavęs ir ramus pilvelio gyventojas. Kai motinos emocijos būna teigiamos, ji jaučiasi pakiliai ir komfortabiliai - visa tai persiduoda kūdikiui, todėl jam dar įsčiose formuojasi pozityvioji patirtis, kurią jis atsineša gimdamas į pasaulį.
Streso Poveikis Širdžiai ir Kraujotakai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį, kuris veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies Permušimai
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį.
Kaip Valdyti Stresą Nėštumo Metu
Valdyti stresą nėštumo metu yra būtina užduotis, siekiant užtikrinti sveiką tiek motinos, tiek vaiko vystymąsi. Nėštumo metu svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją. Svarbiausia - rasti būdus, kaip su juo susidoroti, ir pasirūpinti savo, bei savo vaiko gerove. Svarbu žinoti, kad stresas kenksmingas be išimties visiems žmonėms, o stiprus ir / ar užsitęsęs stresas nėštumo metu gali sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, nulemti nėščiųjų hipertenziją ar širdies ligas, preeklampsiją. Dėl streso didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, tad kūdikis gali gimti neišnešiotas.
Mamų turėtų stengtis patirti kuo mažiau streso. Natūralu, jog nėštumo metu moterys jaučia stresą. Veikiausiai joks žmogus negali pilnai atsiriboti nuo nors retkarčiais aplankančio nerimo, baimės ar kitų neigiamų emocijų.
Jei jaučiate nerimą, liūdesį, įtampą ar emocinį išsekimą nėštumo metu ar po gimdymo, svarbu žinoti, kad pagalba yra galima ir jos ieškoti - visiškai normalu.
Streso Mažinimo Būdai Darbo Aplinkoje
- Pietų pertrauka: Išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl patalpose retai būna gryno oro, o darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
- Vanduo: Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, kad nereikėtų vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
- Socialinė medija: Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
- Pokyčiai darbo aplinkoje: Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (pvz., video žaidimus, stalo futbolą ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).
Veiksmingi Streso Valdymo Metodai
- Veiklos kaita: Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio prie kito.
- Sportas: Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Taip pat padėti gali mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis. Reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas nėštumo etapui, gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, plaukimas arba joga, gali padėti sumažinti stresą.
- Emocinės treniruotės: Gana veiksmingai nervus ramina emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės, kai kurios sporto rūšys: plaukimas, slidinėjimas, važiavimas dviračiu, sportiniai šokiai su muzika.
- Atsipalaidavimo pratimai: Kiekvienas individualiai gali atlikti lengvus pratimus, leidžiančius atsipalaiduoti. Tai įvairios skaičiuotės, malonių vaizdinių sukėlimas atmintyje, atsipalaidavimą sukeliantys žodžiai (garso įrašai). Specialistai gali išmokyti emocinės įtampos mažinimo, atsipalaidavimo pratimų grupinių psichoterapinių užsiėmimų metu. Meditacija, gilus kvėpavimas, ar jogos praktikos gali būti puikus būdas sumažinti stresą. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir padažnėjusį širdies ritmą.
- Pozityvūs jausmai: Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Tad kiekvieną dieną reikėtų skirti nors kelias minutes trunkantiems apmąstymams, kuo ši diena yra graži, dėl ko jaučiate dėkingumą ir panašiai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją. Pabandykite pakeisti neigiamas mintis į teigiamas.
- Kvėpavimo pratimai: Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
- Juokas: Nepamirškite ir tokių paprastų priemonių kaip juokas. Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje. Streso mažinimui ypač padeda pozityvūs jausmai ir juokas.
- Trumpalaikiai užsiėmimai: Susidūrus su stresu (būnant darbe ar namuose), turėkite kelių minučių užsiėmimą, kuris padėtų nusiraminti. Galbūt tai spalvinimas, trumpas pasivaikščiojimas, muzikos klausymasis ar kita jūsų mėgstama veikla. Investuokite laiko sau. Skirkite laiko hobiui, mėgstamai veiklai ar tiesiog poilsiui.
- Arbatos gėrimas: Išgerkite puodelį arbatos su artimu žmogumi. Gurkšnojant arbatą galima atsipalaiduoti ir ramiai pasikalbėti apie tai, kas kelia įtampą.
- Apkabinimai: Kai artimas žmogus apkabina, paglosto galvą, kartais stresas ima ir atslūgsta.
- Kūryba ir gamta: Sportuoti, užsiimti kūryba, rūpintis gėlėmis, gamta, gyvūnais ar rasti kitą, kartais gal tik jums vienai tinkantį ir patinkantį streso šalinimo būdą.
- Savęs klausimas: Paklauskite pačios savęs, o ko man dabar norėtųsi labiausiai ir padarykite tai.
- Bendraukite su šeima ir draugais yra svarbu. Socialinis palaikymas gali sumažinti streso lygį. Bendraukite, susikurkite „pagalbos tinklą“, kuriame bus jūsų antroji pusė, šeima ir draugai.
- Sukurkite dienoraštį, kuriame galėtumėte rašyti savo mintis ir jausmus.
- Kuo daugiau žinosite apie nėštumą, tuo mažiau baimės jausite. Dar vienas svarbus aspektas - priimti, kad nėštumas gali būti sudėtingas laikotarpis, ir visiškai natūralu jausti stresą.
- Jei stresas tampa sunkiai valdomas, gali būti naudinga kreiptis į specialistus - psichologus ar psichoterapeutus. Jei stresas tampa nepakeliamas ar kelia rimtų problemų, verta kreiptis į specialistus. Jei stresas tampa nevaldoma problema, pasitarkite su psichologu ar terapeutė.
Mityba ir Vitaminai Nervų Sistemai
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms.
Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Darbo Apsaugos Taisyklės Nėščiosioms
Svarbu žinoti, kad nėščiųjų darbo sąlygos yra reglamentuotos Darbo apsaugos taisyklėse. Šios normos nurodo, kokia aplinka būtų saugi nėščiosios darbui. Pavyzdžiui, nėščiosios negali dirbti naktinio darbo, viršvalandžių - tai gali pakenkti vaisiui.
Emocijų Valdymas Nėštumo Metu
Emocijų pokyčiai nėštumo metu yra dažni, ir svarbu mokėti su jais tvarkytis.
- Sukurkite dienoraštį, kuriame galėtumėte rašyti savo mintis ir jausmus.
- Pabandykite pakeisti neigiamas mintis į teigiamas.
Pagalba ir Parama
Nerimą labai veiksmingai mažina kalbėjimasis. Tad labai svarbu kalbėtis su artimais asmenimis apie tai, dėl ko nerimaujama, nepamiršti, kad galimos ir savipagalbos grupės, kurių yra socialiniuose tinkluose, internete.
Kartais labai sunku pačiam susitvarkyti su nerimu ir depresiškumu, tad prireikia profesionalų - psichologų, psichoterapeutų, o kartais ir psichiatrų - pagalbos. Profesionali pagalba labai svarbi, kai tampame nerimo įkaitais, kai nerimas mus įkalina neracionalios baimės pasaulyje, kur stiprus katastrofiškumo jausmas. Nerimas ir depresija dažnai eina koja kojon: atsiradus nerimui, randasi ir depresiškumas. Tai irgi gali būti vienas iš signalų, kad reikia profesionalų pagalbos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar nerimas nesukėlė fizinės sveikatos pakitimų - virškinimo sutrikimų, ūmių galvos skausmų ar lėtinio skausmo, nes stiprus nerimas glaudžiai siejasi su fiziniais simptomais.
Nors apie psichinę sveikatą vis garsiau kalbama viešoje erdvėje, vis dar ne retam žmogui nejauku kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus net tada, kai tai būtina. Tyrimų rezultatai liudija, kad moterys, kurios laukiasi ir turi gestacinį diabetą, jaučiasi stigmatizuojamos dėl šios diagnozės. Jos taip pat dažnai internalizuoja - priima kitų žmonių požiūrį, nuomonę, standartus, vertinimus - visuomenės stigmą, jaučiasi kaltos dėl savo diagnozės. Internalizuota stigma, kuri turi ryšį su menkavertiškumu, savęs nuvertinimo išgyvenimu, savęs kaltinimu, dažnai ir sulaiko nėščiąsias nuo kreipimosi į specialistus dėl psichikos sveikatos. Tam nepadeda ir visuomenėje dar gaji nuomonė, kad į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi tik silpni žmonės, kurie patys nesusitvarko su savimi ir pan. Vis dėlto klaidinga manyti, kad mūsų būklė yra asmeninio silpnumo požymis arba, kad turėtumėme sugebėti ją kontroliuoti be jokios pagalbos. Kreipimasis į specialistus, savišvieta apie savo būklę ir bendravimas su asmenimis, kurie turi panašių simptomų, gali padėti įgyti savigarbos ir įveikti destruktyvų savęs vertinimą.
Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai - padidėja rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai atsirasti. Nors nėštumo metu patiriamas nerimas dažnai sumažėja gimus vaikui ir po gimdymo, tačiau labai aukštas ¾ moterų nerimo lygis nėštumo metu lemia pogimdyvinę depresiją.
Jei jaučiate nerimą, liūdesį, įtampą ar emocinį išsekimą nėštumo metu ar po gimdymo, svarbu žinoti, kad pagalba yra galima ir jos ieškoti - visiškai normalu. Daugiau informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą galite rasti svetainėje psichikos-sveikata.lt, kur pateikiama informacija apie nemokamas psichikos sveikatos paslaugas Vilniuje ir kitas pagalbos galimybes sau ar artimajam. Taip pat kviečiame apsilankyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Higienos instituto sukurtoje svetainėje pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata, kur rasite patikimą informaciją apie mamų emocinę sveikatą, savipagalbos priemones ir pagalbos kelius.