Nėštumo nutraukimas, arba abortas, yra viena iš labiausiai diskutuojamų ir kontroversiškų temų pasaulyje. Ši procedūra nutraukia embriono arba vaisiaus vystymąsi moters organizme, todėl ji apima medicininius, moralinius, teisinius ir socialinius aspektus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šiuos aspektus, siekdami suprasti sudėtingą nėštumo nutraukimo problemą.
Medicininiai Aspektai
Vienas iš svarbiausių nėštumo nutraukimo aspektų yra medicininis. Moterims gali kilti sveikatos grėsmė dėl įvairių priežasčių, tokių kaip rimtos ligos, psichologiniai sutrikimai arba fizinės problemos, kurios gali pavojingai paveikti tiek jų sveikatą, tiek ir vaisiaus sveikatą. Medicininis abortas dažniausiai atliekamas dėl sveikatos arba gyvybei kylančių pavojų motinai arba vaisiui.
Nėštumo nutraukimo procedūros gali būti suskirstytos į kelis pagrindinius tipus, įskaitant medicininius abortus ir abortus dėl asmeninės ar socialinės priežasties.
Moraliniai Aspektai
Moraliniai aspektai susiję su etikos ir vertybių sistemos suvokimu. Kai kurie žmonės mano, kad nėštumo nutraukimas yra moraliai nepriimtinas, nes gyvybė prasideda nuo momento, kai kiaušinėlį apvaisina spermatozoidas. Vienas iš pagrindinių prieš nėštumo nutraukimą nusiteikusių grupių argumentų yra etiniai ir religiniai įsitikinimai. Kai kurios religinės tradicijos laiko, kad gyvybė prasideda nuo sampratos momento, todėl nėštumo nutraukimas laikomas nužudymu. Nėštumo nutraukimo šalininkai dažnai pabrėžia moters teisę kontroliuoti savo kūną ir sprendimus dėl jos reprodukcinės sveikatos. Jie teigia, kad bet koks bandymas apriboti moters teisę pasirinkti nėštumo nutraukimą yra pažeidžiantis jos asmeninę laisvę. Kai kurie taip pat pabrėžia ekonominius ir socialinius veiksnius, kurie gali paveikti moters gebėjimą išnešioti kūdikį, pvz., skurdą, nedarbą ar nepasiturinčią šeimyninę padėtį.
Teisiniai Aspektai
Teisiniai aspektai nėštumo nutraukimo srityje skiriasi pasaulyje. Kai kuriose šalyse abortai yra visiškai legalūs ir prieinami pagal moters norą, tuo tarpu kitose šalyse jie gali būti leidžiami tik tam tikromis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Informuotas Sutikimas ir Moters Laisvė Apsispręsti
Laisvo informuoto sutikimo reikalavimas yra glaudžiai susijęs su medicinos srityje suformuluotu neginčijamu principu, jog, išskyrus kai kuriuos neatidėliotinus, įstatyme numatytus atvejus, bet koks gydymas ar intervencija į žmogaus kūną negali būti atliekama be jo sutikimo. Sutikdamas su gydymu ar kita procedūra asmuo turi suvokti, kas jam bus daroma, kokios jam siūlomo gydymo galimos komplikacijos, kokių laukiama rezultatų, ir kokie yra alternatyvūs gydymo būdai.
JAV teismų praktikoje buvo suformuotas principas, kad gydytojas turi atskleisti visą informaciją, kurią protingas asmuo, prieš priimdamas sprendimą dėl gydymo, laikytų būtina žinoti. Tam gali pagelbėti du standartai - protingo paciento ir protingo gydytojo standartas. Informacija, kuri pacientui suteikiama, turi būti pateikiama atsižvelgiant į paciento amžių, sveikatos būklę, jam suprantama forma.
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas taip pat numato reikalavimus asmens duodamam sutikimui. Tuo tarpu kalbant apie nėštumo nutraukimą, šie aspektai yra itin svarbūs, nes nėštumo nutraukimas nėra vien nesudėtinga chirurginė procedūra, o tai yra veiksmas, turintis itin ryškų moralinį aspektą, svorį.
Nėštumas nėra liga, todėl abortas - procedūra, kai sunaikinamas embrionas - nėra priskiriama jokiam gydymo būdui. Pačios moterys suvokia, jog tai daugiau nei paprasta medicininė procedūra. JAV tyrimo duomenimis, 49 proc. moterų iš 987, dalyvavusių tyrime, žinojo, jog aborto metu nutrūksta negimusio žmogaus gyvybė, o 68 proc. moterų teigė, jog apsisprendimas atlikti abortą buvo vienas sunkiausių sprendimų jų gyvenime. Panašūs duomenys gauti ir atlikus tyrimus Lietuvoje: 60,3% proc. pirmą nėštumą nutraukusių respondenčių Lietuvoje į klausimą, ar abortas yra vaisiaus mirtis, atsakė teigiamai. Taigi matome vyraujantį supratimą, kad nėščia moteris nešioja kitą gyvybę.
Laisvai valią išreiškia asmuo, kuris yra nepriklausomas nuo išorinių jėgų, aplinkybių, jo sprendimui įtakos nedaro tokios valios apribojimo formos, kaip smurtas, apgaulė, klaidinimas, prievarta. Dažnai sprendimas darytis abortą turi santykiai su partneriu, finansinės priežastys, karjeros perspektyvos. Spaudimą darytis abortą moteris patiria ne tik tiesiogiai artimoje aplinkoje, bet ir netiesiogiai viešojoje erdvėje. P. Coleman tyrimo „Moterų emociniai išgyvenimai po aborto: kokybinė jų patirties sintezė“, kuriame dalyvavo 987 moterys, ieškančios pagalbos po išgyvento aborto JAV krizinio nėštumo centruose, duomenimis net 73,8 proc. respondenčių teigė, kad jų sprendimas pasidaryti abortą nebuvo visiškai laisvas , 58,3 proc. visų apklaustųjų teigė siekusios patenkinti kitus žmones, o 28,4 proc. pasidarė abortą iš baimės prarasti partnerį.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Tuo tarpu Lietuvos nėštumo nutraukimą reguliuojančiuose teisės aktuose nurodyta bendra pareiga informuoti apie procedūrą: „Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiem sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju - gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Pageidautina, kad pokalbyje dalyvautų psichologas.“ Praktikoje apklausiant moteris, kurios kreipėsi dėl nėštumo nutraukimo, jos nurodo, kad iš esmės pasakojama daugiau apie fizinę procedūros esmę, apie psichinius išgyvenimus gydytojas plačiai nedetalizuoja. Konsultacija suteikiama tik prieš pat procedūrą, moteriai neduodama laiko permąstyti savo sprendimą.
Šis informuotumas ir sutikimas būtų visai kitoks, jei moteriai būtų suteikta kvalifikuota psichologo konsultacija dar prieš aborto procedūrą, ir po tokios konsultacijos būtų suteikiama laiko pagalvoti, ar tikrai ji nori nutraukti nėštumą. Vokietijoje moters, siekiančios aborto, konsultacijos metu išsiaiškinamos priežastys, kodėl moteris nori nutraukti nėštumą ir aptariama, ar moteriai reikia pagalbos, galinčios panaikinti šias priežastis. Tokia konsultacija laikoma privaloma sąlyga, užtikrinančia moters apsisprendimo įgyvendinimą. Įrodymais pagrįsta, socialinė parama, įskaitant ir konsultavimą, yra gyvybiškai svarbi nenorimo, neplanuoto nėštumo kontekste arba kai nėščia moteris nėra įsitikinusi, ar ji gali susidoroti.
Kitas dalykas, apie ką moterys turėtų žinoti prieš pasirinkdamos nėštumo nutraukimą, yra psichologinės šios procedūros pasekmės. Tyrimai rodo, jog „jei moteris darys abortą: ji 65 proc. labiau rizikuos susirgti klinikine depresija; ji 3,5 karto labiau linkusi mirti nuo savižudybės, nelaimingo atsitikimo ar žmogžudystės ateinančiais metais; ji 5 kartus labiau linkusi imti piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais, nei gimdžiusi moteris; ji 160 proc. labiau rizikuoja būti paguldyta į psichiatrinę ligoninę, nei gimdžiusi; kad jai iš sekančio nėštumo gims negyvi kūdikiai tikimybė yra 3 kartus didesnė, nei gimdžiusios; ji 60 proc.
Dar sudėtingiau teigti, kad moteris yra laisva pasirinkti, kai pasižiūrime į duomenis dėl statistinio ryšio tarp aborto ir smurto prieš moterį. Pasaulio sveikatos organizacijos, Amerikos psichologų asociacijos atlikti tyrimai nurodo, jog nepageidaujamą nėštumą ir abortą išgyvena dažniau tos moterys, kurios patyrė smurtą vaikystėje ar prieš kurias partneris smurtauja. 2013 m. publikuotame Wokoma ir kt. tyrime nustatyta, jog moterys, siekiančios aborto, lyginant su esančiomis nėštumo priežiūroje, 6 kartus dažniau patiria smurtą. Užsienio valstybėse, norint įsitikinti, kad aborto nelėmė moters patirtas smurtas artimoje aplinkoje, yra parengiami specialūs klausimynai ir apmokomi specialistai, kurie konsultuoja nėštumo nutraukimo siekiančias moteris.
Moteris, siekianti nėštumo nutraukimo, paprastai būna patyrusi krizinio nėštumo situaciją. Krizinis nėštumas apibūdinamas kaip nėštumas, kurio moteris nei planavo, nei norėjo ir kuris sukelia jai asmeninę krizę. Apie trečdalis visų nėštumų pasak tyrimų išgyvenami kaip kriziniai. Airijos valstybinės krizinio nėštumo agentūra išvardija nei dvidešimt dažniausiai pasitaikančių priežasčių, galinčių sukelti moteriai nėštumo krizę. Krizėje esantis asmuo nepajėgus adekvačiai vertinti susidariusios situacijos, yra labiau pažeidžiamas, priklausomas nuo aplinkinių ir linkęs leisti kitiems už juos priimti sprendimus. Užsienio valstybėse tokia pagalba yra teikiama valstybiniu mastu. Airijoje nuo 2001 m. veikia valstybinė krizinio nėštumo agentūra tiek moterims tiek vyrams užtikrinanti nemokamas krizinio nėštumo konsultavimo paslaugas, kurias galima rasti daugiau nei 50 vietų visoje šalyje.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Bet kokių aborto procedūros ribojimų priešininkai teigia, kad tai yra moters teisė - pasirinkti abortą kaip šeimos planavimo būdą, kuris turi būti kuo greičiau ir kuo paprasčiau prieinamas. Tačiau kur moters teisė nepatirti nepalankių pasekmių, kurios kyla dėl aborto atlikimo? Kur jos teisė žinoti, kas jos laukia, jei ji vis tik pasirinks abortą? Kur jos laisvė pasirinkti leisti gyvybei ateiti į šį pasaulį, sudarant tam visas būsimai mamai reikalingas sąlygas? Ar iš tiesų pasirinkdama nutraukti jos įsčiose prasidėjusį nėštumą moteris laisvai apsisprendžia? Iš to, ką aptarėme, matome, kad toks sprendimas dažniausiai yra nulemtas gyvenimo aplinkybių, partnerio ar artimųjų sprendimo, psichologinių ar finansinių problemų, patiriamo smurto artimoje aplinkoje.
Tėvo Teisės ir Vaiko Gyvybė
Šeima - tautos lopšys. Šeima, išauginusi 1-2 vaikus, užtikrina kartų kaitą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje šeima traktuojama kaip visuomenės ir valstybės pagrindas. Kadangi šeima yra ne tik viena iš žmogaus asmeninio gyvenimo organizavimo formų, ji taip pat reprodukuoja ir visuomenę.
Valstybė, įvertindama šeimos svarbą, prisiima įsipareigojimus, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje, nustatydama, kad „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta „tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“ ir nustatyta, kad „sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios“.
Atsižvelgiant į moters biologinę funkciją gimdyti vaikus, yra akcentuojama moters apsisprendimo teisė - gimdyti vaiką ar ne. Ši apsisprendimo teisė įstatymu suteikiama ne tik iki vaiko pradėjimo, bet jos teisės įgyvendinimu laikomas ir moters apsisprendimas nutraukti vaiko gyvybę iki 12 nėštumo savaitės, net nesant pavojaus moters sveikatai ir gyvybei ir turint vaikui - savo pradiniame raidos etape - visas vidines prielaidas normaliai fiziškai vystytis ir gimti.
Esant sutuoktinių interesų konfliktui dėl negimusio vaiko teisės gyventi, moteris legalizuoto aborto teise pasinaudoti gali neatsižvelgdama į sutuoktinio interesus.
Nėštumo Nutraukimo Priežastys ir Socialinės Aplinkybės
Moterys nutraukia ne bet kokius nėštumus, o tik nepageidaujamus. Dažnai jie būna įvykę prieš moters norą, todėl vyras, norintis išsaugoti pradėto vaiko gyvybę, kartu pretenduoja savo valiai pajungti ir moterį. Kiekvienas nėštumas sukelia tam tikrą realią riziką moters sveikatai ir gyvybei, o kartais ta rizika yra grėsminga.
Abortų problema yra prieštaringai vertinama daugelyje valstybių. Toks nuomonių išsiskyrimas galėtų būti paaiškintas tuo, kad individų požiūriai į abortus yra formuojami remiantis jų įsitikinimais dėl religijos, moralumo, žmogaus teisių, visuomenės sveikatos bei moters statuso visuomenėje.
Šeimos planavimo klausimai apima sprendimus, daromus moterų ir vyrų dėl jų reprodukcinio gyvenimo bei ar apskritai, kada ir kokiomis aplinkybėmis jiems turėti vaikų. Šeimos planavimas dažniausiai apima sprendimus, ar įsitraukti į seksualinius santykius, kurie gali pasibaigti nėštumu, ar naudotis gimstamumo kontrolės priemonėmis, ir ar nutraukti nėštumą. Individai, susidurdami su šiais klausimais neretai remiasi moraliniais ir religiniais įsitikinimais.
Kriminalizavimo Argumentai ir Pasekmės
Pasiūlymo autorių teiginys, jog Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos „įstatymas atspindėtų Katalikų bažnyčios nuostatas“, reiškia tik tai, jog baudžiamąjį įstatymą siūloma formuoti pagal vienos iš religinių bendrijų nuostatas. Tačiau Katalikų bažnyčios mokymas neatspindi visos Lietuvos visuomenės moralės.
Lietuvoje pastaruoju metu nėra atlikta išsamių visuomenės nuomonės tyrimų abortų klausimu. Todėl remtis anoniminės visuomenės „lūkesčiais“ siekiant kriminalizuoti abortus - nepagrįsta.
Demografinė statistika rodo, kad Lietuvoje gimstamumas, nors nežymiai, bet didėja. Tačiau jį nemaža dalimi įtakoja abortų skaičius. 2006 m. Lietuvoje buvo 31059 gimdymų ir gimė 31265 kūdikiai, buvo padaryti 14976 abortai. Tai sudaro 32,5 proc. nuo bendro gimusiųjų ir abortuotųjų skaičiaus. Įdomu tai, kad beveik 63 proc. šių abortų buvo padaryti moters valia. Tai reiškia, jog ne savaiminiai persileidimai, medicininės indikacijos ar kitos svarbios priežastys, bet socialiniai, ekonominiai ar psichologiniai veiksniai lėmė apsisprendimą abortui.
Abejones kelia argumentas, kad įstatymų pataisos padės apginti visuomenės „moralės interesus“. Įstatymas gali išreikšti tokius moralinius įsitikinimus, kurie patys savaime yra aiškiai išreikšti ir stiprūs. O visuomenės pozicija abortų klausimu nėra gerai žinoma. Be to, visuomenės sąmonėje abortas suvokiamas daugiau kaip kraštutinė šeimos planavimo priemonė, o ne gyvybės atėmimas (nužudymas).
Projekto rengėjai teigia, jog „siūlomas įstatymas jau seniai priimtas kai kuriose ES šalyse (Airijoje, Lenkijoje, Maltoje)“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tik Maltoje egzistuoja absoliutus abortų draudimas. Airija bei Lenkija savo ruožtu numato išimtinius atvejus, kuriais nėštumo nutraukimas yra galimas. Absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos valstybių įtvirtintas liberalesnis nėštumo nutraukimo reguliavimas. Vienose iš jų užtenka tik moters prašymo (Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija), kitos numato tam tikras sąlygas - moters gyvybės, psichinės bei dvasinės sveikatos apsauga, išžaginimo, incesto ar apsigimimų atvejai, ekonominės ar socialinės priežastys.
Abortų kriminalizavimas neišsprendžia problemos.
Abortų Paplitimas ir Priežastys
Remiantis Guttamacherio instituto duomenimis, iš 205 mln. nėštumų, fiksuojamų pasaulyje kiekvienais metais, daugiau negu trečdalis jų yra neplanuoti, ir 22 proc. visų nėštumų nutraukiami atliekant abortus. Taigi 2003 metais pasaulyje buvo atlikti 42 mln. abortų, maždaug 20 mln. iš jų - nelegaliai.
Nėštumo nutraukimo procedūromis naudojasi moterys visame pasaulyje, nepriklausomai nuo socialinės padėties bei egzistuojančių abortų draudimo įstatymų. Kiekvienais metais maždaug 29 iš 1000 vaisingo amžiaus moterų darosi abortus. Abortų lygis žymiai nesiskiria tarp išvystytų ir mažiau išvystytų regionų. Tačiau valstybėse, kuriose jie uždrausti, moterims neretai tenka darytis abortus nesaugiomis sąlygomis.
1999 metais Guttmacherio instituto atliktas tyrimas parodė, kad viena trečioji pasaulio moterų neturi galimybės darytis abortus legaliai arba saugiai. Tokių moterų mirtingumo lygis - 330 mirtys 100 000 nėštumo nutraukimo procedūrų. Tuo tarpu mirtingumo lygis dėl legalių abortų siekia vidutiniškai 0,7 mirčių 100 000 procedūrų. Virš 30 proc. moterų, kurioms abortai buvo atlikti esant nesaugioms sąlygoms, kenčia nuo rimtų komplikacijų, tokių kaip kraujo užkrėtimas, nevaisingumas bei kt. Valstybėse, kuriose abortai yra legalūs ir saugūs, komplikacijų lygis siekia 1-3 proc., ir dauguma jų yra smulkaus pobūdžio ir nereikalauja hospitalizavimo.
Pasaulinė sveikatos organizacija apskaičiavo, kad kasmet įvyksta apie 600 000 mirčių, susijusių su neštumu arba gimdymu, daugiausiai besivystančiose šalyse. 13 proc. Taigi, kadangi abortai vis dar draudžiami arba yra ribojami daugelyje šalių, 48 proc. abortų pasaulyje yra atliekami esant nesaugioms sąlygoms - nekompetentingo tokios „paslaugos“ tiekėjo arba nesterilioje aplinkoje. Todėl kasmet apie 67 000 moterų miršta dėl nesaugių ir nelegalių abortų.
1998 metais Guttmacherio institutas ištyrė priežastis, dėl kurių moterys darosi abortus. Maždaug pusė visų tyrime dalyvavusių moterų nurodė, kad jų pagrindinis motyvas buvo atidėti arba sukliudyti gimdymui. Tarp dažniausiai pasitaikiusių moterų paaiškinimų būdavo šie: „Tiesiog šiuo metu aš negaliu turėti dar vieno vaiko“, „Aš nesu pasirengusi būti motina“ arba „Aš jau turiu tris vaikus“. Pavyzdžiui, JAV 61 proc. moterų, pasidariusių abortus, jau turėjo bent viena vaiką.
Remiantis tyrimo rezultatais, antrasis dažniausiai pasitaikantis motyvas dėl kurio moterys nutraukia nėštumą - socio-ekonominės problemos. Jos apima skurdą, negalėjimą leisti sau dar vieno vaiko, bedarbystę, tėvo nebuvimą, problemas santykiuose su tėvu arba tolimesnių mokslų ar darbo atsisakymą. Visus šiuos socio-ekonominius veiksnius galima priskirti prie praktinių priežasčių, besiremiančių kasdiene moterų gyvenimo realybe. Tačiau taip pat egzistuoja moraliniai motyvai, kurie apima moterų rūpestį, kad jų vaikas turėtų geriausias galimybes geram gyvenimui, o ne gyvenimą be tėvo, su netinkamu tėvu arba gyvenimą skurde iš pašalpų.
Visgi pagrindinė priežastis dėl kurios moterys darosi abortus - tai neplanuotas nėštumas.
Seksualinė Edukacija ir Kontracepcija
Vienas būdas sumažinti nėštumo nutraukimų skaičių yra stiprinti seksualinės edukacijos programas ir užtikrinti, kad būtų lengviau prieinama kontracepcija.
tags: #nestumo #nutraukimas #ir #privataus #gyvenimo #nelieciamumas