Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji patiria daugybę fiziologinių ir hormoninių pokyčių. Šie pokyčiai gali turėti įtakos įvairioms kūno sistemoms, įskaitant šlapimo takų sistemą. Daugelis nėščiųjų susiduria su šlapimo nelaikymu ir šlapimo pūslės uždegimu. Straipsnyje aptariamos šių problemų priežastys nėštumo metu, prevencijos būdai ir gydymo galimybės.
Šlapimo Nelaikymas Nėštumo Metu
Nėštumo metu daugelis moterų patiria nevalingą šlapimo ištekėjimą. Ši problema nebūtinai pasireiškia iškart po gimdymo; kai kuriais atvejais šlapimo nelaikymas pradeda varginti tik 40 metų amžiaus. Kai kurioms moterims ši problema pasitaiko retai, o išsiskyrusio šlapimo kiekis yra labai nedidelis. Tyrimai rodo, kad šlapimo nelaikymo problema net 50 proc. moterų pasireiškia dėl krūvio, kai šlapimas išsiskiria juokiantis, kosint ar čiaudint, bėgiojant, šokinėjant ar keliant sunkesnius daiktus. Taip pat dėl vadinamosios dirgliosios šlapimo pūslės (šlapimo pūslės hiperaktyvumo): staigus noras šlapintis dar vadinamas dirglios arba hiperaktyvios šlapimo pūslės sindromu. Šlapimo pūslės raumuo nevalingai susitraukinėja, sukeldamas staigų, nevaldomą norą šlapintis, o signalas siunčiamas į smegenis.
Šlapimo Nelaikymo Sprendimo Būdai
Moterys, kurias ir po gimdymo vargina šlapimo nelaikymas, gali rinktis daugybę šios problemos sprendimo būdų. Pirmiausia svarbu ištirti šlapimo nelaikymo priežastis. Tarp galimų sprendimų yra:
- Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai.
- Kėgelio pratimai: viena efektyviausių priemonių, ypač jaunesnio amžiaus moterims, kovojančioms su šlapimo nelaikymu, kol problema dar nėra įsisenėjusi - Kėgelio pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis.
- Medikamentinis būdas.
- Chirurginis metodas, kai šlapimo nelaikymo problema sprendžiama operuojant.
Šlapimo Pūslės Uždegimas (Cistitas) Nėštumo Metu
Šlapimo pūslės uždegimas, dar vadinamas cistitu, yra skausminga ir itin nemaloni liga, kurią dažniausiai sukelia į šlapimo takus patekusios bakterijos. Vaistininkai pastebi, kad atvėsus orams, vis daugiau pacientų konsultuojasi dėl dažno ir skausmingo šlapinimosi bei kitų šlapimo pūslės uždegimo simptomų. Visgi, simptomus pajutę pacientai ne tik ne visada apsilanko pas gydytoją, bet ir yra linkę daryti nemažai interpretacijų paskirtame gydyme - visa tai gali būklę dar labiau apsunkinti.
Šlapimo Pūslės Uždegimo Priežastys
Infekcijos vystymuisi ir bakterijų plitimui įtakos gali turėti nemažai skirtingų veiksnių, tokių kaip nusilpęs imunitetas ir ilgalaikis šalčio poveikis, netinkama higiena, lytiniai santykiai, ilgas šlapinimosi atidėliojimas ar netinkamas ankstesnių šlapimo takų infekcijų gydymas. Įprastai infekcija prasideda tada, kai bakterijos patenka į šlapimo takus ir pasiekia šlapimo pūslę, bakterijos taip pat gali pradėti daugintis ir šlaplėje. Dėl anatominių aspektų, būtent moterys dažniau suserga šlapimo pūslės uždegimu - pavyzdžiui, nėštumo metu keičiasi šlapimo takų anatomija, tad tuo metu padidėja infekcijų rizika, o menopauzės metu gali išsausėti šlapimo takų gleivinė, kas taip pat padidina galimybę susirgti. Šlapimo pūslės uždegimas dažniau pasiveja ir turinčius silpnesnę imuninę sistemą, pavyzdžiui, senjorus ar lėtinėmis ligomis sergančius asmenis.
Taip pat skaitykite: Gimdymas: pasiruošimo gidas
Šlapimo Pūslės Uždegimo Simptomai
Vaistininkė išskiria, jog pirmieji infekcijos požymiai juntami per pakitusį šlapinimosi dažnį - į tualetą norima bene nuolat, tačiau šlapimo kiekis būna labai mažas, pakitusios spalvos. Taip pat neretai būna juntamas deginantis skausmas šlapinantis, gali skaudėti ir pilvo apačią. Anot J. Jankauskienės, dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų, žmogus gali jausti nuovargį, silpnumą. Jei uždegimas pažengia, šlapime gali atsirasti kraujo priemaišų, gali pasireikšti karščiavimas, ypač tada, jei infekcija plinta į inkstus. O tai - viena iš galimų komplikacijų. Dažniausiai šlapimo pūslės uždegimas, nors ir būna nemalonus, netrunka labai ilgai, o jo gydymas - gana aiškus ir sistemizuotas.
Šlapimo Pūslės Uždegimo Gydymas
Jei juntami simptomai neišnyksta per kelias dienas ar pacientas patenka į rizikos grupę, gydytojai įprastai skiria antibiotikų kursą, nereceptinių, simptomus palengvinančių vaistų, tokių kaip ibuprofenas ar naproksenas, ir probiotikų, padedančių atkurti šlapimo takų mikroflorą. Laikytis gydytojo nurodymų ir tęsti gydymą tiek, kiek reikia - be galo svarbu. Nutraukus gydymą per anksti, net jei savijauta ir pagerėjo, infekciją sukėlusios bakterijos vis dar gali gyvuoti organizme ir, tikėtina, kad uždegimas pasikartos. Anot jos, neretai susiduriama ir su tuo, jog pacientai, norėdami greičiau pasveikti, nesikreipia į gydytojus, o vartoja namuose užsilikusius, specialistų kitoms sveikatos problemoms gydyti paskirtus, antibiotikus. Deja, tai irgi gali sukelti neigiamas pasekmes - kyla bakterijų atsparumo antibiotikų veikliosioms medžiagoms rizika.
Kai kurie žmonės mano, jog šlapimo pūslės uždegimą galima išsigydyti savarankiškai, be gydytojo įsikišimo. Liaudies medicinoje naudinga laikoma bruknių arbata, padedanti sumažinti bakterijų prilipimą prie šlapimo takų gleivinės ir jas pašalinti šlapinantis, teigiamai veikti gali ir beržo lapų ekstraktas, galintis padėti sumažinti uždegiminius procesus. Visgi šios priemonės gali veikti tik prevenciškai arba šalia gydytojo paskirtų medikamentų, paties gydymo jos neatstoja.
Kaip Paspartinti Sveikimo Procesą?
Šalia gydytojo paskirtų vaistų, paspartinti patį gijimo procesą galima naudojant šiltus kompresus, kurie padės sumažinti jaučiamus spazmus ir skausmą šlapimo pūslės srityje. Ne mažiau svarbu ir tinkamas poilsis, kokybiškas miegas, kas padeda organizmui kovoti su uždegimu ir sveikti. Pasak J. Jankauskienės, sergant šlapimo pūslės uždegimu, reikia stengtis išlaikyti ir tinkamą intymią higieną, tačiau nenaudoti stiprių muilų, kvapnių prausiklių. Rekomenduočiau atidų dėmesį skirti ir tam, ką valgome bei geriame. Saldus ir aštrus maistas, kofeino bei alkoholio turintys gėrimai gali dirginti šlapimo pūslę ir dar labiau pabloginti simptomus. Kaip ir minėjau, bruknių bei beržo lapų arbatos ar sultys gali padėti lengviau pasišalinti bakterijoms, tačiau taip pat svarbu gerti daug vandens. Tyrimai rodo, kad probiotikai, ypač pieno rūgšties bakterijos Lactobacillus, padeda stiprinti organizmą ir apsisaugoti arba sušvelninti šlapimo takų infekcijų simptomus.
Šlapimo Pūslės Infekcija Nėštumo Metu
Kaip rodo statistika, šlapimo infekcijos yra dažniausiai nėštumo metu pasitaikančios bakterinės infekcijos - teigiama, jog su ja susiduria 2-4 proc. nėščiųjų. Kaip ir kitais atvejais, taip ir nėščiosioms, šios infekcijos dažniausiai prasideda, kai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo takų sistemą. Čia bakterijos prikimba prie šlapimo takų gleivinės ir dauginasi. Nėščios moters organizme vyksta daugybė pokyčių, tad ir dažnesnis nei įprasta šlapinimasis ir šiaip jau vargina dažną besilaukiančią moterį.
Taip pat skaitykite: Kaip atgauti intymumą po gimdymo?
Nėščiajai susirgus šlapimo takų infekcija pasireiškia tokie patys simptomai, kaip ir sergant nenėščioms moterims ar vyrams - tai yra labai įkyrus noras šlapintis, deginimas ir perštėjimas šlapinantis, skausmas, maudimas apatinėje pilvo dalyje. Šlapimas gali būti drumstas, neįprasto kvapo. Vos atpažinus šiuos simptomus reikėtų pasitarti su savo gydytoju - ypač atsargios moterys turėtų būti pirmajame nėštumo trimestre ir savarankiškai nevartoti jokių medikamentų. Žinoma, ir antrajame, ir trečiajame nėštumo trimestre gydytojo konsultacija reikalinga, tačiau paprastai šiuo metu gydytojas patars vos išryškėjus šlapimo takų sistemos uždegimo požymiams pradėti vartoti preparatus, savo sudėtyje turinčiais natūralių spanguolių. Jei susirgimas bus rimtesnis, nėščiajai gali būti skirta ir antibiotikų, tačiau kartu su jais patariama vartoti ir preparatų su spanguolėmis.
Kaip Išvengti Šlapimo Takų Infekcijos Laukiantis Kūdikio?
Pasak urologo V. Kamarausko, galioja tie patys universalūs patarimai: stengtis neperšalti, dėvėti pakankamai šiltus, natūralaus pluošto apatinius, kruopščiai laikytis asmens higienos, valyti tarpvietę judesiu iš priekio link nugaros, vartoti pakankamai skysčių (geriausiai - gryno vandens), šlapinantis stengtis visiškai ištuštint šlapimo pūslę - tą pavyks padaryti šlapinantis kiek pasilenkus į priekį. Jei jau šlapimo takų infekcijos nepavyko išvengti, svarbiausia nesijaudinti ir laiku imtis gydymo.
Pagrindiniai Patarimai, Kaip Sumažinti Pasikartojančių Šlapimo Takų Infekcijų Riziką:
- Vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
- Gerti daug skysčių, ypač vandens.
- Dažnai šlapintis.
- Tinkamai valyti išangę.
- Maudytis duše, o ne vonioje.
- Švelniai nuplauti odą aplink makštį ir išangę.
- Kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių.
Ūminis Cistitas: Simptomai Ir Gydymas
Ūminis cistitas - tai įvairių priežasčių sąlygotas šlapimo pūslės uždegimas. Šia liga suserga tiek vyrai, tiek moterys, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Visgi jaunesnės nei 50 metų moterys cistitu serga maždaug 3 kartus dažniau nei vyrai. Teigiama, kad trečdalis moterų bent kartą gyvenime susidūrė su šlapimo pūslės uždegimo simptomais. Nustatyta, kad dažniau cistitu suserga moterys, turinčios lytinių santykių, ypač jei naudojamų kontraceptinių priemonių sudėtyje yra spermicidų. Dėl apsunkinto šlapimo pūslės išsituštinimo, nėščios moterys taip pat yra labiau linkusios sirgti cistitu.
Ūminio Cistito Priežastys
Dažniausiai ūminį cistitą sukelia iš žarnyno per šlaplę, o iš jos į šlapimo pūslę patekusios bakterijos. Apskritai, šlapimo pūslės mikrofloroje bakterijų nėra, todėl šlapimas yra sterilus. Normaliomis sąlygomis, bakterijoms patekus į šlapimtakius, stipri imuninė sistema greitai sureaguoja į svetimkūnius bei sėkmingai su jais susidoroja. Kai imuninė sistema susilpnėja, kartu sumažėja ir jos galimybės kovoti su bakterijomis. Tuomet žmogaus organizmas nebesusitvarko su svetimkūniais, jie pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Visgi, mikroorganizmų agresija nėra pagrindinė ligos priežastis. Kūno hipotermija, staigūs temperatūros pokyčiai. 80-85% nekomplikuoto cistito atvejų infekcijos sukėlėjas - E. coli. Tai bakterijų grupė, kuri gali sukelti viduriavimą, šlapimtakių, kvėpavimo takų infekcijas bei kitas ligas. Kai kuriais atvejais cistito kilmė gali būti neinfekcinė. Tai radiacinis (pavyzdžiui, vyrams taikant radioterapiją prostatos vėžio gydymo metu), cheminis (pavyzdžiui, kai ciklosfamidas gali sąlygoti hemoraginį cistitą), arba autoimuninis cistitas (pasitaiko pacientams, sergantiems Krono liga, opiniu kolitu, reumatoidiniu artritu ar kitomis autoimuninėmis ligomis).
Ūminio Cistito Simptomai
Kai kuriais atvejais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, cistitas gali nesukelti jokių simptomų. Jis nustatomas atsitiktinai, atliekant šlapimo tyrimą. Tačiau įprastai pūslės uždegimas pasireiškia šlapinimosi sutrikimais. Jaučiamas dažnas (maždaug kas 15-20 min.) ir staigus noras šlapintis, šlapinimosi metu patiriamas skausmas ar net deginimo pojūtis. Nepaisant didelio noro šlapintis, išsiskiria nedidelis šlapimo kiekis, jis gali būti drumstas arba raudonas. Jei pajutote minėtus simptomus, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Ūminio Cistito Diagnostika Ir Gydymas
Ūminis cistitas diagnozuojamas remiantis tipiniais ligos simptomais, paciento apžiūra bei laboratorinių tyrimų duomenimis. Antibiotikai yra pirmieji vaistai, kuriais reikėtų gydyti uždegimą. Kokiais vaistais bus gydoma ir kiek ilgai juos reikės vartoti, priklauso nuo paciento sveikatos būklės ir bakterijų, kurios yra rastos jo šlapime, rūšies. Įprastai jau po kelių dienų simptomai praeina. Nors pūslės uždegimas labai retai komplikuojasi, negydoma liga gali sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, išplisti į kitus organus. Laiku nesusirūpinus savo sveikata gali išsivystyti lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas). Jeigu šlapimo pūslės uždegimas linkęs nuolat pasikartoti, vertėtų pakoreguoti ir tam tikrus kasdienius įpročius.
Šlapimo Takų Infekcijos (ŠTI)
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra vienos dažniausių klinikinių bakterinių infekcijų moterims. Daugiau nei 50 proc. moterų per savo gyvenimą patiria šlapimo takų infekciją ir jai būdingus simptomus. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) gali pasireikšti bet kurioje šlapimo takų dalyje: šlapimo pūslėje (cistitas), šlaplėje (uretritas) ar inkstuose. Komplikuotos ŠTI gali kilti dėl šlapimo takų anatominių anomalijų, fiziologinių šlapimo takų pokyčių (pvz., nėštumo metu) ar kai organizmas tinkamai nereaguoja į gydymą antibiotikais bei esant kitiems rizikos veiksniams. Escherichia Coli sukelia 50% komplikuotų ŠTI atvejų.
Šlapimo Takų Infekcijų Priežastys
ŠTI dažniausiai sukelia bakterijos, patekusios iš virškinamojo trakto išmatų į šlapimo takus. Bakterijos į šlapimo takus įeina per šlaplę. Moterų šlaplė trumpesnė nei vyrų ir bakterijoms lengviau nusigauti iki šlapimo pūslės ar inkstų, todėl moterys ŠTI serga dažniau. Pagrindinės nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų priežastys yra bakterijos, virusai ir grybai. Dažniausi patogenai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Staphylococcus saprophyticus. Nėštumo metu organizmo imuninis atsakas gali būti sumažėjęs, todėl infekcijos gali lengviau išsivystyti. Ascendentinis kelias - didžioji dauguma ŠTI atkeliauja retrogradiškai per šlaplę. Bakterijos, kurios yra normali žarnyno mikroflora, kolonizuoja tarpvietę, makštį bei tolimąją šlaplės dalį. Tokiu būdu bakterijos iš šlaplės ascendentiniu keliu gali pasiekti šlapimo pūslę ir sukelti cistitą. Iš šlapimo pūslės bakterijos gali šlapimtakiais pakilti į inkstus ir sukelti pielonefritą. Moterų šlaplė trumpesnė nei vyrų, dėl to ŠTI dažniau pasitaiko moterims.
Kiti Cistito Rizikos Veiksniai
- Lytiniai santykiai
- Spermicidų naudojimas
- Diafragmos naudojimas
- Kateterio naudojimas
- Nėštumas
- Moterys po menopauzės
- Žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi
- Cukriniu diabetu sergantys žmonės
Nėštumas Ir Urogenitalinės Sistemos Infekcijos
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos yra susijusios su moters šlapimo ir lytinių organų sistema, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę, šlaplę, makštį, gimdą ir kiaušides. Nėštumo metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti šių organų funkciją ir padidinti infekcijų riziką. Nėštumo metu organizmo imuninis atsakas gali būti sumažėjęs, todėl infekcijos gali lengviau išsivystyti. Liga gali atsirasti ir dėl nėštumo periodu sukeltų hormoninių pokyčių, nes silpnėja šlaplės raumenų tonusas, todėl į šlapimo takus lengviau įsiskverbti infekcijai. Nėštumo metu padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, o joje užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ir netgi sepsį.
Šlapimo Takų Infekcijos Simptomai
Paprastai suaugusiųjų ŠTI simptomai gali būti šie:
- Skausmas šlapinantis
- Deginimo pojūtis šlapimo pūslėje arba šlaplėje šlapinantis
- Stiprus, dažnas noras šlapintis, tačiau šlapinasi tik po nedaug
- Raumenų skausmai
- Pilvo skausmas
- Nuovargio ir silpnumo jausmas
- Drumstas šlapimas
- Raudonas arba ryškiai rožinis šlapimas (kraujo šlapime požymis)
- Stipraus kvapo šlapimas
- Moterų dubens skausmas
- Sumišimas ar delyras (vyresnio amžiaus pacientams)
Šlapimo Takų Infekcijos Diagnostika
Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip leukocitozė. Šlapimo pūslės uždegimas diagnozuojamas įvertinimus nusiskundimus bei atlikus bendrą šlapimo tyrimą. Kartais gali būti atliekamas šlapimo pasėlis, tam, kad būtų nustatyta tiksli bakterija, sukėlusi uždegimą. Taip pat retais atvejais gali būti reikalingas ultragarsinis tyrimas bei cistoskopija. Cistoskopijos metu gydytojas apžiūri šlapimo pūslę specialiu plonu vamzdeliu su kamera ir lempute (cistoskopu).
Šlapimo Takų Infekcijos Gydymas
Paprastai šlapimo takų infekcijos gydymas pradedamas antibiotikais. Ligos simptomai suaugusiems turėtų išnykti per 5 dienas. Svarbu suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą ir savarankiškai gydymo nenutraukti. Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų gydymas dažniausiai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra saugūs nėštumo metu. Gydytojai gali skirti specifinius vaistus, atsižvelgdami į nustatytą bakteriją ir jos jautrumą. Be to, rekomenduojama didinti skysčių suvartojimą, kad būtų skatinamas šlapimo nutekėjimas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir šlapimo pūslės tuštinimas po lytinių santykių, taip pat gali padėti sumažinti simptomus.
Ūminis cistitas gydomas 5-7 dienas. Gydytojas gali patarti gerti vaistus nuo skausmo ir spazmų. Reikia daug gerti skysčių, nes su jais pašalinamos bakterijos ir dėl uždegimo susidarančios medžiagos. Padeda, pavyzdžiui, meškauogių lapų, petražolių ir kitų šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei uždegimą mažinančių savybių turinčių vaistažolių užpilai, svarainių gėrimai, spanguolių sultys. Vaistinėse galite nusipirkti specialių vaistažolių mišinių, padedančių nuslopinti skausmingus pojūčius šlapinantis.
Naminės Priemonės Nuo Šlapimo Takų Infekcijų
Kadangi antibiotikai yra dažniausias įprastinis šlapimo takų infekcijų gydymo būdas, bakterijos tapo atsparios antibiotikams ir pasikartojančios infekcijos kelia didelį susirūpinimą. Dėl šios priežasties svarbu naudoti namines priemones nuo ŠTI, kurios visiškai pašalina bakterijas ir sumažina pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką. Kai kurios geriausios naminės priemonės nuo ŠTI yra gerti daug skysčių, būti švariam ir sausam, vartoti tokius dalykus kaip spanguolės, probiotikai, vitaminas C ir naudoti eterinius aliejus.
Naminės Priemonės:
- GERKITE DAUG SKYSČIŲ: Vandens ar skysčių gėrimas visą dieną padeda išplauti bakterijas iš organizmo.
- DAŽNAI ŠLAPINKITĖS: Šlapinimasis dažnai ir tada, kai atsiranda poreikis, užtikrina, kad šlapime, kuris lieka šlapimo pūslėje, nesidaugintų bakterijos. Taip pat svarbu šlapintis netrukus po lytinių santykių, kad būtų nuplautos bakterijos, kurios galėjo patekti į šlaplę.
- IŠLIKITE ŠVARŪS IR SAUSI: Moterys turėtų šluostytis iš priekio į užpakalį, ypač po tuštinimosi. Taip užtikrinama, kad bakterijos nepatektų į šlaplę. Taip pat svarbu dėvėti laisvai krentančius drabužius ir apatinius drabužius, kurie leidžia orui išlaikyti šlaplę sausą.
- VENKITE NAUDOTI SPERMICIDUS: Spermicidai gali padidinti dirginimą ir sudaryti sąlygas bakterijoms augti. Naudojant nelakuotus prezervatyvus taip pat gali atsirasti dirginimas, todėl rinkitės lubrikuotus prezervatyvus, kurių sudėtyje nėra spermicidų.
- PROBIOTIKAI: Probiotikai padeda palaikyti normalią žmogaus organizmo florą, kuri tarnauja kaip gynybos linija. Fermentuotų maisto produktų vartojimas taip pat padeda atkurti natūralią organizmo florą ir vėl kolonizuoti šlapimo pūslę naudingomis bakterijomis. Vieni sveikiausių fermentuotų maisto produktų yra kefyras, kimči, probiotinis jogurtas, žalias sūris, rauginti kopūstai ir kombučia.
- SPANGUOLĖS: Kai kurie tyrimai rodo, kad spanguolių sultys gali sumažinti šlapimo takų infekcijų, kuriomis žmogus suserga per 12 mėnesių, skaičių, ypač moterims, kurioms šlapimo takų infekcijos kartojasi.
- ČESNAKAI: Alicinas, viena iš šviežiai susmulkinto žalio česnako veikliųjų medžiagų, pasižymi įvairiu antimikrobiniu poveikiu.
- D - MANOZĖ: D-manozė yra cukraus rūšis, gimininga gliukozei. Ji gali neleisti tam tikroms bakterijoms prilipti prie šlapimo takų sienelių.
- VITAMINAS C: Vitaminas C rūgština šlapimą, stabdo E. coli bakterijų augimą ir stiprina imuninę funkciją.
- GVAZDIKĖLIŲ ALIEJUS: Gvazdikėlių aliejus pasižymi antimikrobiniu, priešgrybeliniu ir antivirusiniu poveikiu. Kita gvazdikėlių aliejaus nauda yra ta, kad jis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl naudojamas skausmui malšinti ir gijimui skatinti.
- MIROS ALIEJUS: Miros aliejus turi antibakterinių, priešgrybelinių ir antiparazitinių savybių. Istoriškai jis buvo naudojamas žaizdoms gydyti ir infekcijų prevencijai.
- RAUDONĖLIŲ ALIEJUS: Raudonėlių aliejus gali būti naudojamas kaip alternatyvi antibakterinė priemonė, gerinanti bakterinių infekcijų gijimo procesą, be to, tai veiksminga antibiotikams atsparių padermių vystymosi prevencijos priemonė.
Prevencija
Siekiant sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką, rekomenduojama:
- Vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
- Gerti daug skysčių, ypač vandens.
- Dažnai šlapintis.
- Tinkamai valyti išangę.
- Maudytis duše, o ne vonioje.
- Švelniai nuplauti odą aplink makštį ir išangę.
- Kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių.
Ką Daryti, Jei Įvyko Persileidimas?
Savaiminis persileidimas - nėštumo nutrūkimas iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Esant 15 savaičių, savaiminio persileidimo tikimybė sumažėja iki 0,6 proc. Savaiminio persileidimo priežasčių yra įvairių. Viena dažniausių - genetiniai pakitimai. Apie 70 proc. persileidimų įvyksta būtent dėl to, tai - mutacijų pasekmė. Šiuo atveju pats organizmas atpažįsta pakitimus ir išsivalo. Įtakos turi neigiami išoriniai faktoriai, nuo kurių, deja, šiais laikais sunku apsisaugoti. Todėl nei pati moteris nei vyras didelės įtakos tam neturi.
Persileidimas gali įvykti ir dėl įvairių infekcijų, kaip Citomegalo virusas, herpes infekcija, lytiškai plintančios infekcijos, gripo virusas ir pan. Turint žalingų įpročių - dėl narkotinių medžiagų ir/ar alkoholio vartojimo, rūkymo. Visi žalingi įpročiai trikdo normalų ir sveiką embriono augimą, todėl jau planuojant nėštumą svarbu jų atsisakyti. Moters ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, skydliaukės ligos, hipofizės ligos, krešumo sutrikimai, gimdos traumos, buvusios operacijos. Esant gerai lėtinių ligų kontrolei su medikų pagalba galima sumažinti persileidimų riziką. Vyresnis moters amžius taip pat yra rizikos veiksnys persileidimui. Nuo 35 metų didėja rizika savaiminiams persileidimams iki 12 proc., esant 40 metų net iki 50 proc. Moters viršsvoris - kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 30 kg/m2, rizika patirti persileidimą išauga. Tai gali būti dėl metabolinių sutrikimų organizme. Yra atvejų, kada priežastys yra nežinomos ir sunku paaiškinti, kodėl moteris persileido.
#