Žarnyno infekcijos ir cistitas nėštumo metu: simptomai, priežastys ir gydymas

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai gali paveikti įvairias organizmo sistemas, įskaitant urogenitalinę ir virškinimo sistemas, padidindami infekcijų riziką. Šiame straipsnyje aptariami du dažni negalavimai, kurie gali pasireikšti nėštumo metu: cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) ir žarnyno infekcijos, įskaitant žalios išmatos, aptariant simptomus, priežastis, galimas komplikacijas ir gydymo būdus.

Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas) nėštumo metu

Kas yra cistitas?

Cistitas yra apatinių šlapimo takų infekcija, pasireiškianti šlapimo pūslės gleivinės uždegimu. Dažniausiai ją sukelia bakterijos, ypač Escherichia coli (E. coli), kurios iš žarnyno patenka į šlaplę. Moterys dėl trumpos šlaplės ir artimos anatominės sąsajos su tiesiąja žarna cistitu serga dažniau. Negydomas cistitas gali sukelti inkstų uždegimą (pielonefritą) ar tapti lėtiniu, todėl svarbu laiku atpažinti simptomus ir pradėti gydymą.

Cistito simptomai

Cistito simptomai gali būti šie:

• Dažnas noras šlapintis.
• Deginimo ar skausmo pojūtis šlapinantis.
• Drumstas, tamsus ar nemalonaus kvapo šlapimas.
• Nepilno pasišlapinimo jausmas.
• Skausmas pilvo apačioje.
• Kartais - kraujas šlapime ar skausmas lytinių santykių metu.
• Galimas nedidelis karščiavimas.

Jei infekcija plinta į viršutinius šlapimo takus (inkstus), gali atsirasti:

• Karščiavimas su šaltkrėčiu.
• Nugaros ar šono skausmas.
• Pykinimas, vėmimas.

Šie simptomai rodo rimtesnę infekciją - nedelskite kreiptis į gydytoją.

Taip pat skaitykite: Žarnyno infekcija vaikui: simptomai ir gydymas

Bakterinis ir neinfekcinis cistitas

Bakterinis cistitas yra dažniausia forma, kurią sukelia bakterijos, ypač E. coli. Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) terminu vadinamas bet kurio šios sistemos organo ar dalies pažeidimas. Šlapimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė.

Moterims dėl specifinės anatomijos šlapimo pūslės infekcijų tikimybė gerokai išauga, kadangi šlaplė yra netoli išangės, o pati šlaplės anga - arti šlapimo pūslės. Šlaplės infekcija (uretritas) gali išsivystyti virškinimo trakto bakterijoms iš išangės nukeliavus į šlaplę. Inkstų infekcija (pielonefritas) yra rečiau pasitaikanti šlapimo takų infekcija, tačiau tai pati sunkiausia šių infekcijų forma. Ja susergama, kuomet bakterijos prasiskverbia gilyn į šlapimo takus ir pasiekia inkstus. Kartais infekcija gali sukelti bakterijos į inkstus patekusios iš kraujo, sergant sepsiu, pūlinga angina ir kt.

Šlapimo takų infekcijos dažniau pasireiškia moterims dėl:

• Anatomijos: Moterų šlaplė yra trumpesnė, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę.
• Aktyvaus intymaus gyvenimo: Seksualiai aktyvioms moterims šlapimo takų infekcijos pasireiškia dažniau.
• Tam tikrų kontraceptinių priemonių: Kai kurios kontraceptinės priemonės gali padidinti infekcijos riziką.
• Menopauzės: Hormoniniai pokyčiai menopauzės metu gali padidinti jautrumą infekcijoms.
• Nusilpusios imuninės sistemos: Silpna imuninė sistema sunkiau kovoja su infekcijomis.
• Šlapimo takų patologijų: Šlapimo takų blokavimas gali sukelti infekcijas.
• Kateterio įvedimo: Negalint pasišlapinti savarankiškai, įvedamas kateteris, kuris gali tapti infekcijos šaltiniu.
• Neseniai atliktų šlapimo takų operacijų, invazinių procedūrų: Šios procedūros gali padidinti infekcijos riziką.

Greitai ir tinkamai gydomos šlapimo takų infekcijos retai sukelia komplikacijų. Tačiau, infekcijos pasikartojimas 2-3 kartus per vienerius metus gali sukelti inkstų pažeidimą.

Kaip sumažinti riziką susirgti cistitu?

• Gerkite daugiau vandens.
• Vartokite spanguoles, gerkite jų sultis.
• Vartokite maisto papildus (pasikonsultavus su gydytoju). Dažniausiai šių papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt.
• Vartokite probiotikus. Probiotikai ir sveikos žarnyno mikrofloros palaikymas gali padėti organizmui apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir lengviau jas įveikti.
• Taisyklingai naudokite tualetinį popierių, t. y. valykitės iš priekio į galą.
• Įvertinkite, kiek saugios jūsų naudojamos kontraceptinės tabletės, ir prireikus jas pakeiskite.

Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos

Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos yra susijusios su moters šlapimo ir lytinių organų sistema, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę, šlaplę, makštį, gimdą ir kiaušides. Nėštumo metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti šių organų funkciją ir padidinti infekcijų riziką.

Taip pat skaitykite: Žarnyno uždegimo simptomai vaikams

Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos apima įvairias infekcijas, kurios gali paveikti šlapimo takus ir lytinius organus nėštumo metu. Tai gali būti šlapimo takų infekcijos (STI), cistitas, pielonefritas ir kitos infekcijos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ir netgi sepsį.

Pagrindinės nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų priežastys yra bakterijos, virusai ir grybai. Dažniausi patogenai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Staphylococcus saprophyticus. Nėštumo metu organizmo imuninis atsakas gali būti sumažėjęs, todėl infekcijos gali lengviau išsivystyti.

Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip leukocitozė.

Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų gydymas dažniausiai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra saugūs nėštumo metu. Gydytojai gali skirti specifinius vaistus, atsižvelgdami į nustatytą bakteriją ir jos jautrumą. Be to, rekomenduojama didinti skysčių suvartojimą, kad būtų skatinamas šlapimo nutekėjimas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir šlapimo pūslės tuštinimas po lytinių santykių, taip pat gali padėti sumažinti simptomus.

Žarnyno infekcijos nėštumo metu ir žalios išmatos

Nėštumo metu moters organizme vyksta daug pokyčių - nuo hormonų svyravimų iki virškinimo sistemos sulėtėjimo ar, priešingai, pagreitėjimo. Todėl nenuostabu, kad būsimos mamos dažnai pastebi ir pakitusią išmatų spalvą. Žalios išmatos nėštumo metu gali sukelti nerimą, tačiau daugeliu atvejų jos nėra pavojingos.

Taip pat skaitykite: Kaip gydomas žarnyno nepraeinamumas naujagimiams?

Svarbu suprasti, kad spalvos pokyčiai dažniausiai susiję su mityba arba papildais, o tik retais atvejais signalizuoja apie rimtesnes sveikatos problemas.

Kas yra žalios išmatos ir kodėl jos pasireiškia nėštumo metu?

Išmatų spalvą lemia tulžies pigmentai, kurie virškinimo proceso metu keičia atspalvį nuo žalios iki rudos. Kai šis procesas sutrumpėja, pavyzdžiui, dėl greitesnio žarnyno darbo, išmatos gali išlikti žalsvos. Nėštumo metu žarnynas tampa jautresnis, todėl net paprastas geležies papildų vartojimas ar padidintas žalių daržovių kiekis maiste gali nudažyti išmatas žaliai.

Dažniausios priežastys

Žalios išmatos nėštumo metu dažniausiai atsiranda dėl paprastų, kasdieninių veiksnių:

• Geležies ir vitaminų papildai: Nėščiosioms dažnai skiriami geležies preparatai dėl padidėjusio kraujo tūrio ir anemijos rizikos. Geležis gali nudažyti išmatas tamsiai žaliai arba net juodai. Tai normalus šalutinis poveikis, kuris nėra pavojingas. Tačiau per didelis geležies kiekis gali sukelti vidurių užkietėjimą ar pilvo skausmus, todėl visada reikia laikytis gydytojo rekomenduotos dozės.
• Žalios daržovės ir mityba: Didelis kiekis špinatų, brokolių, lapinių kopūstų ar kitų chlorofilo turinčių daržovių gali suteikti išmatoms ryškiai žalią spalvą. Šis pokytis visiškai natūralus ir rodo, kad organizmas gauna daug skaidulų bei mikroelementų.
• Greitesnis žarnyno darbas nėštumo metu: Dėl hormoninių pokyčių žarnynas kartais dirba greičiau. Tuomet tulžies pigmentai nespėja visiškai suskaidyti išmatų, ir jos lieka žalsvos. Tai gali atsitikti pirmame trimestre dėl padidėjusio progesterono kiekio arba trečiame trimestre, kai gimda spaudžia virškinamąjį traktą.
• Žarnyno infekcijos ar bakterijos: Kartais žalią spalvą sukelia bakterinės ar virusinės žarnyno infekcijos. Tokiu atveju kartu atsiranda ir kitų simptomų: viduriavimas, pykinimas ar vėmimas, karščiavimas, skausmai pilvo srityje. Jeigu pasireiškia šie požymiai, būtina kreiptis į gydytoją.

Kada žalios išmatos gali būti pavojingos?

Nors daugeliu atvejų žalios išmatos nėštumo metu yra visiškai nepavojingos, tam tikros situacijos reikalauja dėmesio. Jeigu pastebite šiuos simptomus kartu su žalia išmatų spalva, būtina pasikonsultuoti su gydytoju:

• Stiprūs pilvo skausmai ar spazmai.
• Kraujo ar gleivių priemaišos išmatose.
• Dažnas vandeningas viduriavimas.
• Aukšta temperatūra.
• Ženklus svorio kritimas ar dehidratacijos požymiai.

Tokie simptomai gali rodyti infekciją, uždegiminę žarnyno ligą ar kitą rimtesnę sveikatos būklę.

Prevencija ir ką galima padaryti namuose

Nors žalios išmatos dažnai nėra pavojingos, nėščiosios gali imtis paprastų priemonių, kad šis pokytis pasitaikytų rečiau arba nekeltų nepatogumų:

• Subalansuota mityba: Svarbu valgyti įvairias daržoves, tačiau ne dideliais kiekiais vienu metu. Pavyzdžiui, didelė špinatų ar kopūstų porcija gali nudažyti išmatas žaliai, todėl geriau žalumynus paskirstyti per kelis valgymus. Taip pat naudinga rinktis skaidulų turinčius produktus, kurie palaiko normalų žarnyno darbą.
• Skysčių vartojimas: Kasdienis 1,5-2 litrų vandens kiekis (jei gydytojas nepaskyrė kitaip) padeda žarnynui dirbti reguliariai ir sumažina riziką, kad tulžies pigmentai nespės suskaidyti išmatų.
• Pasitarimas su gydytoju dėl papildų: Jeigu vartojami geležies papildai stipriai keičia išmatų spalvą ir sukelia nemalonių simptomų, verta pasikalbėti su gydytoju. Kartais rekomenduojama rinktis kitokią formą - pavyzdžiui, skystą geležį arba preparatus, kuriuose yra vitamino C, gerinančio geležies įsisavinimą.
• Stebėjimas ir užrašai: Jeigu spalvos pokyčiai kartojasi, naudinga pasižymėti, ką valgėte ar kokius papildus vartojote tą dieną, bei ar pasireiškė kiti simptomai. Tokia informacija labai padeda gydytojui tiksliau nustatyti priežastį ir pasiūlyti tinkamą sprendimą.

Virusinės žarnyno infekcijos

Žarnyno infekcija, varginančia dėl tokių simptomų kaip viduriavimas ir vėmimas, galima susirgti bet kuriuo metų laiku. Šaltuoju periodu dažniausiai šią ligą lemia virusai. Dėl jų sukelto virškinamojo trakto uždegimo - gastroenterito gali greitai ištikti dehidratacija, kuri išprovokuoja rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai: vos palietus užkrėstą objektą ar suvalgius tokį maisto produktą, nes užtenka nedidelio kiekio viruso dalelių. Vaikai ypač greitai užsikrečia darželiuose ir mokyklose. Virusai tykoja ant žaislų, stalų ir kitų daiktų paviršių, kuriuos palietus gali lengvai patekti į organizmą. Be to, virusai ilgai išsilaiko aplinkoje. Užkratas taip pat plinta per nešvarias rankas, pamiršus jas nusiplauti išėjus iš tualeto ar prieš valgį.

Iš pradžių jokių simptomų nepajusime: inkubacinis periodas trunka 1-3 dienas, tačiau jau tada galima užkrėsti kitus. Po to sveikata pablogėja: atsiranda viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, temperatūra gali pakilti iki 38,5 °C ir daugiau. Gali atsirasti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: gerklės skausmas, kosulys ir sloga. Vemiant ir viduriuojant greitai netenkama vandens ir elektrolitų. Vanduo atlieka svarbias gyvybines funkcijas: palaiko kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pasisavinant maisto medžiagas. Mažas vaikas skysčių netenka daug greičiau nei suaugęs žmogus. Kad išvengtume dehidratacijos, viduriuojant svarbu dažnai nedideliais kiekiais gerti vandenį.

Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- bei norovirusai. Rotavirusinė infekcija, kurios simptomai daugeliui gerai žinomi, yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuria ypač dažnai serga vaikai. Rotavirusai sparčiai plinta ir lengvai perduodami. Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dviejų dienų. Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai. Viduriuojama net iki 20 kartų per dieną, o su išmatomis išsiskiria virusai. Gali atsirasti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Suaugusieji šia liga serga lengviau nei vaikai. Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų. Atsiranda kiti virusinei žarnyno infekcijai būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, šaltkrėtis, nuovargis. Enterovirusinė infekcija - dažna jaunų žmonių ir vaikų liga. Be viduriavimo ir vėmimo ji gali sukelti odos bėrimus, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, kosulį ir slogą. Adeno-, kaip ir astrovirusų sukeltos žarnyno infekcijos simptomai panašūs į rotavirusinės ligos. Dažniausiai adenovirusinė liga užpuola vaikus.

Užsikrėtus virusine žarnyno infekcija specifiniai vaistai neskiriami. Į organizmą patekus virusams žarnyne susidaro sąlygos, kuriomis gali greitai daugintis blogosios bakterijos ir sumažėja gerųjų. Todėl susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija, sutrinka virškinimas ir maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas. Dar labiau pakenkia žarnyno veiklai patogenų išskiriamos toksinės medžiagos, dėl kurių sustiprėja infekcijos simptomai.

Veiksmingiausias būdas tai padaryti - papildyti gerųjų bakterijų atsargas vartojant probiotikų preparatą. Probiotikai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso preparatai, kuriuose yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų (bifido-, laktobakterijų). Antrąją grupę sudaro nebakteriniai preparatai, pagaminti iš mieliagrybio Saccharomyces boulardii. Tai savaime iš organizmo pasišalinantis probiotikas, kurio nėra mikrobiotos sudėtyje. Išskirtinė mieliagrybio S. boulardii savybė - atsparumas skrandžio ir tulžies rūgštims. Šio mieliagrybio probiotikas stabdo įvairių patogeninių mikroorganizmų augimą - skatina gamintis imunoglobuliną IgA, apsaugantį virškinamojo trakto gleivinę nuo išorinių patogenų bei surišantį toksinus. Todėl S. boulardii preparatas padeda sumažinti viduriavimo trukmę ir stiprumą sergant virusine žarnyno infekcija.

Makšties uždegimai nėštumo metu

Įvairūs makšties uždegimai - nemaloni tema visoms moterims, tačiau ypač grėsminga nėščiosioms.

Kada ir kodėl sunerimti?

Lytinių organų infekcijomis moterys nėštumo metu dažnai serga dėl pasikeitusios lytinių hormonų pusiausvyros, susilpnėjusio imuniteto (ypač trečiajame nėštumo trimestre) bei dažnesnio šlapinimosi. Pajutus nerimą keliančius simptomus, gydytis privalo kiekviena. Makšties uždegimas gali sukelti tiek pasikartojančių savaiminių persileidimų, tiek priešlaikinį gimdymą ar šlapimo takų uždegimų. Visos nėščiosios pirmojo apsilankymo pas akušerį-ginekologą metu tiriamos dėl galimo makšties uždegimo, o moterims, kurios nėštumo metu jau skundžiasi pagausėjusiomis ar nemalonaus kvapo išskyromis, infekcija turi būti diagnozuojama ir privalomai gydoma.

Paprastai į makštį patekus infekcijai, pajuntami gana aiškūs simptomai - pasikeičia išskyrų kiekis, konsistencija, kvapas, atsiranda vulvos niežėjimas, ima perštėti, deginti, lytiniai santykiai su partneriu tampa skausmingi, atsiranda skausmas šlapinantis, skausmas pilvo apačioje, makštis gali patinti ar išsausėti. Makšties uždegimas nėštumo metu dažnai painiojamas su vaisiaus vandenų tekėjimu, tačiau svarbu suprasti, kad makšties uždegimui būdingos nemalonaus kvapo ir pobūdžio gausios išskyros. Tuo metu vaisiaus vandenų tekėjimo metu išskyros būna bekvapės, skaidrios, o skysčiai teka ypač gausiai.

Dažniausiai pasitaikantys uždegimai

Dažniausiai praktikoje pasitaikantys makšties uždegimai yra bakterinė vaginozė, kandidozė, chlamidiozė, trichomonozė, herpes infekcija, B grupės streptokoko sukeltas makšties uždegimas, todėl kiekvieną iš šių susirgimų verta aptarti plačiau.

• Bakterinė vaginozė: viena dažniausiai užklumpančių vaginalinių infekcijų nėštumo metu ir diagnozuojama maždaug 25 proc. nėščiųjų moterų. Prasideda tuomet, kai makštyje sumažėja laktobacilų ir padaugėja kitų bakterijų. Kadangi ši infekcija didina persileidimo ir naujagimio sveikatos komplikacijų riziką, į ją nevertėtų žiūrėti aplaidžiai. Dažniausias bakterinės vaginozės simptomas yra nemalonaus kvapo makšties išskyros. Diagnozavus bakterinę vagionozę, gydytojas skiria gydymą žvakutėmis, kremu į makštį arba geriamosiomis tabletėmis, priklausomai nuo nėštumo laikotarpio. Partnerio gydyti nereikia, nebent liga kartojasi.
• Grybelinė infekcija (makšties kandidozė arba pienligė): Nėštumo metu padidėjęs hormonų estrogeno ir progesterono kiekis sudaro palankias sąlygas grybeliams daugintis. Grybelinė infekcija nėštumo laikotarpiu maždaug nuo 2 iki 10 kartų dažnesnė nei įprastai. Dažniausi grybelinės infekcijos simptomai yra šie: deginimo ir niežėjimo pojūtis vaginoje, makšties paraudimas ir patinimas, tirštos, gelsvai balkšvos spalvos makšties išskyros, kurių kvapas gali priminti kepamą duoną. Liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir makšties tepinėliu. Paprastai ši infekcija gydoma kremais arba makšties žvakutėmis. Gydytojas taip pat gali skirti priešgrybelinių vaistų. Partnerį rekomenduojama gydyti tik esant pasikartojančiai makšties grybelinei infekcijai.
• B grupės streptokokai: Tai viena iš naujagimiams pavojingiausių infekcijų, galinti padaryti daug žalos ir pačiai motinai. Daugumai nėščiųjų infekcija gali sukelti šlapimo pūslės uždegimą, endometritą (gimdos gleivinės uždegimą) ir pražudyti naujagimį. Dažniausiai ši infekcija nėščiosioms nesukelia jokių simptomų, todėl 35-37 nėštumo savaitę visos moterys profilaktiškai tikrinamos dėl šių bakterijų. Jei tyrimo rezultatai teigiami, nėščioji gimdymo metu gydoma antibiotikais. Gali būti, kad jūsų organizme yra B grupės streptokokų, jei jums prasidėjo priešlaikinis gimdymas, anksti nubėgo vaisiaus vandenys ar gimdymo metu pradėjote karščiuoti.
• Chlamidiozė: lytiniu keliu plintanti infekcija, kuri nėštumo metu gali sukelti daug komplikacijų. Chlamidijos nėščiosioms gali sukelti cervicitą (gimdos kaklelio uždegimą), pogimdinį endometritą ir kraujavimą nėštumo metu. Antruoju gimdymo etapu chlamidijomis gali užsikrėsti ir vaisius. Dažniausi chlamidiozės simptomai - žalsvai gelsvos ir nemalonaus kvapo makšties išskyros, skausmas ir deginimas lytinių santykių metu. Skiriamas gydymas antibiotikais tiek moteriai, tiek jos partneriui.
• Trichomonozė: yra lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią būtina gydyti nėštumo metu. Skiriamas gydymas antibiotikais abiem partneriams.
• Herpetinė infekcija (pūslelinė arba herpesas): Lyties organų infekciją (apie 80 proc.) sukelia antrojo tipo Herpes simplex virusas (HSV). Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, lytinių santykių metu. Vaisius gali būti užkrėstas ir gimdant. Liga pasireiškia niežuliu ir graužimu lyties organų srityje, pūslelių pavidalo herpetiniu bėrimu išorinių lytinių organų, makšties, gimdos kaklelio srityje. Gali būti padidėję kirkšnies limfmazgiai, pakilti temperatūra, galite pradėti jausti skausmą šlapininantis. HSV infekcija gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus vystymosi gimdoje atsilikimą ir net žūtį, yra rizika, jog naujagimis gims infekuotas šiuo virusu. Naujagimių, užsikrėtusių šia infekcija gimstant, mirštamumas - net 60 proc., todėl, atsiradus šios ligos požymiams, labai svarbu kreiptis į gydytoją.

Profilaktikai telktis natūralumą

Nėščiosios dažnai nežino, kaip tinkamai rūpintis intymia higiena nėštumo metu. Praktikoje dažniausiai susiduriama su moterimis, kurias infekcijos puola dėl kasdienių įklotų naudojimo. Tai sutrikdo oro cirkuliaciją, skatina bakterijų dauginimąsi ir neigiamai veikia makšties mikroflorą.

Norint išvengti ištiso sąrašo pavojingų ligų, patariama atsigręžti į natūralumą - dėvėti orui laidžius apatinius, vengti ankštų kelnių ar pėdkelnių, nenaudoti aromatizuotų muilų, skalbimo priemonių, higienos priemonių, pastarąsias įsigyti tik vaistinėse. Nėštumo metu rekomenduojama vengti ir ilgų maudynių baseinuose, sūkurinių vonių, stengtis ilgai nevilkėti šlapio maudymosi kostiumėlio, nes tai skatina makšties uždegimų vystymąsi.

Mityba - taip pat ne paskutinėje vietoje. Reikėtų vengti saldžių, mielinių produktų, kuriuose gausu angliavandenių, nes šie neigiamai veikia makšties pH ir sudaro puikias sąlygas grybeliui vystytis. Valgykite jogurtus, kurių sudėtyje yra Lactobacillus acidophilus bakterijų, kadangi jos gali padėti atkurti natūralią makšties mikroflorą, vartokite gerąsias bakterijas - tiek vietiškai, tiek geriamąsias, nėščiajai skirtus vitaminus, o užklupus infekcijai pataria nepamiršti ir natūralių kovos būdų - plauti makštį antiuždegiminių savybių turinčių medetkų ar ramunėlių nuoviru.

tags: #zarnyno #infekcija #nestumo #metu