Žarnyno infekcijos yra dažna problema, ypač tarp vaikų. Straipsnyje aptarsime bakterinės žarnyno infekcijos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones. Svarbu atsiminti, kad žarnynas yra gyvybiškai svarbi organų sistema, atsakinga už maisto virškinimą, maistinių medžiagų įsisavinimą ir atliekų pašalinimą.
Žarnyno Mikroflora ir Jos Svarba
Vis dažniau pripažįstama, kad sveikas žarnynas yra svarbus tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų sveikatos veiksnys. Kiekvieno žmogaus organizmas yra sudarytas iš labai sudėtingos sinchroniškai veikiančios sistemos. Žarnynas - taip pat ne išimtis. Jame susiformavusi mikroflora atlieka daugybę svarbių funkcijų, pavyzdžiui, išskiria pieno rūgštį ir daugybę kitų medžiagų, reikalingų žarnyno gleivinės apsaugai, imuninės sistemos stimuliacijai, vitamino K sintezei, kovai su patogeniniais mikroorganizmais ir t. Gerosios bakterijos padeda virškinti maistą, įsisavinti maisto medžiagas, palaiko imuninę sistemą.
Kas Yra Bakterinė Žarnyno Infekcija?
Kitos bakterinės žarnyno infekcijos dažniausiai paveikia virškinamąjį traktą, ypač storąją ir plonąją žarną. Kitos bakterinės žarnyno infekcijos apima įvairias bakterijų sukeliamas ligas, tokias kaip salmoneliozė, kampilobakteriozė ir šigeliozė. Ūmus infekcinis viduriavimas - dažnas vaikų iki penkerių metų negalavimas. Ypač jis pavojingas mažesniems kaip dvejų metų vaikams, nes mažylis netenka daug skysčių ir mikroelementų.
Priežastys
Kitos bakterinės žarnyno infekcijos dažniausiai sukelia patogeninės bakterijos, kurios gali patekti į organizmą per užterštą maistą ar vandenį. Maži vaikai dažniausiai užsikrečia kontaktuodami su sergančiu suaugusiuoju, kitu vaiku ar gyvūnu, vyresni vaikai ir suaugusieji infekciją dažnai pasigauna per maistą ir vandenį. Pagrindinės priežastys apima netinkamą maisto ruošimą, higienos trūkumą ir kontaktą su sergančiais asmenimis.
Viena iš vasaros sezono ligų - ūmios žarnyno infekcijos. Taip yra todėl, kad vasarą valgome daugiau šviežių vaisių ir daržovių, kuriuos ne visada kruopščiai nuplauname. Šilčiausiuoju metų laikotarpiu greičiau genda mėsos, žuvies ir pieno produktai, o pirminių, netinkamo produkto požymių galime nepastebėti. Galime užsikrėsti numalšinę troškulį šaltinio vandeniu, infekciją atneša musės. Bakterinį viduriavimą dažniausiai sukelia Escherichia coli bakterijos bei salmonelės, esančios užterštame maiste ir vandenyje.
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: bakterinė infekcija
Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienais metais šiltuoju metų laiku didėja tikimybė užsikrėsti maistu plintančiomis infekcijomis. Yra žinoma daugiau nei 250 įvairių maisto kilmės ligų. Dauguma iš jų yra infekcinės ligos, kurių priežastimi gali būti su maistu į žmogaus organizmą patekę mikroorganizmai, tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinės kilmės žarnyno ligomis.
Simptomai
Pagrindiniai simptomai gali apimti viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą ir karščiavimą. Užsikrėtus bakterine infekcija, išryškėja stiprūs apsinuodijimo požymiai: krečia šaltis, dažni pilvo skausmo priepuoliai ir besikartojantis vėmimas.
Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:
- Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau
- Vandeningos išmatos
- Bendras negalavimas ir silpnumas
- Pykinimas
- Pilvo skausmai
- Apetito praradimas
- Kraujas išmatose
- Karščiavimas
- Irzlumas
- Pilvo pūtimas
Diagnostika
Ligos diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti išmatų tyrimus, kad nustatytų bakterijų buvimą, taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti dehidratacijos laipsnį ir bendrą organizmo būklę.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Lengvų atvejų atveju pacientams rekomenduojama gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Sunkesniais atvejais gali prireikti antibiotikų, tačiau jų vartojimas turėtų būti atsargus, kad būtų išvengta atsparumo bakterijoms. Be to, probiotikai gali būti naudingi atstatant žarnyno florą.
Taip pat skaitykite: Žarnyno uždegimo simptomai vaikams
Svarbus ūmių žarnyno infekcijų gydymo komponentas - dieta. Viduriuojantį metų neturintį kūdikį reikia maitinti nedideliais kiekiais 7 - 10 kartų per dieną. Pirmąją gydymo dieną įprasta maisto porcija sumažinama per pusę, nuo antrosios dienos- porcijos didinamos ir ilginami periodai tarp maitinimų. Vyresniems vaikams bei suaugusiesiems nerekomenduojama valgyti žarnyno peristaltiką bei rūgimo reakcijas skatinančių produktų, vengti rupios ląstelienos produktų: pvz., juodos duonos; nenugriebto pieno ir košių su juo, vaisių, daržovių, mėsos ir žuvies patiekalų.
Viduriuojant netenkama daug skysčių ir šis negalavimas gali komplikuotis dehidratacija. Todėl reikia gerti daug vandens ir rekomenduojami specialūs tirpalai, atkuriantys skysčių bei mineralinių medžiagų balansą.
Vaistai
Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos.
Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.
Rehidratacija
Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.
Taip pat skaitykite: Kaip gydomas žarnyno nepraeinamumas naujagimiams?
Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.
Tinkama Dieta
Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.
Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.
Probiotikai
Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą. Probiotikų papildai, kurių sudėtyje yra gerųjų bakterijų, gali padėti atkurti žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.
Prevencija
Nepamirškite, kad ūmių žarnyno infekcijų daug paprasčiau išvengti negu jas gydyti. Profilaktikos patarimai išties labai paprasti ir akivaizdūs, bet jų ne visada paisoma.
- Elementari taisyklė - prieš valgį reikia kruopščiai prausti rankas.
- Žalią mėsą ir žuvį šaldytuve laikykite atskirai nuo pagamintų patiekalų.
- Kruopščiai nuplaukite daržoves, vaisius ir žalumynus. Nepastebimus nešvarumus iš žalumynų lengviausia pašalinti 5 - 7 minutes pamirkius silpnai pasūdytame vandenyje.
- Mėsos ir pieno produktus vasarą geriausia rinktis gamintojo pakuotėse. Būtinai įsitikinkite, ar nesibaigė jų galiojimo laikas.
- Svarbu kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
- Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
- Ypač kruopščiai reikia plauti rankas, pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant žarnyno infekcine liga sergantį ligonį.
- Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina užvirinti ar kitaip apdoroti karščiu.
- „Nesukryžiuoti“ - maistą gaminti taip, kad blogosios bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėti ant kitų produktų.
- Atvėsinti - nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą taip pat patartina gerai pakaitinti.
- Plauti, valyti: didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t. y. muilu ir vandeniu. Visada reikia plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau - jį gamindami.
- Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę. Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
- Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
- Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
- Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
- Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.
Disbakteriozė
Esant tam tikroms sąlygoms ir aplinkybėms, žarnyno mikroflora gali būti išbalansuojama: tuomet ir išsivysto disbakteriozė (disbiozė). Beje, svarbus faktas, kurį būtinai turite žinoti: disbakteriozė nėra liga. Žarnyno disbakteriozė signalizuoja apie žarnyno mikrobiotos - įvairių mikroorganizmų bendruomenės, gyvenančios virškinimo trakte - disbalansą.
Disbakteriozę įtakojantys veiksniai
- Pirmosios gyvenimo dienos ir mėnesiai.
- Antibiotikų ir kitų vaistų vartojimas.
- Mityba.
- Persirgtos ligos.
- Aplinkos veiksniai.
- Imuniteto sutrikimai (disfunkcija).
- Elgesio ir neurologiniai sutrikimai.
- Odos ligos.
Disbakteriozės nustatymo metodai
Šiais laikais disbakteriozės nustatymo metodų yra daugybė. Pats populiariausias būdas - bakteriologiniai išmatų tyrimai.
Disbakteriozės gydymo būdai
- Probiotikai.
- Prebiotiokai.
- Tinkama mityba.
- Kuo retesnis antibiotikų vartojimas. Kai tik įmanoma, išbandykite alternatyvius gydymo būdus, o gydymą antibiotikais taikykite tik kraštutiniais atvejais, t.y.
- Kūdikių ir vaikų patiriamo streso mažinimas.
Nesant jokių sutrikimų probiotikų ir prebiotikų profilaktiškai (ypač kūdikiams ir vaikams) vartoti nereikėtų, nes tuomet jie neturės jokio efekto (t.y.