Įvadas
Mįslės - tai ne tik senovinis žaidimas, bet ir gilūs tautosakos klodai, atspindintys žmonių pasaulėžiūrą, išmintį bei kūrybiškumą. Jos nėra kažkas statiško, kas gimsta, auga ir miršta. Mįslės - tai nuolatos kintantis ir evoliucionuojantis reiškinys, prisitaikantis prie laikmečio ir visuomenės poreikių. Jos yra tarsi gyvas organizmas, nuolat atsinaujinantis ir prisipildantis naujų prasmių. Šiame straipsnyje panagrinėsime lietuvių mįslių pasaulį, jų struktūrą, klasifikaciją ir vietą tautosakoje, remiantis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) sukaupta medžiaga.
Skaitmeninė Mįslių Kartoteka: Tautosakos Išsaugojimas ir Prieinamumas
Šiuolaikinės technologijos atveria naujas galimybes tautosakos išsaugojimui ir sklaidai. Skaitmeninė mįslių kartoteka yra svarbi Lietuvių tautosakos elektroninių išteklių dalis, kuri kartu su liaudiškųjų tikėjimų bei pokario partizanų dainų kartotekomis sudaro bendrą Tautosakos skaitmeninių kartotekų posistemę. Šios kartotekos tikslas - išsaugoti ir padaryti prieinamą gausų lietuvių mįslių paveldą.
Kortelinės Kartotekos Skaitmenizacija
Skaitmeninė mįslių kartoteka kuriama kortelinės lietuvių mįslių sisteminės kartotekos pagrindu, kuri saugoma LLTI. Ši kartoteka apima apie 100 000 mįslių, o dar apie 40 000 mįslių yra išrašytos į korteles ir laukia sutvarkymo. Akademikas prof. habil. dr. Leonardas Sauka sumanė ir pradėjo šios kartotekos kūrimą maždaug prieš 30 metų. Jo vadovaujami studentai iš LLTI Lietuvių tautosakos archyvo rankraščių išrašė mįsles į korteles, kurios pagal įminimus (atsakymus) buvo suskirstytos abėcėlės tvarka.
Pirminio Skirstymo Trūkumai
Šis pirminis skirstymas buvo mechaniškas, todėl tarmiški, sinonimiški atsakymai arba vienodus tekstus, bet kitokius atsakymus turinčios mįslės atsidurdavo skirtingose kartotekos vietose ir nebuvo susietos. Neretai į tą patį užminimą pateikiami keli skirtingi įminimai, ir visi jie laikomi teisingais. Pavyzdžiui, mįslės užminimas "Įkiši - marma, ištrauki - varva" turi tokius įminimus: svirtis, kibiras, rūbas, samtis, sruoga, skalbti, sviestą mušti, šulinys, vanduo. Šis pavyzdys iliustruoja, kaip svarbu yra kontekstas ir interpretacija mįslių atveju.
Kartotekos Tvarkymo Istorija
Kurį laiką kartoteką tvarkė Gintaras Plytnikas, o vėliau gana ilgą laiką mįslės nebuvo sisteminamos arba sisteminamos tik kartkartėmis. Nuo 1997 m. pabaigos (su trejų metų pertrauka) kartoteką tvarko Aelita Kensminienė. Gana ilgą laiką nuosekliau sisteminamos buvo tik vadinamosios objektų, arba tikrosios, mįslės. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios minklės. Svarbu pažymėti, kad kartoteka dar nėra visiškai užbaigta, jos kūrimas tęsiamas.
Taip pat skaitykite: Kova su pelėsiu
Mįslių Žanro Struktūra ir Klasifikacija
Mįslių užminimai ir ypač įminimai yra labai skirtingos apimties ir struktūros, todėl sisteminant mįslių žanras skirstomas į žanro skyrius. Kai kurių tekstų požymiai peržengia skyrių ribas. Mįslių žanrą sudaro tokie skyriai:
- Objektų mįslės
- Mįslės apie konkretų atsitikimą
- Mįslės apie raides, garsus ir žodžius
- Objektų minklės
- Tikrosios minklės
- Anekdotinės minklės
- Galvosūkiai
Didžiąją lietuvių mįslių masyvo, o taip pat ir Skaitmeninės kartotekos dalį sudaro objektų mįslės. Žymiai mažiau turime objektų ir tikrųjų minklių, ir visai nedaug kitų šio žanro skyrių tautosakos vienetų.
Elektroninės Mįslių Duomenų Bazės Kūrimas
Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - anksčiau sukurta mįslių duomenų bazė. Tai 2006-2011 metais LLTI vykdytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) remtas projektas "Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 m. programą".
Projekto Tikslai ir Įgyvendinimas
Projektui vadovavo Aelita Kensminienė, kuri kūrė bazės struktūros principus, atrinkinėjo ir klasifikavo mįsles, įvesdavo tipų ir versijų pavadinimus į duomenų bazę. IT specialistas Arūnas Ciesiūnas sukūrė duomenų bazę ir užtikrino jos veikimą. Mįslių duomenis į bazę įvedinėjo rinkėjos, kurios per tuos šešerius metus ne kartą keitėsi.
Technologinė Platforma ir Struktūra
Senoji duomenų bazė buvo sukurta atvirojo kodo MySQL pagrindu, o duomenų manipuliavimui sąsaja sukurta atvirojo kodo skriptų kalba - PHP. Visi tekstai priklausė tam tikrai hierarchinei žanro klasifikacijos ir tipologinei sistemai - tarsi „tipų tinkleliui". Šią sistemą sudarė žanro skyriai, tipai su versijomis ir atsakymai - visa tai buvo pagrindiniai paieškos parametrai (pagalbiniai parametrai - informacinio vieneto šaltinis, bet koks žodis mįslės tekste, pateikėjas, užrašytojas ir kt.).
Taip pat skaitykite: Ar normalu, kad naujagimis sveria 4 kg?
Projekto Rezultatai ir Iššūkiai
Šio projekto metu per šešerius metus į informacinę sistemą suvesta didžioji dalis (80 125 - ~80 proc.) lietuvių mįslių masyvo. Buvo užtikrintos rankraščiuose saugomų mįslių ir fiziškai netvarios, kortelėse bei dėžutėse egzistuojančios, pradėtos kurti tipų sistemos apsaugos sąlygos - sukurta elektroninė mįslių tipų rodyklė. Šiame projekte vartotojo prieigos sukūrimo darbai nebuvo numatyti. Projekto finansavimas buvo labai kuklus, o darbo tempas milžiniškas, tad tik labai mažas iš kortelių (kurios yra išrašai iš rinkinių) įvedamos informacijos kiekis buvo tikrinamas pagal originalus, atsisakyta papildomos mokslinės analizės. Vis dėlto bazės pagrindas sukurtas, į ją įvesta 76000 objektų mįslių (likusius 4000 sudarė kiti žanro skyriai).
Tolimesnis Skaitmeninimas ir Vartotojo Prieiga
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2012-2014 m. vykdomas projektas "IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas" pratęsė šiuos darbus. Projekto metu buvo perkelti mįslių duomenys iš senosios duomenų bazės, kartu išplėsta jos struktūra (sukurti reliaciniai ryšiai tarp atskirų duomenų bazių dalių, verifikuoti esami klasifikatoriai, įvesti papildomi mokslinės analizės įrankiai), mįslių įrašai papildyti informacija iš Lietuvių tautosakos rankraštyno bei tipologiniais žymenimis, patikslinta įrašų tekstų transkripcija ir metaduomenų informacijos kokybė, bazės prototipas susietas su universalesne informacine sistema, sukurta vartotojo prieiga.
Skaitmeninės Kartotekos Prieinamumas
Vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - tai 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas, atspindinti daugelį dešimtmečių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę (kol kas tik mįslių medžiaga iš LLTI saugomų Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkinių). Vienoje vietoje pateikiama laisvai prieinama susisteminta didžioji dalis lietuvių objektų mįslių masyvo.
Mįslių Tipologija ir Struktūra Skaitmeninėje Kartotekoje
Skaitmeninė kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą. Tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. Versija yra mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. Kiekviena versija priklauso kokiam nors tipui. A1 versija yra daugiausia vienodų ar panašių mįslių turinti versija ir dažniausiai sutampa su tipo pavadinimu. Tas pats tipas ir versija jungia panašius užminimus turinčias mįsles, kurios gali turėti labai skirtingus atsakymus.
Tipų Panašumai ir Kontaminacija
Mįslių tipai gali būti panašūs meniniu vaizdu ar susiję per kontaminuotas versijas. Kai panašumas labai artimas, stengiamasi tokias mįsles jungti į vieną tipą, tačiau kartais tai neįmanoma dėl to, kad vaizdas gali būti labai išplėtotas, panašus skirtingais fragmentais, o sujungus visas panašių vaizdų versijas į vieną tipą, šis taptų itin didelis, išplaukusiomis ribomis.
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
Pagrindiniai Kartotekos Elementai: Objektai ir Fiksacijos
Pagrindiniai skaitmeninės Mįslių kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija, jie susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis versijomis, o per jas - su tipais. Objektas - yra apibrėžiamas kaip tam tikro folkloro vieneto apibendrinta informacija ir užima aukštesnį hierarchinį lygmenį nei fiksacija. Apskritai objektas gali turėti keletą fiksacijų (bet mįslių atveju vienas objektas turi vieną fiksaciją, bent kol kas). Kiekvienas mįslės objektas priklauso kokiai nors tipo versijai. Prie kiekvienos versijos yra komanda rodyti objektus, kurią spustelėjus išskleidžiamas tai versijai priskirtų objektų sąrašas. Fiksacija yra apibrėžiama kaip konkretus folkloro vieneto, galinčio turėti ne vieną versiją, užrašymas, pvz., teksto originalas, redaguota / adaptuota versija ir kt.
Mįslės ir Tikėjimai: Laimės ir Sėkmės Ženklai
Nors mįslės dažniausiai suvokiamos kaip intelektualus žaidimas, jos taip pat gali būti susijusios su tikėjimais ir prietarais. Visose tautose, taip pat ir mūsų, yra labai daug negatyvių, perspėjančių ir apsaugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių ženklų ir prietarų. Tačiau, greta jų, egzistuoja ir laimę bei sėkmę nešantys simboliai.
Laimės ir Sėkmės Simboliai
Štai keletas pavyzdžių, kurie, tikima, atneša laimę:
- Pakabinti ant įėjimo durų pasagą, kad namuose vyrautų gėrovė.
- Rasti keturlapį dobilą ir alyvos penkialapį žiedą.
- Rasti akmenėlį su skylute, kuris dar kitaip vadinamas vištų dievu.
- Aižant žirnelių ankštį, rasti 9 žirnelius ir sugalvojus norą mesti jį per petį.
- Pamačius krentančią žvaigždę, sugalvoti norą.
- Sausio 1 d. nupjauti nuo bet kokio medžio vytelę ir nešiotis ją kišenėje, kad ištisus metus lydėtų sėkmė.
Šie tikėjimai atspindi žmogaus norą kontroliuoti savo likimą ir pritraukti teigiamus įvykius į savo gyvenimą.
Pavyzdžiai iš Lietuvių Mįslių
Toliau pateikiami keli pavyzdžiai iš lietuvių mįslių, iliustruojantys jų įvairovę ir kūrybiškumą:
- Kai mėlynas, juokiasi.
- Dundulys kalnas, geležinis arklas.
- Ir laibas, ir ilgas.
- Išbarstė aukso perlus.
- Mano tėvas turi lygius laukus.
- Yra tokie namai. Tuose namuose dvylika langų. Ant tų langų po keturis stiklus.
- Kur žemės vidurys?
Šios mįslės, nors ir trumpos, reikalauja kūrybiško mąstymo ir asociacijų, kad būtų atspėtas teisingas atsakymas.