Ikimokyklinis ugdymas - tai svarbus vaiko raidos etapas, kuriame formuojasi asmenybė, socialiniai įgūdžiai, pažinimo procesai. Straipsnyje aptariamos ikimokyklinio ugdymo metodikos, ugdymosi aplinkos kūrimo principai ir vaikų pasiekimų vertinimo ypatumai.
Veiklos pagrindai: dialogas, žaidimas ir aplinka
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos pagrindas - nuolatinis dialogas su vaiku ir jo šeima. Žaidimas ir mokymasis yra neatsiejami, skatinantys vaikų raidą. Pasitelkiant pasakas ir pasakojimus, vaikai skatinami ieškoti atsakymų į jiems kylančius klausimus.
Vaikams nuolat kuriamos įvairios aplinkos, kuriose jie gali stebėti ir suprasti gamtoje bei aplinkoje vykstančius procesus. Knygos ugdo vaikų empatiją, padeda geriau suprasti aplinkinių žmonių mintis, elgesį ir jo priežastis. Kritinio mąstymo ugdymas yra neatsiejama dienos dalis. Stiprinamas vaikų gebėjimas geranoriškai, konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su draugais bei pedagogais. Visos veiklos darželyje organizuojamos siekiant sužadinti vaikų motyvaciją, kalbos suvokimą, minčių raišką ir sklandų kalbėjimą.
Ikimokyklinio ugdymo principai
Ikimokyklinio ugdymo programos rengiamos ir įgyvendinamos vadovaujantis šiais principais:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: kiekviena sąveika ir kasdienė rutina yra ugdanti ir turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: ugdymas pritaikomas prie vaiko amžiaus ir individualių poreikių.
- Žaismės principas: žaidimas yra pagrindinė ugdymosi priemonė.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas: ugdymas atsižvelgia į vaiko kultūrinę aplinką ir tradicijas.
- Integralumo principas: ugdymas apima visas vaiko raidos sritis.
- Įtraukties principas: sudaromos sąlygos ugdytis visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gebėjimų ir poreikių.
- Kontekstualumo principas: ugdymas siejamas su realiu vaiko gyvenimu ir patirtimi.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: vaikas aktyviai dalyvauja ugdymosi procese, o mokytojas yra jo partneris ir pagalbininkas.
- Lėtojo ugdymo(si) principas: užtikrinamas gilus vaiko įsitraukimas į veiklas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas kartu su vaiku apmąsto jo patirtis ir numato tolesnius veiksmus.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: šeima aktyviai dalyvauja ugdymo procese, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę.
Ugdymosi sritys ir pasiekimai
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.
Taip pat skaitykite: Ugdymas darželyje
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai - tai vaikų raidos ir ugdymosi procese įgyjami pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko potencinių galių ūgtį.
Mūsų sveikata ir gerovė
Ši sritis apima vaiko supratimą apie sveiką gyvenseną, saugumą ir asmeninę higieną. Vaikas ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, suaugusiojo padedamas ruošia maistą. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Aš ir bendruomenė
Ši sritis apima vaiko socialinių įgūdžių, bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymą.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Aš kalbų pasaulyje
Ši sritis apima vaiko kalbos ugdymą, gebėjimą reikšti mintis ir suprasti kitus.
Tyrinėju ir pažįstu aplinką
Ši sritis apima vaiko smalsumo skatinimą, aplinkos pažinimą ir tyrinėjimo įgūdžių ugdymą.
Kuriu ir išreiškiu
Ši sritis apima vaiko kūrybiškumo ugdymą, gebėjimą išreikšti save įvairiomis priemonėmis.
Judėjimas ir fizinis aktyvumas
Vaikai noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Ugdymosi aplinkos kūrimas
Ugdymosi aplinka turi būti aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, atvira vaikų iniciatyvoms ir estetiškai patraukli. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Taip pat modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.
Universalus dizainas mokymuisi
Siekdami įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalus dizainas mokymuisi - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
Ugdymosi kontekstų pavyzdžiai
- Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius.
- Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
- Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
- Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
- Kūrybinių dialogų kontekstas: kuria vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Įtraukusis ugdymas ir universalus dizainas darželyje
Į darželius vaikai ateina su skirtingais gebėjimais, poreikiais, temperamentu, elgesio ypatumais. Siekiant užtikrinti lygias galimybes ugdytis, mokytis, žaisti ir augti kiekvienam vaikui, būtina pritaikyti aplinką ir ugdomąsias veiklas.
Nuotolinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Įtraukusis ugdymas ir universalus dizainas darželyje“ skirta darželių mokytojams, mokinio/mokytojo padėjėjams bei kitiems specialistams, siekiantiems geriau suprasti skirtingus specialiuosius poreikius ir sutrikimus, dalintis praktinio pritaikymo galimybėmis ir ieškoti būdų, kaip veiksmingai užtikrinti įtraukųjį ugdymą. Programa padeda gilinti žinias apie įtrauktį ir universalaus dizaino principų taikymą ankstyvajame, ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.
Vaikų pasiekimų vertinimas
Vaiko pažangos vertinimas yra nuoseklus veiksmas, tai nuolatinis informacijos apie vaiko, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais kaupimas ir apibendrinimas.
STEAM ir STREAM ugdymas
Vaikų tyrinėjimo, smalsumo, kritinio mąstymo, bendradarbiavimo ir kūrybiškumo skatinimui lopšelyje-darželyje yra taikomas STEAM ir STREAM ugdymas. STEAM ugdymas yra integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis vaikų gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos kontekste. STREAM (angl. science, technology, reading, engineering, arts, maths) ugdyme yra integruojami gamtos mokslai, technologijos, skaitymas, inžinerija, menai ir matematika.