Įvadas
Iniciatyva „Niekieno vaikai“ - tai jautri ir reikalinga veikla, skirta pagelbėti vienišiams vaikams, likusiems be tėvų ar globėjų priežiūros ligoninėse ir krizių centruose. Ši iniciatyva suteikia galimybę savanoriams tapti atrama ir šviesa vaikams, išgyvenantiems sunkumus ir vienatvę.
Iniciatyvos „Niekieno Vaikai“ Istorija ir Tikslai
Iniciatyva „Niekieno vaikai“ pradėta 2018 m. Jos misija - lankyti vienišus, be tėvų ar kitų teisėtų atstovų priežiūros likusius vaikus ligoninėse ir krizių centruose. Mintis pradėti tokią veiklą kilo reaguojant į situacijas, kai vaikai ligoninėse lieka vieni, be teisėtų atstovų - tėvų, globėjų priežiūros. Dažniausiai taip nutinka su vaikais iš globos namų, po sudėtingų situacijų šeimoje. Iniciatyvos tikslas - užtikrinti, kad šalia kiekvieno ligoninėje gulinčio mažylio būtų suaugęs žmogus, galintis tinkamai pasirūpinti emocine vaiko būsena. VšĮ „Savanoriai vaikams“ tikslas - kad nė vienas vaikas neliktų vienišas. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“, kurios esmė - teikti emocinę paramą vienišiems vaikams ligoninėse.
Problemos, Kurias Sprendžia Projektas
Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad hospitalizacija visiems vaikams emociniu ir psichologiniu požiūriu yra sudėtinga, o dažnai net ir traumuojanti patirtis. Nors vaikai guldomi į ligoninę tam, kad būtų išgydyti nuo fizinių ligų, medicinos įstaigos aplinkoje, susidūrę su įvairiomis atliekamomis procedūromis, vaikai yra išsigandę, patiria nerimą, negali daug ko kontroliuoti. Gerai, kai šalia vaiko yra rūpestingi tėvai ar kiti artimi žmonės. Iniciatyva „Niekieno vaikai“ siekia užtikrinti, kad šalia kiekvieno ligoninėje gulinčio mažylio būtų suaugęs žmogus, galintis tinkamai pasirūpinti emocine vaiko būsena.
Į ligonines patenka ne tik sergantys vaikai iš globos namų, bet ir sveiki ikimokyklinio amžiaus vaikai, paimti iš šeimų, kuriose susiklostė krizinė situacija. Kūdikis ar 2-5 metų vaikas, paliktas vienas su savo liūdesiu, baime ir nežinomybe, patiria didelį stresą. Pasak I. Šuipės, bent jau Vilniuje patys mažiausieji - kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų - iš krizės ištiktos šeimos dažnai vežami į ligoninę, o vyresni - į krizių centrą.
Savanorių Vaidmuo ir Veikla
Savanoriai laiką su vaikais leidžia ne tik darbo metu, bet ir vakarais bei savaitgaliais, esant poreikiui - ir naktį. Konkretus budėjimo grafikas sudaromas pagal poreikį, atsižvelgiant į vaiko interesus. Visais atvejais siekiama, kad būtų kuo mažesnė savanorių kaita prie vieno vaiko tam, kad būtų užmezgamas ir išlaikomas emocinis kontaktas. Savanoriai budi ligoninėse, teikdami emocinę paramą vienišiems vaikams. Jie keičia sauskelnes, maitina, vežioja vežimėlyje, žaidžia, skaito knygas ir tiesiog būna šalia, kol vaikas užmiega. Prie mažiausių budima visą parą, o prie vyresnių savanoris palaukia, kol vaikas užmigs, ir sugrįžta ryte. Budėjimai dėliojami pagal savanorių galimybes.
Taip pat skaitykite: Vieniši vaikai Lietuvos ligoninėse
Savanorių Patirtys ir Pavyzdžiai
Augustė, viena iš savanorių, teigia: "Tai yra pirmoji mano savanorystė - dar mokydamasi mokykloje svarsčiau, kur galėčiau save realizuoti ir savanoriauti, bet tada nepasitaikė tokia proga. Po kiek laiko susikūrė ši organizacija, o aš trejus metus sekiau jos veiklą, stebėjau, kaip jai sekasi. Man atrodo labai svarbi organizacijos misija, kad nė vienas vaikas nesijaustų vienišas, todėl kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad galiu būti šios organizacijos dalimi ir skirti savo laiką bei dėmesį tiems, kuriems jo reikia. Būna ir labai smagių budėjimų, būna ir tokių, iš kurių išeini susimąstęs, susijaudinęs."
Organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadovė, psichologė Ieva Šuipė, pasakoja: "Net ir viena gera diena prisideda prie vaiko raidos, didesnio saugumo jausmo. Štai visai neseniai jie budėjo prie beveik dvejų metukų berniuko iš globos namų. Savanoriai pastebėjo, kad vaikui labai trūko individualaus dėmesio ir rūpesčio. Galėjai matyti, kad jis buvo įpratęs būti vienas - nei verkdavo, nei kaip nors kitaip reikšdavo savo emocijas, buvo labai ramus ir pasyvus. Tačiau, sulaukus dėmesio ir švelnumo, įvyko akivaizdūs pokyčiai. Taip pat įstrigo ir atvejis, kai onkologiniame skyriuje budėjome prie berniuko, kurio, žinojome, gydytojai jau išgydyti negalėjo, tik lengvino kančią skausmą malšinančiais vaistais. Jei ne savanoriai, berniukas paskutines dienas ligoninėje būtų praleidęs ne tik skausme, bet ir vienatvėje. Savanoriai dėjo visas įmanomas pastangas, siekdami palengvinti vaiko kančias nemedikamentiniais būdais, parodydami jam, jog jis yra svarbus, atsižvelgdami į jo poreikius."
Savanorių Atranka ir Mokymai
Savanoriai yra praėję atrankas, mokymus ir gauna nuolatinį palaikymą iš iniciatyvos koordinatorių, kad būtų užtikrinta veiklos kokybė. Svarbiausias kriterijus, pagal kurį atrenkami žmonės, - patirtis su kūdikiais ir mažais vaikais. Arba žmonės turi savo vaikų auginimo patirties, arba yra dirbę auklėmis, vaikų darželyje. Kitas svarbus kriterijus - laisvo laiko galimybės. Prašoma, kad žmogus galėtų budėti 5-7 dienas per mėnesį po 5 valandas.
Savanorių Motyvacija ir Iššūkiai
Daugiausia projekte savanoriauja moterys, dirbančios lanksčiu darbo grafiku. Taip jos gali lengviau padalyti savo darbo krūvį. Vaikais ligoninėje taip pat rūpinasi senjorės, studentės, mamos, namuose auginančios vaikus, ir kol jie lanko darželį, gali skirti laiko savanoriavimui. Labai skatinama budėti senjorus, tačiau jie turėtų įvertinti savo galimybes ir energiją. Ne visiems tos 5 valandos yra įveikiamos. Reikia suprasti, kad budėjimai nėra tik galvytės paglostymas ir knygutės paskaitymas. Jeigu vaikai vyresni, tai jie ir išdykauja, ir neklauso, reikia jiems nubrėžti ribas. Svarbu išsaugoti savanorių motyvaciją, kad jie nepavargtų ir neperdegtų.
Vienas didelis iššūkis, kurį pabrėžė Ieva Šuipė, yra didelė savanorių komanda, ypač didžiuosiuose miestuose, kuriai koordinuoti reikia nemažų žmogiškųjų išteklių. Be to, dėl natūralaus savanorių atkritimo komandą vis tenka papildyti naujais savanoriais - tad reikia jų pritraukti, atrinkti, paruošti.
Taip pat skaitykite: „Niekieno Vaikai“ Lietuvoje
Projekto Rezultatai ir Plėtra
Per iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį daugiau nei 700 vaikų ligoninėse neliko vieniši ir sulaukė savanorių paramos. Nuo pavasario Vilniuje sėkmingai vykdytas socialinis projektas „Niekieno vaikai“ išplėtė savo veiklą į Kauną ir kitus Lietuvos miestus. Iniciatyva vykdoma Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. 2020 m. vasario-kovo mėn. veikla pradėta vykdyti Panevėžyje. Iniciatyvoje „Niekieno vaikai” savanoriauti galite jau šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Palangoje.
Šventinis Laikotarpis
Šventinis laikotarpis simbolizuoja šilumą ir artumą su šeima bei artimaisiais. Tačiau tiems, kas jų neturi ar yra atskirtas nuo jų, tai tikrai skausmingas ir didelį vienišumo jausmą keliantis laikotarpis. Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai net per šventes randa laiko vienišiems vaikams, suprasdami, koks tai jautrus metas sergantiems mažyliams.
Kaip Prisijungti Prie Iniciatyvos?
Savanoriais gali tapti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys, galintys vaikams skirti laiko - mažiausiai 25 valandas per mėnesį arba 300 valandų per metus ir papildomai 2 valandas per mėnesį savanorių susirinkimui. Registracija į savanorystės pristatymo renginius čia. Surinktos lėšos yra skiriamos projektui koordinuoti ir palaikyti, savanorių mokymams. Kaune šiuo metu jau paskelbta savanorių registracija.
Kitos „Savanoriai Vaikams“ Programos
- Savanorystės programą socialiniuose centruose, kurios tikslas - suteikti užimtumą vaikams socialiniuose centruose.
- Savanorystės programą „Drauge“, kuri orientuota į pagalbą tėvams, jaučiantiems vienišumą ar susiduriantiems su įvairiais gyvenimo iššūkiais.
Taip pat skaitykite: Kaip skirti 1,2% GPM vaikams
tags: #niekieno #vaikai #savanoryste