Įvadas
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant atvirą ir pilietinę visuomenę. Jos savanoriškai buriasi, kad skleistų idėjas, gerintų vietos bendruomenių gyvenimą ir padėtų tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Viena iš tokių organizacijų - „Niekieno vaikai“, kuri teikia emocinę paramą ligoninėse vienišiems vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime paramos gavėjo statuso svarbą NVO, iššūkius, su kuriais susiduria tokios organizacijos kaip „Niekieno vaikai“, ir galimus įstatymų pakeitimus, kurie gali paveikti jų finansavimą.
Paramos Gavėjo Statuso Svarba NVO
Paramos gavėjo statusas yra būtinas Lietuvoje veikiančioms ne pelno siekiančioms organizacijoms, norint gauti paramą iš gyventojų ar verslo. Šio statuso netekimas gali paralyžiuoti visos organizacijos veiklą. Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė pabrėžia, kad NVO statuso ar paramos gavėjo statuso įregistravimas ir šio fakto paviešinimas stiprina tarpusavio pasitikėjimu grįstą visuomenę.
NVO statusas, registruojamas nuo 2020 metų, leidžia lengviau identifikuoti naudą visuomenei kuriančias asociacijas, labdaros ir paramos fondus, viešąsias įstaigas ar religines bendruomenes. Šis statusas leidžia turėti tikslesnius duomenis apie šalyje veikiančias nevyriausybines organizacijas ir tokiu būdu užtikrinti efektyvesnį valstybės politikos formavimą, stiprinant nevyriausybines organizacijas.
Tačiau pastaraisiais metais paramos gavėjo statusą turinčių įmonių ir organizacijų skaičius mažėja. Viena tokio pokyčio priežasčių - Registrų centro iniciatyva išregistruoti paramos gavėjo statusai tiems juridiniams asmenims, kurie vėluoja pateikti savo metines finansines ir veiklos ataskaitas. Vien per praėjusius metus paramos gavėjo statuso neteko apie 1,2 tūkst. juridinių asmenų.
"Niekieno Vaikai": Misija Ir Veikla
„Niekieno vaikai“ - organizacija, kurios tikslas - teikti fizinę ir emocinę paramą vienišiems vaikams ligoninėse ir krizių centruose. Įstaigos savanoriai padeda vaikams, kurie gydosi ligoninėse be tėvų ar kitų artimųjų, užtikrina jų priežiūrą, ramybę, emocinį palaikymą. Organizacijos vadovė Ieva Šuipė pasakoja, kad mintis pradėti veiklą kilo reaguojant į situacijas, kai vaikai ligoninėse lieka vieni, be teisėtų atstovų - tėvų, globėjų priežiūros. Dažniausiai taip nutinka su vaikais iš globos namų, po sudėtingų situacijų šeimoje.
Taip pat skaitykite: Vieniši vaikai Lietuvos ligoninėse
Savanoriai budėjimo metu paprastai daro viską, ką įprastai darytų rūpestingi tėvai arba globėjai. Jie padeda pasirūpinti vaiko fiziologiniais ir emociniais poreikiais: padeda jiems pavalgyti, nusiprausti, persirengti, palydi juos į procedūrą, kalbasi su jais, žaidžia, ramina. Anot I. Šuipės, net ir kelios dienos teigiamo ryšio prisideda prie vaiko raidos gerinimo - būtent tą ir stengiasi daryti iniciatyvos savanoriai: jie rūpinasi tiek fiziologiniais, tiek emociniais vienišų vaikų esančių ligoninėje poreikiais. Su jais kalbasi, žaidžia, ramina, padeda išbūti su sunkiais jausmais, neviltimi, skausmu ar išgąsčiu.
Organizacija veiklą šiuo metu vykdo visuose penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, o ją sudaro 22 darbuotojai ir per 300 savanorių, kurie yra kritiškai svarbi pagalbos teikiamos vaikams dalis. Per iniciatyvos įgyvendinimo laikotarpį daugiau nei 700 vaikų ligoninėse neliko vieniši ir sulaukė savanorių paramos. Organizacijos „Niekieno vaikai“ kūrėjai apdovanoti už parodytą rūpestį ir teikiamą pagalbą vienišiems vaikams. 2019 metų pabaigoje „Niekieno vaikai“ gavo ir LRT apdovanojimą „Metų pokyčio“ nominacijoje.
Finansavimo Šaltiniai Ir Iššūkiai
Svarbiausias organizacijos pajamų šaltis - fizinių asmenų teikiama finansinė parama. Didžiausią jų dalį „Niekieno vaikai“ gauna gaudami 1,2 proc. GPM paramą. I. Šuipė teigia, kad visuomenė tikrai remia ir palaiko organizaciją. Praėjusiais metais „Niekieno vaikai“ buvo ketvirti tarp NVO, kurios surinko didžiausią GPM paramos dalį. Kita svarbi dalis - fiziniai ir juridiniai asmenys. Sulaukiama ir vienkartinių aukų, tačiau turima ir periodinių aukotojų. Finansinė parama reikalinga tam, kad būtų galima kokybiškai vykdyti atrankas, mokymus ir teikti palaikymą savanoriams, išlaikyti darbuotojus. Be to, dalį surenkamos paramos skiriama visuomenės edukacijai, švietimui, šios problemos išryškinimui.
Tačiau organizacija susiduria ir su iššūkiais. Vienas jų - organizacijos plėtra, kuri yra susijusi su ligoninių uždarumu mažesniuose miestuose, kita - savanorių ir darbuotojų entuziazmas ir šalia lydinti nuolatinė perdegimo rizika. I. Šuipė pabrėžia, kad tai, kiek organizacija galės užtikrinti, kad nė vienas vaikas neliktų vienišas, priklauso ne tik nuo savanorių, bet ir nuo to, kiek tokią veiklą palaiko pati ligoninė ir jos personalas.
Galimi Įstatymų Pakeitimai Ir Jų Poveikis
Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis siūloma nuo 2025 metų gyventojams nebeleisti biudžetinėms įstaigoms skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. NVO sektorius pabrėžia, jog jų veikla itin priklauso nuo gyventojų skiriamos paramos, priešingai nei biudžetinių įstaigų, kurios finansavimą gauna iš kitų šaltinių. „Niekieno vaikai“ vadovė Indrė Vileitė teigia, jog ketverius metus gyvuojanti įstaiga be GPM nebūtų taip išsiplėtusi, apmokiusi savanorių.
Taip pat skaitykite: Kaip skirti 1,2% GPM vaikams
Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė kviečia to dar nepadariusias nevyriausybines organizacijas suskubti įregistruoti NVO žymą ir pabrėžia šio žingsnio svarbą: „NVO žyma yra daugiau nei formalumas - tai galimybė stiprinti nevyriausybinį sektorių, užtikrinti jo tvarumą ir plėsti veiklos galimybes. NVO žyma registruojama labai paprastai ir greitai, o jos reikšmė sektoriui yra didžiulė. Ji ne tik suteikia galimybę gauti 1,2 proc. GPM paramą, bet ir padeda identifikuoti organizacijas, kurios veikia visuomenės labui.“ Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2025 m. (už 2024 m.) gyventojai 1,2 proc. GPM paramą galės paskirti juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti iki 2024 m. gruodžio 31 d., o NVO žyma įregistruota iki 2025 m.
R. R. primena, jog daugeliui organizacijų 1,2 proc. GPM sudaro didelę dalį pajamų. Jo žiniomis, kai kurioms nevyriausybinėms įstaigoms GPM sudaro 30 proc., kitoms net 90 proc. Jis teigia, kad šiuo metu jas gauti gali ir biudžetinės įstaigos, bet nerasi nė venos, kuriai tai būtų išgyvenimo pajamos.
Alternatyvūs Finansavimo Šaltiniai
Jei siūlomos įstatymo pataisos būtų priimtos, NVO turėtų ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. R. R. siūlo projektinį finansavimą, kai organizacijos teikia paraiškas, gauna lėšų projektų vykdymui ir tuo pačiu finansuoja savo veiklą. Tačiau jis kelia klausimą, ką daryti su tomis veiklomis, kurios nepatenka į projektinę veiklą, ir ką daryti, kai nėra laiko daryti paraiškas, kai valstybėje krizinė situacija. Jis pabrėžia, kad nevyriausybininkai įrodė, kad krizinėse situacijose jomis galima pasiremti, gali būti stipri parama valstybei.
Svarbu paminėti ir kitus paramos fondus bei organizacijas, kurios rūpinasi vaikų gerove Lietuvoje. Tai:
- Gerumo dėžutė: prenumeratos principu skiriama parama vaikams su negalia.
- VŠĮ Vaiko raidos klinika: teikia individualizuotas, tikslines vaikų reabilitacijos paslaugas.
- Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“: rūpinasi vaikais, sergančiais onkologinėmis ligomis ir teikia jiems bei jų šeimoms finansinę bei emocinę pagalbą.
- Rimanto Kaukėno fondas: remia sunkiai sergančius vaikus, sergančius onkologinėmis, genetinėmis ir kitomis kritinėmis ligomis.
- Organizacija „Gelbėkit vaikus“: pagalba vaikams, patiriantiems skurdą, smurtą ir kitas problemas.
- SOS Vaikų kaimai: užtikrina atsakomybę už vaikų globą nuo gimimo iki savarankiško gyvenimo pradžios.
"Maisto Banko" Pavyzdys
„Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius teigia, jog Seimo nariai turėtų įvertinti NVO indėlį. Jis kelia klausimą, ar tikrai lėšos, kurios skirtos paramai, labdarai, turi būti skirtos lemputėms garažų bendrijose. Jis pabrėžia, kad turime suprasti, kas yra parama-labdara, kas tiesiog papildomas finansavimas. S. Gurevičius atkreipia dėmesį į tai, kad jei nebūtų „Maisto banko“, 6 milijonai kilogramų maisto būtų iššvaistyta, tai 12 milijonų porcijų maisto.
Taip pat skaitykite: Pagalba apleistiems vaikams
Savanorystės Svarba
Savanoriai yra kritiškai svarbi pagalbos teikiamos vaikams dalis. Prisijungti prie savanorių komandos nėra taip jau paprasta. I. Šuipė pasakoja, kad visi „Niekieno vaikai“ savanoriai turi būti specifiškai parengti, praeiti atrankas, mokymus, kurie trunka 6 savaites. Praėjus šiuos žingsnius su savanoriais yra pasirašoma savanorystės sutartis ir tik tuomet galima pradėti budėjimus. Visą savanorių veiklą koordinuoja koordinatorės, kurios dirba nuo ankstaus ryto iki nakties, keičiančios viena kitą, yra sudaromi savanorių budėjimo grafikai. Kuomet ligoninėje atsiranda vienišas vaikas, kuriam reikia pagalbos, koordinatoriai kreipiasi į tuos, kurie gali budėti ir iš jų sudaro, kuo mažesnę komandą, kad jie besikeisdami tarpusavyje galėtų užtikrinti visą budėjimo prie vaiko poreikį.
tags: #niekieno #vaikai #rekvizitai