Nėštumas yra nuostabus laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, ne visi šie pokyčiai yra malonūs. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nepatogumų - kaulų pokyčiai, ypač klubų srityje, sukeliantys skausmą ir diskomfortą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl nėštumo metu atsiranda klubų skausmas, kokie kiti kaulų ir sąnarių pokyčiai gali pasireikšti ir kaip su jais susidoroti.
Klubo sąnario skausmas ir jo priežastys
Klubo sąnarys yra didžiausias sąnarys žmogaus kūne, jungiantis apatinę galūnę su dubeniu. Jis atlieka labai svarbų vaidmenį judant, palaikant stabilumą ir pernešant kūno svorį. Tačiau dėl nuolatinio judėjimo ir apkrovos, klubo sąnarys yra ypač pažeidžiamas ir linkęs į įvairias traumas bei ligas. Nėštumo metu klubo sąnario skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu organizmas išskiria hormoną relaksiną, kuris atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, ypač dubens srityje. Šis procesas palengvina kūdikio judėjimą gimdymo metu. Tačiau relaksino poveikis nėra ribojamas tik dubens sritimi, jis gali paveikti ir kitus sąnarius, įskaitant klubus, todėl jie tampa labiau pažeidžiami ir linkę į skausmą. Dėl padidėjusio lankstumo ir nestabilumo klubų sąnariai gali reaguoti skausmu į įprastą veiklą.
Svorio padidėjimas: Nėštumo metu moters svoris natūraliai didėja. Papildomas svoris apkrauna klubų sąnarius, raumenis ir raiščius. Tai ypač aktualu paskutiniais nėštumo mėnesiais, kai svoris didėja sparčiausiai. Padidėjusi apkrova gali sukelti uždegimą, skausmą ir diskomfortą klubuose.
Kūno laikysenos pokyčiai: Augantis pilvas keičia moters kūno svorio centrą, todėl ji instinktyviai keičia laikyseną, kad išlaikytų pusiausvyrą. Dažnai tai reiškia, kad atsilošiama atgal, o tai apkrauna apatinę nugaros dalį ir klubus. Neteisinga laikysena gali sukelti raumenų įtampą ir skausmą klubų srityje.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Sėdimojo nervo užspaudimas (išialgija): Sėdimasis nervas yra ilgiausias ir storiausias nervas žmogaus kūne, einantis nuo apatinės nugaros dalies per sėdmenis į kojas. Nėštumo metu auganti gimda gali spausti sėdimąjį nervą, sukeldama išialgiją. Išialgija pasireiškia aštriu, deginančiu skausmu, kuris plinta žemyn koja, kartais siekia pėdą. Skausmas gali būti jaučiamas ir klubų srityje. Išijas yra sėdimojo nervo neuritas, o išialgija yra šio nervo neuralgija. Neuralgijai paprastai būdingas kankinantis, deginantis ar duriantis, dažnai priepuolinis skausmas, galintis trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Esant išialgijai skausmas ypač suintensyvėja judant ir yra stipriausiai jaučiamas sėdmeninėje dalyje, plinta į užpakalinę šlaunies pusę, blauzdą, net pėdą.
Dubens sąnarių disfunkcija (simfizitas): Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvarža esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Simfizitas yra būklė, kai dubens sąnarys, jungiantis kairę ir dešinę dubens kaulo dalis, tampa pernelyg lankstus arba nestabilus. Tai sukelia skausmą dubens srityje, kuris gali plisti į klubus, kirkšnį ir šlaunis. Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Simfizitas dažnai pasireiškia nėštumo pabaigoje, kai relaksino koncentracija yra didžiausia. Simfiziopatija lengva forma sukelia nemažai nepatogumų vaikštant ar būnant namuose, tačiau dažniausiai yra nekenksmingas mamai ir kūdikiui. Moteriai simfizitas gali būti diagnozuotas antroje nėštumo pusėje. Šis terminas reiškia gaktos sąnario kaulų ir raiščių aparato patologiją - kaulų atsiskyrimą. Paprastai sąvarža turėtų būti nejudanti, nepriklausomai nuo nėštumo buvimo ir jo laiko. Tačiau kai kuriais atvejais gaktos srities kaulai pasislenka, traukiamos sausgyslės, gali atsirasti edema.
Raumenų disbalansas: Nėštumo metu raumenų disbalansas aplink klubus ir dubenį gali prisidėti prie skausmo. Pavyzdžiui, silpni pilvo raumenys gali padidinti apkrovą nugaros ir klubų raumenims. Įtempti klubo lenkiamieji raumenys taip pat gali sukelti diskomfortą ir skausmą klubų srityje.
Ankstesnės traumos ar būklės: Moterys, kurios prieš nėštumą patyrė klubų traumas arba turi tokių būklių kaip artritas, yra labiau linkusios į klubų skausmą nėštumo metu. Nėštumo metu vykstantys fiziologiniai pokyčiai gali paaštrinti jau esamas problemas.
Taip pat, klubo sąnario skausmas einant dažnai atsiranda dėl sąnario struktūros pokyčių sukeltų problemų, tokių kaip osteoartritas ar sausgyslių uždegimas. Kadangi kirkšnies sritis yra artimai susijusi su klubo sąnariu, šių sričių skausmai dažnai juntami kartu arba prasidėję vienoje vietoje pasklinda į kitą. Dažnai sunku konkrečiai nustatyti, dėl ko atsirado klubo sąnario skausmas kirkšnyje, kadangi pasklidęs skausmas trukdo rasti jo šaltinį. Klubo sąnario uždegimas dažnai sukelia stiprų skausmą ir patinimą. Naktinis klubo sąnario skausmas gali trikdyti miegą ir gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Palengvinimo būdai
Yra keletas būdų, kaip palengvinti klubų skausmą nėštumo metu. Svarbu išbandyti skirtingus metodus ir nustatyti, kurie geriausiai tinka jums.
Poilsis ir laikysenos koregavimas: Svarbu reguliariai ilsėtis ir vengti ilgalaikio stovėjimo ar sėdėjimo vienoje padėtyje. Jei dirbate sėdimą darbą, darykite pertraukas kas 30 minučių, kad atsistotumėte ir pasivaikščiotumėte. Sėdėdami naudokite pagalvę nugarai paremti. Miegokite ant šono su pagalve tarp kelių, kad sumažintumėte spaudimą klubams. Kaitaliokite sėdėjimo ir gulėjimo pozas. Nėštumui einant į pabaigą pajusite, kad ilgesnis buvimas toje pačioje padėtyje labai vargina, kelia skausmą.
Tempimo ir stiprinimo pratimai: Švelnūs tempimo ir stiprinimo pratimai gali padėti sumažinti klubų skausmą. Svarbu atlikti pratimus lėtai ir atsargiai, vengiant staigių judesių. Jei jaučiate skausmą, nedelsdami nutraukite pratimą. Judėkite. Daugelį nėštumo metu kylančių negalavimų padeda išspręsti judėjimas. Bet nepersistenkite. Kita vertus, svarbu klausyti kūno siunčiamų signalų ir leisti sau pailsėti, prigulti bent kelioms minutėms. Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti.
Fizinė terapija: Fizioterapeutas gali padėti jums sukurti individualų pratimų planą, kuris atitiktų jūsų poreikius. Jis taip pat gali naudoti įvairius metodus, tokius kaip masažas, ultragarsas ir elektrinė stimuliacija, kad sumažintų skausmą ir pagerintų judrumą. Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.
Šiluma ir šaltis: Šilumos ir šalčio terapija gali padėti sumažinti klubų skausmą. Šiluma padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti įtampą, o šaltis padeda sumažinti uždegimą ir skausmą. Galite naudoti šiltą vonią, šildomą pagalvėlę arba ledo paketą. Nepriklausomai nuo to, ką skauda - nugarą, pilvą ar kelius, niekas nepadeda geriau nei trumpas poilsis gulint ant kairiojo šono, pakišus po pilvu megztinį, rankšluostį ar pagalvėlę.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Masažas: Masažas gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti skausmą klubų srityje. Galite paprašyti partnerio arba profesionalaus masažuotojo atlikti masažą. Svarbu įspėti masažuotoją, kad esate nėščia, kad jis galėtų naudoti saugius ir tinkamus metodus.
Akupunktūra: Akupunktūra yra tradicinė kinų medicina, kurios metu į tam tikrus kūno taškus įterpiami ploni adatos. Kai kurie tyrimai rodo, kad akupunktūra gali būti veiksminga mažinant skausmą, įskaitant klubų skausmą nėštumo metu. Prieš išbandydami akupunktūrą, pasitarkite su savo gydytoju.
Nėštumo diržas: Nėštumo diržas gali padėti palaikyti pilvą ir sumažinti spaudimą klubams ir nugarai. Diržas taip pat gali padėti pagerinti laikyseną ir sumažinti raumenų įtampą. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.
Vaistai nuo skausmo: Jei skausmas yra stiprus ir nepraeina po kitų metodų, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo. Nėštumo metu saugu vartoti paracetamolį, tačiau prieš vartojant bet kokius vaistus, būtina pasitarti su gydytoju. Venkite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tokių kaip ibuprofenas, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą.
Ergonomiškas darbas: Jei dirbate sėdimą darbą, pasirūpinkite, kad jūsų darbo vieta būtų ergonomiška. Tai reiškia, kad kėdė turėtų būti patogi ir tinkamai palaikyti nugarą, o kompiuterio ekranas turėtų būti akių lygyje. Reguliariai darykite pertraukas, kad atsistotumėte ir pasivaikščiotumėte.
Atsargumas atliekant kasdienius veiksmus: Būkite atsargūs atliekant kasdienius veiksmus, tokius kaip kėlimas, lenkimasis ir sukimas. Stenkitės išlaikyti tiesią nugarą ir lenkitės nuo kelių, o ne nuo juosmens. Venkite kelti sunkius daiktus.
Bene labiausiai moterų taikomas būdas nėštumo metu siekiant sumažinti kojų skausmą yra jų sukėlimas į kiek aukštesnę padėtį einant miegoti ar tiesiog ilsintis. Tam tinkamiausia - pagalvė. Be jokios abejonės, aukštakulnių iškeitimas į patogią avalynę, su minkštu ir prie pėdos prisitaikančiu padu, taip pat lemia geresnę kojų būklę laukiantis.
Kiti patarimai nėščioms moterims, norinčioms kuo mažiau kentėti nuo bjauraus kojų skausmo, yra depiliacijos vašku vengimas, laikinas aptemptų drabužių atsisakymas. Ne ką mažesnį dėmesį kūdikio ir savo pačios labui besilaukianti moteris turėtų skirti racionaliai mitybai ir reguliariam judėjimui.
Ortopedų nuomone, nėštumo metu moterims ypač padeda KOMPRESINES KOJINES ir ORTOPEDINIAI VIDPADŽIAI. Kompresinės kojinės yra taikomos įvairaus amžiaus ir lyties asmenims, kuriems daug laiko tenka praleisti ant kojų, sėdėti ar keliauti. Jų dėka yra aktyvinama kraujotaka. Ortopediniai vidpadžiai - tai specialūs padukai, įdėklai, plokštelės, kurie paskirsto pėdoms tenkantį krūvį.
Kada kreiptis į gydytoją
Daugeliu atveju klubų skausmas nėštumo metu yra normalus reiškinys, kuris praeina po gimdymo. Tačiau kreipkitės į gydytoją, jei:
- Skausmas yra stiprus ir nepraeina po poilsio ir kitų priemonių.
- Skausmas plinta į koją arba pėdą.
- Jaučiate tirpimą arba dilgčiojimą kojoje arba pėdoje.
- Skausmas trukdo jums miegoti arba atlikti kasdienius veiksmus.
- Pastebėjote patinimą arba paraudimą klubo srityje.
- Turite karščiavimą.
Šie simptomai gali rodyti rimtesnę būklę, kurią reikia gydyti.
Patarimai, kaip susidoroti su klubų skausmu nėštumo metu
Klubų skausmas nėštumo metu gali būti varginantis, tačiau yra keletas patarimų, kurie gali padėti jums susidoroti:
- Būkite kantrūs: Atminkite, kad skausmas yra laikinas ir praeis po gimdymo.
- Išlaikykite teigiamą požiūrį: Susitelkite į teigiamus nėštumo aspektus ir būsimą kūdikio atėjimą.
- Kalbėkite su kitomis nėščiosiomis: Pasidalinkite savo patirtimi su kitomis moterimis, kurios patiria tą patį. Tai gali padėti jums jaustis mažiau vienišai ir gauti naudingų patarimų.
- Pailsėkite: Skirkite laiko poilsiui ir atsipalaidavimui.
- Atsipalaiduokite: Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, tokias kaip joga arba meditacija.
- Imkitės malonios veiklos. Jums mieli hobiai ar kiti laiko leidimo būdai prablaško, atitolina mintis nuo negalavimų, pagerina psichologinę būklę.
Kiti kaulų ir sąnarių pokyčiai nėštumo metu
Be klubų skausmo, nėštumo metu gali pasireikšti ir kitų kaulų bei sąnarių pokyčių:
Nugaros skausmas: Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų.
Dubens skausmas: Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą. Kryžkaulinio klubakaulio sąnario (KKS) disfunkcija yra būklė, atsirandanti dėl vieno arba abiejų KKS sąnarių judėjimo sutrikimo. Paprastai kryžkaulio sąnariai turi labai mažą judesių amplitudę, užtikrinančią stabilumą, pavyzdžiui, ėjimo metu. KKS hipermobilumas apibūdina per didelę judesio amplitudę, dėl kurios gali atsirasti apatinės nugaros dalies ir klubo sąnario nestabilumas bei skausmas, kuris gali būti lokalus arba plisti į apatinę galūnę. Dirglus KKS gali sukelti uždegimą, vadinamą sakroilitu. Du įdubimai žmogaus apatinėje nugaros dalyje yra tiesiai virš kryžkaulio - klubakaulio sąnarių. Sakroilitas gali sukelti apatinės nugaros dalies skausmą, kuris gali būti jaučiamas abiejose nugaros pusėse, per sėdmenis, klubus, šlaunis ir užpakalines kojų dalis - panašus į išvaržos sukeliamą skausmą. Dažniausiai skausmas neplinta žemiau kelio, taip galima atskirti ar tai KKS sąnario problema ar tarpslankstelinio disko išvaržos. KKS skausmas gali būti nedidelio intensyvumo arba labai intensyvus bei ūmus, priklausomai nuo to, kas jį sukėlė: trauma ar ilgaikė statinė padėtis. Skausmas gali būti nuolatinis arba atsirasti tik tam tikrose padėtyse ar dėl tam tikros veiklos. Gyjimas gali užtrukti nuo 1 savaitės iki 3-4 mėnesiu. Ruošiantis gimdymui, raiščiai tempiasi, kad dubuo galėtų išsiplėsti. Degeneracinės sąnarių ligos, tokios kaip artritas, gali sukelti KKS funkcijos pablogėjimą. Kaip ir kituose kūno sąnariuose, kryžkauliniuose klubakaulų sąnariuose yra kremzlės ir skystis, kad būtų lengviau judėti. Ankilozuojantis spondilitas yra lėtinė uždegiminė liga, sukelianti uždegimą tarp slankstelių ir facetinių sąnarių bei tarp stuburo ir dubens. Kryžkauliniai klubakaulių sąnariai gali patirti papildomą apkrovą tais atvejais, jei buvo atliktas apatinės stuburo dalies operacija. Sumažinti uždegimą priešuždeginimiais vaistais, poilsiu, elektrostimuliacija. Pagerinti KKS funkciją ir juosmens - dubens stabilumą bei juos supančių raumenų jėgą, kad kryžkaulis taip pat būtų stabilus ir pakankamai mobilus. Pratimai yra labai svarbi programos dalis gydant KKS skausmą, o juosmens/dubens stabilumo palaikymas bei atkūrimas yra labai veiksmingas. Tai labai svarbu vaikščiojant, bėgiojant bei atliekant kitus įvairius funkcinius judesius, kuriuose dalyvauja rankos bei kojos, nes esant tinkamam juosmens/dubens stabilumui liemuo taip pat išlieka stabilus bei funkcionalus. Vienas iš juosmens/dubens stabilizavimo pratimų - „Lenta“, dar kitaip vadinama „Planku“. Liemuo yra tarsi dėžutės struktūros, kurią sudaro priekiniai ir šoniniai pilvo raumenys, nugaros ir sėdmenų raumenys, diafragma yra “dėžutės” viršus, o dubens dugno bei klubų sąnarius stabilizuojantys raumenys yra “dėžutės” apačia. Skersaruožiai pilvo raumenys. Išoriniai įstrižai pilvo raumenys: dalyvauja rotaciniuose judesiuose. Kuomet ketiname paimti sunkų daiktą, centrinė nervų sistema aktyvuoja skersaruožius pilvo ir multifidinius raumenis dar prieš paimant sunkų daiktą į rankas. Žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros skausmo dėl sutrikusios propriorecepcijos, pirminė reikiamų raumenų aktyvacija sutrinka, todėl atsiranda kompensaciniai mechanizmai toms pačioms paviršinėms raumenų grupėms.
Traskėjimas sąnariuose: Kai kurios moterys nėštumo metu jaučia traskėjimą sąnariuose, ypač apsiverčiant lovoje ar vaikštant. Tai gali būti susiję su relaksino poveikiu ir sąnarių nestabilumu.
Pėdų pokyčiai: Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma.
Viso kūno maudimas ir skausmas. Nėštumui artėjant į pabaigą, dažną moterį vargina įvairūs skausmai, atrodo, kad maudžia visą kūną. Nėštumas yra didelis iššūkis moters organizmui.
Pilvo skausmas, maudimas.
Kojų skausmai. Kojas nėštumo metu gali skaudėti, mausti, deginti, niežėti dėl nuovargio, venų varikozės, mėšlungio, neramių kojų sindromo ir kt.
Riešų, rankų skausmai.
Dantenų jautrumas, kraujavimas. Veikiant hormonams moters kūne padaugėja kraujo, taip pat ir burnos audiniuose.
Bendri patarimai, kaip susidoroti su kaulų ir sąnarių skausmais nėštumo metu
Laikykitės sveikos mitybos: Užtikrinkite, kad gautumėte pakankamai kalcio, vitamino D ir kitų svarbių maistinių medžiagų, reikalingų kaulų ir sąnarių sveikatai.
Būkite fiziškai aktyvūs: Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, plaukimas ar joga, gali padėti sustiprinti raumenis ir sumažinti sąnarių skausmą.
Avėkite patogią avalynę: Venkite aukštakulnių ir kitos nepatogios avalynės, kuri gali padidinti spaudimą sąnariams.
Naudokite atramas: Jei reikia, naudokite specialias atramas, tokias kaip nėštumo diržas ar ortopediniai įdėklai į batus, kad sumažintumėte spaudimą sąnariams.
Kreipkitės į specialistus: Jei skausmas yra stiprus ir trukdo kasdienei veiklai, kreipkitės į gydytoją arba fizioterapeutą, kad gautumėte individualų gydymo planą.
Nėštumo metu vykstantys pokyčiai moters organizme
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria įvairius požymius, įskaitant:
Virškinimo sutrikimai: Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Pykinimas ir vėmimas: Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių.
Venų išsiplėtimas: Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Pėdų tinimas: Nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius, todėl dažniausiai tinsta pėdos.
Hemorojus: Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų.
Dantenų kraujavimas: Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Odos pokyčiai: Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų.
Mėšlungis: Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis.