Nerviniai tikai - tai nevalingi, pasikartojantys, staigūs judesiai arba garsai, kurie dažnai vargina vaikus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nerviniai tikai, kokios jų priežastys, tipai, kaip jie diagnozuojami ir gydomi, bei ką daryti tėvams, pastebėjusiems šį sutrikimą savo vaikui.
Kas yra nerviniai tikai?
Psichiatrai ir neurologai nervinius tikus apibūdina kaip nevalingus, staigius, neritmingus, pasikartojančius ir netikslingus raumenų judesius arba garsus. Tai nėra įkyrios būsenos, kaip kartais klaidingai manoma, bet neurologinis sutrikimas. Dažniausiai tikai pasireiškia 3-7 metų vaikams, bet gali atsirasti ir vėliau, apie 7-10 gyvenimo metus. Pastebima, kad berniukus tikai vargina dažniau nei mergaites - net keturis kartus dažniau. Ši būsena gali kankinti vos ne kas devintą vaiką.
Nors tikai dažniausiai nevargina vaiko miego metu, jie gali sustiprėti vaikui susijaudinus ar sunerimus. Svarbu pabrėžti, kad minėta būsena jokiu būdu nekenkia vaiko intelektui, o įprastoje aplinkoje gali būti lyg ir nepastebima.
Nervinių tikų priežastys
Tikų priežastys yra įvairios ir ne visada aiškios. Mokslininkai tiria genetinių, neurobiologinių, neurocheminių, endokrininių, perinatalinių, poinfekcinių autoimuninių, psichologinių bei aplinkos (epigenetinių) veiksnių įtaką. Tačiau dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su stresu.
- Stresas ir emocinė įtampa: Dažnai nerviniai tikai atsiranda vaikui pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, patyrus išgąstį, susidūrus su tėvų konfliktais, skyrybomis ar išvykimu. Net menkiausias subarimas jautriam vaikui gali tapti trauma.
- Paveldimumas: Jei tėvai vaikystėje kentėjo nuo nervinio tiko, tikimybė, kad vaikas paveldės šį sutrikimą, siekia 50 proc. Kartais tėvai neprisimena nevalingų judesių vaikystėje, nes jie galėjo būti trumpalaikiai ir neužstrigti atmintyje arba buvo palaikyti maivymusi.
- Smegenų veikla: Manoma, kad kai kurios smegenų dalys gamina per daug nervų galūnes dirginančių medžiagų.
- Kitos priežastys: Kartais įtakos turi ligos, kuriomis persirgo mažyliai per pirmuosius gyvenimo mėnesius, - visa tai veikia vaiko nervų sistemą. Dėl tokių priežasčių bet koks negalavimas, persišaldymas, pervargimas gali sukelti nervinį tiką.
Nervinių tikų tipai ir klasifikacija
Psichiatrai išskiria du pagrindinius tikų tipus:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
- Neurotiniai tikai: Tai sustiprėjantys, tai atslūgstantys tikai, dažnai susiję su stresu ar emocine įtampa.
- Panašūs į neurozes - lėtiniai tikai: Šie tikai trunka ilgiau ir gali būti susiję su silpnesne vaiko nervų sistema.
Pagal pasireiškimą tikai skirstomi į:
- Paprastieji tikai: Tai staigūs, trumpi judesiai arba garsai, apimantys nedaug raumenų grupių.
- Kompleksiniai tikai: Apima keletą raumenų grupių ir gali pasireikšti įvairiais judesiais ar garsais, kartais atrodančiais lyg ir turinčiais prasmę.
Konkrečiau tikai gali būti:
- Motoriniai tikai:
- Paprastieji: Mirkčiojimas, grimasos, kaktos, viršugalvio, kaklo, pečių trūkčiojimas, akių vartymas, lūpų laižymas, pliaukšėjimas liežuviu, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas, kaklo pasukimas, gūžčiojimas.
- Kompleksiniai: Lenkimosi, kėlimo, sukimo, šokimo judesiai, kūno trankymas, drabužių kramtymas ar tampymas, gnaibymasis, spardymasis, šokinėjimas, daiktų uostymas, daiktų mėtymas, plėšymas, vaikščiojimas ant pirštų galų.
- Balso (garsiniai) tikai:
- Paprastieji: Krenkšėjimas, kriuksėjimas, cypimą, lojimą primenantys garsai, šnarpštimas, kosčiojimas, atsidusimas, žagsėjimas, šnypštimas, dejavimas, triukšmingas kvėpavimas, prunkštimas.
- Kompleksiniai: Nuolatinis nevalingas tam tikrų garsų, žodžių ar frazių kartojimas.
- Kombinuotieji tikai: Kai reiškiasi dauginiai judesių ir vienas ar keli balso tikai (nebūtinai tuo pačiu metu), jie vadinami kombinuotaisiais balso ir dauginiais judesių tikais, arba Gilles de la Tourette sindromu.
Tikų simptomai ir diagnozė
Judesių tikus dažniausiai lengva atpažinti. Tuo tarpu, kai vaikas leidžia įvairius garsus, aplinkiniai neretai mano, kad jis tai daro tyčia, erzindamas kitus, trukdydamas ir pan. Mirksintį vaiką dažniausiai veda pas akių gydytoją (okulistą), o kosčiojantį, dažnai krenkščiantį ir kitus garsus leidžiantį vaiką - pas įvairių specialybių vaikų gydytojus, manydami, kad jis serga uždegimine ar alergine kvėpavimo organų liga. Kai ligos nesiseka nustatyti, prisimenama, kad tai gali būti tikai, ir siunčiama pas gydytoją neurologą ištirti, „nes tai gali būti dėl nervų“.
Specifinių tyrimų, patvirtinančių tikų diagnozę, nėra. Tačiau gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos tyrimus, siekdamas paneigti ir atmesti kitų ligų įtarimus. Svarbu atskirti tikus nuo epilepsijos priepuolių, kurių metu taip pat gali pasireikšti raumenų traukuliai.
Tureto sindromas
Jei vaikui pasireiškia ir motorinis, ir balsinis tikas, gali būti įtariamas Tureto sindromas. Tai kur kas retesnis sutrikimas, kuriam būdingi dauginiai motoriniai ir vienas ar keli balso tikai. Tureto sindromas yra neurologinis sutrikimas, sukeliantis pasikartojančius, stereotipinius, nevalingus motorinius ir balsinius tikus. Pirmieji Tureto sindromo simptomai dažniausiai pastebimi vaikystėje, 3-9 metų vaikams. Tureto sindromas berniukams pasireiškia 3-4 kartus dažniau negu mergaitėms.
Taip pat skaitykite: Nepilnamečio vaiko nuosavybė
Tureto sindromas yra paveldimas, tačiau kolkas jokių genetinių markerių nėra rasta. Tikų sunkumas yra skirtingas kiekvienam pacientui, dažniausiai pirmieji simptomai pasireiškia 7-10 metų amžiuje ir ūmiausias ligos periodas būna paauglystėje, tačiau kai kuriems tikai gali išlikti ir suaugus.
Nervinių tikų gydymas
Beveik visi vaikai pasveiksta savaime, todėl gydymas nėra būtinas. Tačiau kiekvienu atveju dėl gydymo priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius. Gydymas turi prasmę, jeigu tikai labai išreikšti ar gluminantys, jeigu jie sutrikdo įprastą šeimos gyvenimo ritmą, jeigu vaikas labai jautrus, o stresas akivaizdžiai pablogina būklę.
Gydymo būdai:
- Raminamieji preparatai: Specifinio vaisto, slopinančio tikus, nėra. Skiriama raminamųjų preparatų, o atitinkamą vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Gydymas pradedamas nuo švelnesnių žolinių preparatų („Notta”, „Sedalia”), jei nesulaukiama jokio efekto, skiriama stipriau veikiančių vaistų (trankseno, tiapridalio ir kt.).
- Psichoterapija: Kartais vaikai siunčiami į psichologo konsultaciją. Beje, neretai jos prireikia ir tėvams, ypač jei šeimoje yra tarpusavio santykių ar kitų problemų. Esant tikams itin naudinga psichoterapija ir psichokorekcija. Tai - hipnozė, vyresniems vaikams - autotreningas (savitaiga padeda atsipalaiduoti), o specialūs kvėpavimo pratimai relaksuoja.
- Fizioterapija: Gydytojas gali skirti fizioterapijos procedūras: pušų ekstrakto vonia (puikiai veikia 5-6 metų vaikus), raminamosios arbatos, elektrosapnas, elektroforezė su bromu. Visa tai atpalaiduoja nervų sistemą. Padeda ir kaklo srities masažas, nes gerina smegenų aprūpinimą krauju. Nakčiai patartina vaikui duoti išgerti šilto pieno su medumi - taip pat ramina.
Ką daryti tėvams?
- Kurkite ramią aplinką: Namuose turėtų būti jauki ir rami atmosfera.
- Venkite pervargimo: Nepervarginkite vaiko įvairiais užsiėmimais, pasirūpinkite pakankamu miegu ir poilsiu. Režimas neturėtų būti pernelyg griežtas, o poilsis būtinas (ne tik savaitgaliais).
- Sprendkite konfliktus: Jei nervinį tiką sukėlė mokykloje įvykęs konfliktas, pasikalbėkite su mokytoju ir jį išspręskite.
- Tausokite nervų sistemą po ligos: Itin tausokite jo nervų sistemą po ligos: net paprastas persišaldymas ją jautrina dar porą savaičių.
- Nekreipkite dėmesio į tikus: Neaptarinėkite vaiko (tiko problemų), nes kuo daugiau apie tai kalbėsite, tuo jam bus blogiau. Jis ir taip supranta, kad kažkas negerai ir laukia jūsų pagalbos! Sunku ar nesunku tuo patikėti, bet reikėtų tiesiog palikti vaiką ramybėje ir stengtis nekreipti dėmesio į jo judesius. Jei vaikui nuolat primenamas jo sutrikimas (nesvarbu, ar drausminant, ar guodžiant), tai verčia jį jausti įtampą.
- Stebėkite ir venkite provokuojančių situacijų: Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus, ir pagal galimybes jų vengti. Pvz., jei vaikas ima dažniau „tampytis” pasėdėjęs prie kompiuterio, ribokite laiką prie ekrano.
- Skatinkite teigiamas emocijas: Geriausias vaistas nuo tiko - tai geros emocijos. Tokios, kurios būtent konkrečiam vaikui būtų geros, nes visi mes turim skirtingą pasaulio ir gerumo supratimą.
Prognozė
Pasveiksta apie 90 proc. vaikų, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gydomi, ar ne. Daugumai vaikų tikai savaime baigiasi sulaukus paauglystės. Tačiau kartais tikai gali išlikti ir suaugus.
Taip pat skaitykite: Žaidimai smulkiajai motorikai