Įvadas
Nemira Pumprickaitė - žinoma Lietuvos televizijos žurnalistė, laidų vedėja, publicistė ir viena ryškiausių asmenybių Lietuvos medijų pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime jos gyvenimo kelią, karjerą, asmenines vertybes ir požiūrį į įvairius gyvenimo aspektus, remiantis interviu ir straipsnių archyvais.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Nemira Pumprickaitė gimė birželio 2 d. Ji mokėsi Vilniaus 34-oje vidurinėje mokykloje, 1986 m. įgijo žurnalistikos specialybę.
Karjera televizijoje ir radijuje
Pumprickaitės karjera televizijoje prasidėjo 1986 m., kai ji tapo Lietuvos televizijos sporto laidų redakcijos reportere.
1986-1994 m. ji buvo Lietuvos televizijos sporto laidų redakcijos reporterė, laidos „Vakaro žinios“, „Aktualus interviu“ vedėja. Nuo 1994 m. vasario mėn. dirbo „LitPoliinter“ televizijoje, nuo 1995 m. gegužės 5 d. televizijoje LNK vedė laidą „Ryto ratas“, nuo 1996 m. kovo mėn. LNK laidos „Žinios“ vedėja, nuo 1997 m. laidos „Raudonoji linija“ vedėja. 1998-2000 m. dirbo BTV „Žinių“, laidos „Karštoji linija“ vedėja, 2000 m. laidos „Pjūvis“ vedėja.
Ji vedė įvairias laidas, įskaitant „Vakaro žinios“, „Aktualus interviu“, „Ryto ratas“, „Žinios“, „Raudonoji linija“, „Karštoji linija“ ir „Pjūvis“.
Taip pat skaitykite: Žurnalistė Nemira Pumprickaitė
Darbas Vyriausybėje ir Seime
Pumprickaitė taip pat turėjo patirties dirbant valstybinėse institucijose.
2000-2001 m. ji buvo susisiekimo ministrų Gintaro Striauko ir Dailiaus Barakausko atstovė spaudai, 2001-2006 m. ministro pirmininko Algirdo Brazausko atstovė spaudai, 2006-2008 m. ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėja viešiesiems ryšiams. 2008-2009 m. ji buvo Seimo pirmininko Arūno Valinsko sekretoriato vadovė.
2000-2001 m. ji buvo susisiekimo ministrų Gintaro Striauko ir Dailiaus Barakausko atstovė spaudai, 2001-2006 m. ministro pirmininko Algirdo Brazausko atstovė spaudai, 2006-2008 m. ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėja viešiesiems ryšiams. 2008-2009 m. ji buvo Seimo pirmininko Arūno Valinsko sekretoriato vadovė.
Grįžimas į televiziją
Nuo 2009 m. gruodžio mėn. Nemira Pumprickaitė veda televizijos LNK laidą „Savaitės įvykių TOP5“, nuo 2011 m. sausio mėn. - LRT Televizijos laida „Savaitė“.
Po darbo Vyriausybėje ir Seime, ji grįžo į televiziją ir nuo 2009 m. gruodžio mėn. vedė LNK laidą „Savaitės įvykių TOP5“, o nuo 2011 m. sausio mėn. - LRT Televizijos laidą „Savaitė“.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Požiūris į grožį ir jaunystę
Nemira Pumprickaitė filosofiškai žvelgia į grožį ir jaunystę. Ji teigia, kad sveika į save pažiūrėti iš šalies, o kamera geriausiai viską parodo, kiek turi raukšlių, nereikalingų klosčių ant juosmens ar šlaunų. Jai nepriimtinas populiarus patarimas atsistoti prieš veidrodį ir sakyti: „Aš graži, aš protinga, aš - sėkmės lydima.“ Ji mano, kad iš tiesų reikia būti protinga, sėkmės lydima, gerai atrodyti, o ne tuo save įtikinėti.
Ji sako jaučianti savo amžių, ypač dabar, kai dirba kolektyve jaunų žmonių, kuriems tam tikri įvykiai, veidai, asmenys nieko nesako, o ji juos pažįsta, yra bendravusi. Natūralu, kad norėtųsi būti jaunesnei, sutiktų bent 20 metų nusimesti.
Savidisciplina ir sportas
Pumprickaitė aktyviai sportuoja penkis kartus per savaitę sporto klube. Ji teigia, kad sportuoti pradėjo todėl, kad jai nepatiko jos svoris, kūno formos. Visą gyvenimą kovoja su antsvoriu, nenori būti persikreipusi, negalinti ištiesti nugaros, užlipti į penktą aukštą nepridususi.
Sportas jai padeda išlaikyti tonusą, leisti sau keliauti, eiti, ką nors pamatyti, pasiekti. Tam reikia fizinių jėgų.
Savikritiškumas ir apsišaukėlių sindromas
Žurnalistė prisipažįsta esanti savikritiška ir kartais jaučianti apsišaukėlių sindromą. Ji skaitė, kad yra toks apsišaukėlių sindromas, kai žmogus visą laiką nepatenkintas tuo, ką jis padaro, yra draskomas abejonių, kad jam nepavyks, jam nepasiseks. Po kai kurių laidų jai gėda išeiti į gatvę, nes atrodo, kad visi matė tą laidą ir visi mano, kad ji buvo bloga. Tai vėlgi - perdėtas dėmesys sau.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Asmeninis gyvenimas ir pomėgiai
Nemira Pumprickaitė LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ pasidalijo savo laimės receptais. Politikės kelio ji sako niekada nesirinksianti, mat tai atsakingas ir sunkus darbas, o dalinti tuščius pažadus, kaip kad daro daugelis šalies politikų, ne jos būdui. Jei reiktų rinktis meilę ar pinigus, pašnekovė tikina pasirinksianti pastaruosius. Nemira atvirauja, kad meilė jai yra mažai pažįstamas dalykas. „Meilė yra labai sudėtingas dalykas. Tiesą pasakius, aš net nežinau, kas tai iš tiesų yra, - prisipažįsta moteris.
Ji myli šunis ir jaučia jiems didelį prieraišumą. Šiltas šuns snukis yra vienas iš mažųjų laimės receptų, kurį turi, tikina pašnekovė. Anot jos, sielą apima neapsakomas gerumas, kai gali bendrauti ir žaisti su šunimi. „Šuo man yra tobulas gyvūnas. Katės taip pat neblogos, tačiau pagal savo natūrą ir sielą, aš labiau prijaučiu šunims. Turiu netgi tokią slaptą viltį. Ateina toks metas, o man jis jau netoli, kuomet žmogus išeina į užtarnautą poilsį. Tuomet labai norėčiau įsteigti prieglaudėlę ir turėti daug šiltų snukių, kuriuos galėčiau kasdien paliesti“, - vieną savo svajonių atskleidžia N.
Be meilės šunims, žurnalistė jaučia aistrą muzikai. Ir ne bet kokiai, o klasikinei. Pasak jos, meilę klasikinei muzikai įskiepijo mokyklos muzikos mokytojas. „Mano mokykloje buvo toks muzikos mokytojas, kuris buvo labai garsus. Eiti į teatrą ar simfoninės muzikos koncertą man yra didžiausia laimė. Tai dar vienas mažas laimės receptas.
Vieta, kur aš absoliučiai jaučiuosi laiminga ir atsipalaidavusi yra Italija, nedvejodama sako N. Pumprickaitė. Man tai yra fantastiška šalis. Jau vien dėl to, kad ten yra daug šviesos, saulėta ir šilta, - sako Nemira. - Taip pat ten yra labai graži jūra. Ten yra meno kūrinių, kuriuos galima apžiūrėti. Kur atsisuksi, ten istorija. Jei turi gerą gidą, jis tau papasakos fantastiškų dalykų apie Italiją. Man skanus jų vynas ir man patinka ten žmonės. Jie kažkokie atsipalaidavę.
Darbo patirtis ir įžvalgos apie politiką
Pumprickaitė turėjo galimybę iš arti matyti, kaip dirba ministrai, būti šalia tuomečio Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko. Ji prisimena A. Brazauską kaip žmogų, kuris visada priimdavo sprendimus. Ji teigia, kad A. Brazauskas, jeigu klausimas neparengtas, nesileisdavo į kalbas. Jis išklausydavo pasiūlymus, klausdavo, ką darom ir priimdavo sprendimus, kai kiti nesiryždavo ir būtų dar ilgai posėdžiavę. Jis priimdavo svarbius sprendimus, jo negąsdindavo dideli riksmai, jis pats nebuvo greitas kaltinti, užsipulti, niekada to nedarydavo viešojoje erdvėje, nors daug kas mėgindavo jį išprovokuoti.
Požiūris į tiesumą ir atvirumą
Nors Pumprickaitė yra žinoma dėl savo aštraus proto ir liežuvio, ji mano, kad ne visada reikia būti tiesiam ir atviram. Ji teigia, kad anksčiau atrodydavo, kad labai gerai yra nieko neslėpti, nevynioti į vatą ir viską sakyti tiesiai šviesiai, bet patylėti ir pasilikti tiesą sau - žymiai vertingiau, nei išrėkti į akis.
Jaunystės kultas televizijoje
Pumprickaitė mano, kad komercinės televizijos dar išgyvena jaunystės kultą, bet nacionalinis transliuotojas tikrai neturėtų būti tokia jaunų mergelkų ir bernužėlių atsiradimo vieta, kurioje vedėjas sužimba kokiems trims mėnesiams, o kai visi supranta, kad jis nieko vertas, būtinai pasirodo interviu, kuriame jis sako: „Nesutapo mūsų požiūriai.“
Švietimo problemos Lietuvoje
Pokalbių laidoje „Pas Nemirą“ Alius Avčininkas teigia, jog jei ne ta pati mokykla, būtų neskubėjęs. Situacija mokyklose nuo nesibaigiančių reformų nė kiek nepagerėjo, atvirkščiai - chaoso tik daugiau. Avčininkas teigia, kad dabar yra didžiulė, didžiulė problema tas įtraukusis ugdymas. Ta pati didžiulė problema yra atlyginimų skaičiavimo sistema, kuri vis dar kinta…
Avčininkas teigia, kad problema, kad klasėje oficialiai, tarkim, yra kokie nors keturi pripažinti, ištirti specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Keli yra, kaip sakyti, tokie paprastesni, kitų - tie poreikiai yra gerokai didesni. Jiems reikia pagalbos. Jiems reikia padėti susiorientuoti aplinkoje. Jiems reikia suformuluoti ir kitokias užduotis. Jiems reikia padėti vartyti vadovėlio puslapius, kad jie žinotų, kur kokia užduotis, jeigu mes turim tų vadovėlių, jeigu neturim, tada reikia…
Avčininkas teigia, kad jeigu vaikas susinervina, gali ištikti koks nors pykčio ar agresijos priepuolis. Turi viską numatyti, pažiūrėti. Klasėj pagalbos specialistų nėra.
Avčininkas teigia, kad įtraukusis ugdymas nėra tai, kad mes juos susodinam visus vienoje klasėje ir įsivaizduojam, kad įvyksta stebuklas.
Avčininkas teigia, kad nukenčia patys gabiausi.
Avčininkas teigia, kad jeigu mes turėtume mažesnes klases, turėtume mažiau tų mokinių, daugiau pagalbos mokiniui ir mokytojui, specialistų, Lietuvos rezultatai augtų turbūt net neproporcingai.
Avčininkas teigia, kad kokių mes turim mokytojų Lietuvoj - tai čia tik pavydėt galima, kiek dar yra. Bet jų yra vis mažiau ir mažiau, ir mažiau - nes jie išeina į pensiją.
Avčininkas teigia, kad jaunieji mokytojai ateina dažnai su primityviausiom didaktikos žiniom, nes tiesiog jų negauna, o iš kur jiems gauti jų?
Santykiai ir šeima
Nors Nemira Pumprickaitė yra žinoma dėl savo karjeros, ji mažai kalba apie savo asmeninį gyvenimą. Ji yra susijusi su Gediminu Bajoru jau dvidešimt trejus metus, bet jie nėra susituokę. Ji teigia, kad žino, kas yra santuoka, ir kažkada sau pažadėjo: daugiau - niekada!
Pumprickaitė taip pat garsėja kategorišku požiūriu į vaikus. Ji teigia, kad nemoka su vaikais bendrauti, nežino, kaip su jais kalbėtis, ką sakyti.
tags: #nemira #pumprickaite #vaikai