Nemira Pumprickaitė - žinoma Lietuvos televizijos žurnalistė, LRT aktualijų laidos „Savaitė“ kūrėja ir vedėja. Ji garsėja savo aštriu protu, tiesumu ir gebėjimu priversti muistytis net pačius įtakingiausius. Nors apie savo asmeninį gyvenimą ji kalba retai, žinoma, kad ji liko ištikima savo nuostatoms - daugiau nebetekėti ir neturėti vaikų. Tačiau ji puikiai supranta, ką reiškia puoselėti santykius.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Nemira Pumprickaitė gimė 1963 m. birželio 2 d. Vilniuje. Ji mokėsi Vilniaus 34-oje vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1986 m.
Karjera televizijoje ir radijuje
Pumprickaitės karjera televizijoje prasidėjo 1986 m., kai ji tapo Lietuvos televizijos sporto laidų redakcijos reportere. 1986-1994 m. ji dirbo Lietuvos televizijoje, kur buvo sporto laidų redakcijos reporterė, vedė laidas „Vakaro žinios“ ir „Aktualus interviu“.
Vėliau ji dirbo įvairiose televizijose ir radijo stotyse:
- Nuo 1994 m. vasario mėn. - „LitPoliinter“ televizijoje.
- Nuo 1995 m. gegužės 5 d. - televizijoje LNK, kur vedė laidą „Ryto ratas“.
- Nuo 1996 m. kovo mėn. - LNK laidos „Žinios“ vedėja.
- Nuo 1997 m. - laidos „Raudonoji linija“ vedėja LNK.
- 1998-2000 m. - BTV „Žinių“, laidos „Karštoji linija“ vedėja.
- 2000 m. - laidos „Pjūvis“ vedėja BTV.
Darbas Vyriausybėje ir Seime
Pumprickaitė taip pat yra dirbusi valstybės tarnyboje. 2000-2001 m. ji buvo susisiekimo ministrų Gintaro Striauko ir Dailiaus Barakausko atstovė spaudai. 2001-2006 m. ji dirbo ministro pirmininko Algirdo Brazausko atstove spaudai, o 2006-2008 m. - ministro pirmininko Gedimino Kirkilo patarėja viešiesiems ryšiams. 2008-2009 m. ji buvo Seimo pirmininko Arūno Valinsko sekretoriato vadovė.
Taip pat skaitykite: Nemira Pumprickaitė apie pasaulį
Grįžimas į televiziją
Po darbo valstybės tarnyboje, 2009 m. gruodžio mėn. Nemira Pumprickaitė grįžo į televiziją ir pradėjo vesti televizijos LNK laidą „Savaitės įvykių TOP5“. Nuo 2011 m. sausio mėn. ji veda LRT Televizijos laidą „Savaitė“, kurioje analizuojami svarbiausi šalies ir pasaulio įvykiai.
Asmeninis gyvenimas ir požiūris į pasaulį
N. Pumprickaitė yra atvira ir tiesi. Ji neslepia savo nuomonės ir nebijo kritikuoti. Politikės kelio ji sako niekada nesirinksianti, mat tai atsakingas ir sunkus darbas, o dalinti tuščius pažadus, kaip kad daro daugelis šalies politikų, ne jos būdui.
LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ N. Pumprickaitė pasidalijo savo laimės receptais. Ji teigia, kad vienas iš jų - šiltas šuns snukis. Anot jos, sielą apima neapsakomas gerumas, kai gali bendrauti ir žaisti su šunimi. „Šuo man yra tobulas gyvūnas. Katės taip pat neblogos, tačiau pagal savo natūrą ir sielą, aš labiau prijaučiu šunims. Turiu netgi tokią slaptą viltį. Ateina toks metas, o man jis jau netoli, kuomet žmogus išeina į užtarnautą poilsį. Tuomet labai norėčiau įsteigti prieglaudėlę ir turėti daug šiltų snukių, kuriuos galėčiau kasdien paliesti“, - vieną savo svajonių atskleidžia N. Pumprickaitė.
Be meilės šunims, žurnalistė jaučia aistrą muzikai, ypač klasikinei. „Esu laiminga, kuomet klausausi Marijos Callas, Jono Kaufmanno, - prisipažįsta N. Pumprickaitė. Pasak jos, meilę klasikinei muzikai įskiepijo mokyklos muzikos mokytojas. „Mano mokykloje buvo toks muzikos mokytojas, kuris buvo labai garsus. Aš išsiaiškinau, kad daugybė televizijos žmonių mokėsi pas jį. Tas muzikos mokytojams mums nuo kokios aštuntos klasės liepdavo eiti į filharmoniją ir atnešti iš ten programėlę. Eiti į teatrą ar simfoninės muzikos koncertą man yra didžiausia laimė. Iš pradžių mes eidavome tų programėlių pasiimti ir sprukdavome pro duris. O vėliau pagalvojome, kad gal reikia paklausyti, ką gi ten groja. Dabar aš jau nebeklausau jokios kitos muzikos. Tik klasikinės. Eiti į teatrą ar simfoninės muzikos koncertą man yra didžiausia laimė. Tai dar vienas mažas laimės receptas.
Kita vieta, kur N. Pumprickaitė jaučiasi laiminga ir atsipalaidavusi, yra Italija. „Dabar atsivertusi nuotraukų albumą aš vos ne kukčioju, kad vėl tas nelemtas „kovidas“ man neleido išvykti ten. Man tai yra fantastiška šalis. Jau vien dėl to, kad ten yra daug šviesos, saulėta ir šilta, - sako Nemira. - Taip pat ten yra labai graži jūra. Ten yra meno kūrinių, kuriuos galima apžiūrėti. Kur atsisuksi, ten istorija. Jei turi gerą gidą, jis tau papasakos fantastiškų dalykų apie Italiją. Maistui pašnekovė didelės reikšmės neteikia. Pasak jos, tai nėra silpnybė, tačiau Italijoje „beveik viskas skanu“. Nemira gerų žodžių negaili ir vietos žmonėms. „Man skanus jų vynas ir man patinka ten žmonės. Jie kažkokie atsipalaidavę. Kuo važiuoji labiau į pietus, tuo jie labiau atsipalaidavę. Jie nepyksta, jei laiku neatvažiuoja traukinys. Lietuvoje visi keiktųsi, stumdytųsi ir rėkautų. Italai net nesureagavo. Laukėme traukinio į Pompėją, o jis neatvažiavo. Na ir kas? Visi tik stovėjo ir toliau kalbėjosi. Žmonių daugėjo, tačiau nebuvo jokio dėl to triukšmo. Man ten viskas patinka“, - šypsodamasi susižavėjimo Italija neslepia N. Pumprickaitė.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Požiūris į grožį ir jaunystę
N. Pumprickaitė yra kritiška sau ir savo išvaizdai. „Sveika į save pažiūrėti iš šalies, o kamera geriausiai viską parodo. Tada pamatai, kiek turi raukšlių, nereikalingų klosčių ant juosmens ar šlaunų. Man visiškai nepriimtinas populiarus patarimas atsistoti prieš veidrodį ir sakyti: „Aš graži, aš protinga, aš - sėkmės lydima.“ Nemanau, kad tai išgydo. Tu iš tiesų turi būti protinga, sėkmės lydima, gerai atrodyti, o ne tuo save įtikinėti. Kimšti tortus, juos užsigerti saldžia arbata, o paskui atsistojus prieš veidrodį sakyti sau „aš esu graži ir liekna“, man netinka. Aš tokia ir turiu būti, o ne beviltiškai save įtikinėti, kad tokia esu.
Ji pripažįsta, kad yra ypač save varžantis žmogus, daug ko sau neleidžia. „Kitaip labai nekaip atrodyčiau ir savo, ir žmonių akyse. Turiu galvoje ne išvaizdą, o elgesį. Neleidžiu sau viešoje vietoje bartis su kuo nors. Žinoma, grįžusi namo pabambu. Neįmanoma gyventi tarp žmonių ir viską sau leisti. Man regis, turime gyventi taip, kad kitiems netrukdytume.“
Darbo patirtis ir įžvalgos
N. Pumprickaitė turi didelę patirtį dirbant su politikais. Ji yra dirbusi atstove spaudai ir patarėja keliems ministrams pirmininkams. Ji sako, kad iš Algirdo Brazausko išmoko priimti sprendimus. „A. Brazauskas, jeigu klausimas neparengtas, nesileisdavo į kalbas. Jis išklausydavo pasiūlymus, klausdavo, ką darom ir priimdavo sprendimus, kai kiti nesiryždavo ir būtų dar ilgai posėdžiavę. Jis priimdavo svarbius sprendimus, jo negąsdindavo dideli riksmai, jis pats nebuvo greitas kaltinti, užsipulti, niekada to nedarydavo viešojoje erdvėje, nors daug kas mėgindavo jį išprovokuoti.
N. Pumprickaitė yra aštraus proto ir liežuvio savininkė, kuri priverčia muistytis net pačius įtakingiausius. Ji sako, kad jai svarbu, kad politikai būtų atsakingi už savo žodžius ir veiksmus. „Žurnalistas dirba vieną darbą, politikas - kitą, nereikia suasmeninti. Man tai tik pavardės, nejaučiu jokių simpatijų ir antipatijų, aš išvis nieko nejaučiu daugumai politikų kaip žmonėms. Aš jų nepažįstu, nežinau, kuo jie užsiiminėja ir man nereikia to žinoti. Man svarbu, ką jie daro.“
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
tags: #pumprickaite #gimimo #metai