Miego svarba žmogaus gyvenime dažnai nuvertinama, nors jam skiriame apie trečdalį savo laiko. Daugelis žmonių miegą laiko tiesiog „atsijungimu“, kuomet smegenys ilsisi, tačiau iš tiesų miego metu smegenys atlieka svarbų darbą, formuodamos kelius, reikalingus mokymuisi, atminčiai ir naujoms įžvalgoms. Miego trūkumas gali ne tik pabloginti koncentraciją ir reakcijos greitį, bet ir sukelti nuotaikų kaitą. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių miego ypatumus, įskaitant akių judesius miego metu, galimas priežastis ir rekomendacijas tėvams.
Miego Fazės ir Jų Įtaka Kūdikio Elgesiui
Miego metu žmogaus smegenys išlieka aktyvios, o miegas skirstomas į dvi pagrindines fazes: greitų akių judesių (REM) miegą ir non-REM miegą (su trimis skirtingomis fazėmis). Paprastai miegas prasideda nuo non-REM miego. Pirmoje non-REM miego fazėje miegama negiliai ir galima lengvai prabusti. Šios fazės metu akys juda lėtai, raumenų veikla taip pat lėtėja. Antroje non-REM miego fazėje akių judesiai išnyksta, o smegenys kelia savitas lėtas bangas su protarpiais pasireiškiančiais greitųjų bangų protrūkiais. Trečia miego fazė reiškia gilų miegą, kurio metu sunku prabusti. REM miego fazės metu akys juda (vartosi) įvairiomis kryptimis, nors akių vokai užmerkti. Kvėpavimas taip pat tampa spartesnis, nereguliarus ir negilus, taip pat paspartėja širdies darbas ir pakyla kraujo spaudimas. Sapnuojama dažniausiai REM fazės metu.
Skirtingai nei suaugusiųjų, naujagimių miegas prasideda ne nuo ramaus, o nuo greitojo miego fazės. Todėl kūdikiai miego metu varto akis, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda. Kartais jie verkia, aimanuoja, bet nenubunda. Ypač jautrus momentas - kai baigiasi viena ir prasideda kita miego fazė: kūdikis gali ne tik nubusti, bet ir surėkti, verkti.
Kūdikio Akių Judesiai Miego Metu: Ar Tai Normalu?
Viena iš labiausiai paplitusių priežasčių, kodėl kūdikiai miegodami varto akytes, yra REM miego fazė. Kūdikiams ši fazė užima didesnę miego dalį nei suaugusiems. Lyginant su kūdikiais, jie praleidžia pusę ar daugiau nei pusę viso miego laiko REM miego fazėje. Šios fazės metu akys juda greitai ir nereguliariai, o smegenys yra aktyvios, tarsi būtume pabudę. Mokslininkai mano, kad REM miegas yra svarbus smegenų vystymuisi ir mokymuisi, ypač ankstyvoje vaikystėje. Tačiau jei paauglių ir suaugusiųjų greitojo miego fazė trunka tik ketvirtį viso miego laiko, tai naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra gerokai ilgesnė, užima daugiau nei pusę, o neišnešiotų kūdikių - net iki 80 proc. viso miego laiko. Be to, naujagimių miegas prasideda ne nuo ramaus, o nuo greitojo miego fazės.
Kūdikio Kumščiukai: Griebimo Refleksas ir Kitos Priežastys
Natūralu, kad naujagimiai atlieka iš pažiūros spazminius judesius ir dažnai įsitempia, gniaužia kumštukus. Kūdikiai kumščius sugniaužia dėl skirtingų priežasčių. Toks mažų kūdikių elgesys - visiškai įprastas ir normalus. Pagrindinė kumštukų gniaužimo priežastis - įgimtas griebimo refleksas. Kumščių gniaužimas yra instinktyvus, jis yra susijęs su padėtimi gimdoje, kai vaisius buvo susispaudęs. Įprasta poza, kai rankos sulenktos ties alkūnėmis, kojos - ties keliais, o kumščiai - tvirtai sugniaužti - tai likęs įprotis. Taip pat sugniaužti kumštukai gali įspėti apie kūdikio patiriamą stresą ar alkį. Kai naujagimis yra alkanas, visi jo kūno raumenys yra labiau įsitempę. Vyresniame nei 4 mėn. Griebimo refleksas paprastai išnyksta tarp 3-iojo ir 4-ojo gyvenimo mėnesių, kartais gali užsitęsti ir iki pat pirmojo gyvenimo pusmečio pabaigos, tačiau pokyčius tikriausiai pastebėsite dar iki 4 mėnesio. Būdamas maždaug 5-6 mėn. Galite su kūdikiu pažaisti: tegul jis sugriebia ir atleidžia jūsų pirštą, dažniau pabandykite jam įduoti kokį nors žaisliuką ar barškutį. Nustebsite, kiek jėgos turi mažylis. Jei kūdikis kumščius gniaužia ilgiau nei kelis mėnesius, tai gali rodyti potencialią neurologinę problemą. Jei nerimaujate, kad kūdikis elgiasi neįprastai, visuomet pasikliaukite savo nuojauta ir pasikonsultuokite su gydytoju. Jei 4 mėn. ir vyresnis kūdikis ir toliau intensyviai gniaužia kumščius, o visas kūnas atrodo įsitempęs, itin tvirtas, tai gali signalizuoti tam tikras sveikatos problemas, pavyzdžiui, cerebrinį paralyžių (jis turi įtakos gebėjimui judėti). Dažniausiai vyresnių nei 4 mėn.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Kiti Kūdikio Miego Ypatumai
Kvėpavimas
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
Mityba
Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų.
Miego Ciklai
Vieną miego ciklą sudaro abi miego fazės, t.y. lėtasis miegas ir greitasis miegas. Naujagimių miego ciklas trunka tik 30 min., kūdikių - apie 1 val. Praėjus vienam miego ciklui naujagimis šiek tiek išsibudina ir gali pabusti arba miegoti toliau, t.y. gali prasidėti dar vienas miego ciklas. Kadangi suaugusiųjų miego ciklai yra ilgesni, per naktį pasikartoja 3-5 ciklai. Jeigu norite, kad naujagimis ar kūdikis pamiegotų truputį ilgiau, stebėkite jo miego ciklus ir pasibaigus vienam miego ciklui (t.y. ~ 30 min.
Baltasis Triukšmas
Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Buityje baltuoju triukšmu vadiname įvairius, raminančiai veikiančius, geriau miegoti padedančius foninius garsus, primenančius garsą ššš ar pššš.
Kada Nerimauti Dėl Kūdikio Miego?
Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet štai naktį staiga nubudo, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda. Gal ausytę (skausmas labai stiprus), gal dygsta dantukai (dieną dėmesį nuo skausmo nuvilioja žaidimai, o naktį skausmas suintensyvėja), gal pašutęs užpakaliukas (pasišlapinus labai skauda, iššutusią odelę šlapimas graužia, degina), gali būti, kad prasideda virusinė liga. Reikia išsiaiškinti priežastį. Mamos kartais nerimauja, kad miegodamas vaikas lyg knarkia, stena, leidžia kitokius garsus. Tai nieko baisaus.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Vangumas atsiranda, kai yra slopinama centrinė nervų sistema. Tai gana dažna neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais - jie daug miega, reikia žadinti, kad pavalgytų, žinda labai lėtai, neiščiulpia krūties, neauga ar prastai auga kūno svoris. Kūdikis atrodo vangus, jei jo žemas raumenų tonusas, vaikutis tada būna suglebęs, nedaug spardosi, mažai mojuoja rankytėmis, vėluoja jo raida, pavyzdžiui, nenulaiko galvytės, neišlaiko rankytėse žaisliukų, nesėdi, pastatytas nesiremia kojytėmis. Bet kokiu atveju, jei kūdikis atrodo vangus, būtina kreiptis į vaikų ligų gydytoją ar neurologą. Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų, kuriuos atlikus paaiškėja, ar per nėštumą nebuvo sutrikusi kūdikio smegenų veikla, ar gimdant vaikučiui nepritrūko deguonies. Jei kūdikiui viskas buvo gerai ir jis staiga tapo vangus, tai dažniausiai yra prasidedančios bakterijų ar virusų sukeltos ligos požymis. Mieguistumą sukelia pakilusi temperatūra, tad pirmiausia ją ir pamatuokite.
Jei pastebėjote nors vieną iš minėtų reiškinių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją: Naujagimis be pastebimos priežasties vemia fontanu, t.y. kartais išvemia daugiau nei suvalgo. Išmatos su kraujo priemaišomis.
Kaip Elgtis Su Nemiegančiu Kūdikiu?
Kaip elgtis su nemiegančiu? Kiekvienu atveju individualiai. Jei vaikas įpratęs miegoti lovytėje, išmokęs užmigti pats ir staiga naktį nubudęs pradeda verkti, nes dienos įspūdžiai neleidžia miegoti, nebūtina jo imti iš lovelės, migdyti ant rankų. Gulintį lovytėje galima paglostyti, nuraminti sakant: „Mama šalia, viskas gerai.“ Jei kaskart sukniurkusį kūdikį imsite ant rankų, nešiosite, jis nurims labai greitai, bet taip ir neišmoks nusiraminti pats.
Pilvo Diegliai ir Dujų Kaupimasis
Mažyliui atėjo laikas miegoti, o jis verkia. Kūdikis muistosi, mataruoja kojytėmis - niekaip neįstengia patogiai įsitaisyti, o pilvukas išpūstas kaip kamuoliukas. Įprastinė situacija, su kuria susiduria mažylių mamos: vaikas nerimsta dėl pilvuke susikaupusių dujų. Pūsti pilvuką kūdikiui pradeda kaip tik vakare. Manoma, kad kūdikių meteorizmui įtakos turi per dieną susikaupusios emocijos. Streso įtaka paaiškinama ir tai, kad pilvukus pučia dažniau pirmagimiams. Žindomo kūdikio pilvukas priklausomas nuo mamos maisto.
Dujos mažylio pilvelyje gali kauptis nuo stiprios kavos, šokolado ar vynuogių, kurias skanavo mama. Visą žindymo periodą teks atsisakyti pupelių, žirnių, kopūstų, ridikėlių. Nuo šių produktų gali išpūsti ne tik mažylio, bet tėvelių pilvelius. Ir suaugusiojo, ir vaiko pilvukas gali pasipriešinti juodai duonai, gėrimui „su burbuliukais“ arba miltiniam patiekalui. Oras į mažylio pilvuką patenka ir su mamos pienu. Todėl pavalgiusį kūdikį palaikykite vertikaliai, kad jis atsirūgtų. Jeigu vaikas dažnai atsirūgsta, pakeiskite jo padėtį maitinimo metu. Adaptuotais mišinukais maitinamo kūdikio pilvuke audra gali kilti dėl to, kad vaiko organizme trūksta virškinimo fermento - laktazės. Šis fermentas skaido pieno cukrų - laktozę.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Kaip padėti kūdikiui esant pilvo diegliams? Mažylio močiutė patars kūdikį pilvuku priglausti prie savęs arba ant jo pilvelio uždėti šiltą vystyklą. Šiluma padeda atpalaiduoti pilvo raumenis, susilpnina žarnyno spazmus ir dujoms pasidaro lengviau išeiti. Galima pagirdyti mažylį kmynų, ramunėlių arba krapų arbatėle. Dar vienas būdas - paguldyti kūdikį ant pilvuko. Apskritai pediatrai pataria kuo dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko. Pagerėdavo ir po mankštelių. Sulenki ant nugaros gulinčio mažylio kojytes ir pamažu spaudi prie pilvuko. Galbūt vaiko pilvuką nuramins švelnus masažas. Jis daromas šiltu dešinės rankos delnu sukamaisiais judesiais - laikrodžio rodyklės kryptimi. Masažuojant pilvuką, oro burbuliukai pajuda išorės link ir pūtimas rimsta. Jeigu vaikas labai kankinasi, dujas galima pašalinti vamzdeliu. Juo nesinaudokite dažnai, nes mažylis pripras. Bet kurio amžiaus vaikui vaistinėje galite įsigyti lašiukų nuo pilvuko pūtimo ir diegliukų. Yra lašiukų, kurie tinka kūdikiui nuo pat gimimo.
Atsirūgimas ir Atpylimas
Dažniausia tokio springimo, žiaukčiojimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Ypač kai nubudęs kūdikis pradeda aktyviai judėti - tai paskatina atpylimą. Kai kūdikėliai atpila gulėdami, gali pradėti žiaukčioti, springti - juk iš skranduko grįžusio pienelio išspjauti jie dar nemoka. Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu - taip sumažinama rizika, kad atpylęs užsprings. Kūdikis gali atpylinėti iki pusės metų, tai vadinama fiziologiniu refliuksu. Neišnešioti naujagimiai ne visada moka suderinti rijimą ir kvėpavimą, todėl dažnai springsta dar maitinimo metu - ryja ryja, pamiršta kvėpuoti, kartais net mėlynuoja.
Dažna atpylimo priežastis ta, kad, godžiai žįsdami ar gerdami mišinuką, kūdikiai prisiryja daug oro, skrandukas prisipildo ne tik pienuko, bet ir, vaizdžiai tariant, oro burbulų. Gali padėti vaistukai nuo pilvo pūtimo - sumažina oro burbuliukų ne tik žarnytėse, bet ir skranduke. Pieno perteklius ir oro burbulai sukelia pilvuke tempimo jausmą ir nepatogumą, vaikučiui vartantis pakyla stemple į viršų ir kartu išstumia dalį praryto šviežio pieno. Pilvo diegliai ir dujų kaupimasis. Dirbtinai maitinamą kūdikį stenkitės maitinti lėtai, dažniau ir po nedaug.
Jei norite išvengti atpylinėjimų, neleiskite kūdikiui peralkti. Maitinkite dažniau ir po nedaug. Maitindami darykite pertrauką. Po kiekvieno maitinimo būtinai padėkite kūdikiui atsirūgti - pakelkite jį, priglauskite prie peties ir panešiokite stačią. Būkite kantrūs, vieni kūdikiai panešioti atsirūgsta beveik iškart, kitus tenka nešioti ilgiau nei pusvalandį. Pienui sutirštinti galite naudoti specialius miltelius, jie sumaišomi su nutrauktu pienu, mišiniu pažymėtu ženklais, arba ištirpinami vandenyje ir sugirdomi prieš maitinant. Naudokite preparatą, skirtą atpylinėjimams mažinti. Šio vaisto sudėtinės dalys sutirština kūdikio išgertą pienuką ar mišinį. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai šauna į stemplę. Taip atsirūgstama oru, o kartu su juo atpilama truputis skrandžio rūgšties paveikto, sutraukto rūgštaus kvapo pieno.
Nerviniai Tikai
Išlydėjote savo mažylį į darželį. Praėjo sunkiausios dienos, rodos, ir pati jau apsipratote su mintimi, kad mažasis gerokai ūgtelėjo, tik štai vaikas pradėjo taip stipriai mirksėti akytėmis, kad net įtariate akių uždegimą. Taip, greičiausiai pernelyg dažnas mirksėjimas - tai nervinis tikas. Tikais vadinami staigūs, betiksliai, nevalingi atskirų raumenų (ar jų grupių) susitraukimai, kurie gali kartotis nuo kelių iki keliasdešimties kartų per dieną. Dažniausiai jie prasideda 3-7 m. amžiaus vaikams. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, manoma, kad tikus išprovokuoja stresas. Dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su darželio (mokyklos) lankymo pradžia, išgąsčiu, tėvų konfliktais, skyrybomis ar išvykimu. Nerviniai tikai skirstomi į motorinius (kai stebimas nevalingas judesys) ir garsinius (kai skleidžiami nevalingi garsai).
- Motorinis tikas. Nevalingai ir staigiai susitraukiant veido, galūnių ar liemens raumenims, atitinkamoje kūno vietoje kyla judesys. Jie gali būti labai įvairūs. Dažniausiai prasideda galvos ir kaklo srityje. Tai būtų, pvz., mirksėjimas, grimasavimas, akių vartymas, lūpų laižymas, pliaukšėjimas liežuviu, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas, kaklo pasukimas, gūžčiojimas. Vėliau tikai leidžiasi žemyn, t.y.
- Garsinis tikas. Jei raumenų susitraukimas įvyksta kalbos raumenų grupėje, kyla nevalingi garsai arba garsinis tikas. Garsinio tiko pavyzdžiai: kosčiojimas, krenkštimas, šnarpštimas, kriuksėjimas, atsidusimas, žagsėjimas, šnypštimas, dejavimas, triukšmingas kvėpavimas, prunkštimas. Labai dažnai nuolat kosčiojantis, krenkščiantis ar šnarpščiantis vaikas siunčiamas pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, įtariant viršutinių kvėpavimo takų infekciją. O dūsaujantis ar giliai kvėpuojantis vaikas gali priminti sergantįjį astma. Jei vaiko paklausiame, kodėl jis taip daro, tikėtina, kad jis atsakys: „Trūksta oro“.
- Kombinuotas motorinis ir balsinis tikas. Būna, kai vaikui pasireiškia ir motorinis, ir balsinis tikas. Šis sutrikimas kur kas retesnis, vadinamas Tureto sindromu.
- Sudėtingas tikas - retesnis. Pasireiškia keliose raumenų grupėse, todėl kartais atrodo, kad atliekami judesiai lyg ir turi prasmę. Kartais jie tokie gluminantys, kad aplinkiniams net sunku patikėti, jog vaikas juos daro netyčia (pvz., suploja rankomis, pašoka ir apsisuka). Kiti sudėtingų nervinių tikų pavyzdžiai: kūno trankymas, drabužių kramtymas ar tampymas, gnaibymasis, spardymasis, šokinėjimas, daiktų uostymas, daiktų mėtymas, plėšymas, vaikščiojimas ant pirštų galų.
Nervinių tikų kilmė šiandien dar nėra visai aiški. Manoma, kad kai kurios smegenų dalys gamina per daug nervų galūnes dirginančių medžiagų. Neretai išsiaiškinama, kad panašių atvejų būta giminėje, todėl manoma, jog paveldimumas ir genetiniai veiksniai vaidina didelį vaidmenį. Jei tėvai kentėjo nuo nervinio tiko, vaikams paveldėti šį sutrikimą - 50 proc. tikimybė. Kartais tėvai nevalingų judesių vaikystėje neprisimena, nes jie galėjo būti trumpalaikiai ir neužstrigti atmintyje arba buvo palaikyti maivymuisi, tad niekas nekreipė į juos dėmesio.
Tikams būdinga banguojanti eiga. Būna savaiminių pablogėjimų (tikų padaugėja) ir pagerėjimų (sumažėja). Jie gali kuriam laikui visai išnykti (pvz., savaitei ar mėnesiui), po kiek laiko vėl atsirasti. Be to, vienus tikus gali pakeisti kiti, pvz., mirksėjimą - grimasavimas, kosčiojimą - šniurkščiojimas ir pan. Kai kurie fiziniai pojūčiai gali išprovokuoti tikus, pvz., dirginanti drabužių etiketė gali išprovokuoti kaklo tiką, o ilgi kirpčiai priversti kartkartėmis vis papurtyti galvą. Keisčiausia, kad tikais galima „užsikrėsti” nuo kitų vaikų, pvz., prunkščiantis, žiopčiojantis ar mikčiojantis mažylis gali išprovokuoti kitus atlikti tokius pačius veiksmus.
Nėra jokių specifinių tyrimų, patvirtinančių tikų diagnozę. Bet gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos tyrimus, siekdamas paneigti ir atmesti kitų ligų įtarimus. Beveik visi vaikai pasveiksta savaime, todėl gydymas nėra būtinas. Bet kiekvienu atveju dėl gydymo priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius. Gydymas turi prasmę, jeigu tikai labai išreikšti ar gluminantys, jeigu jie sutrikdo įprastą šeimos gyvenimo ritmą, jeigu vaikas labai jautrus, o stresas akivaizdžiai pablogina būklę. Specifinio vaisto, slopinančio tikus, nėra. Skiriama raminamųjų preparatų, o atitinkamą vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Gydymas pradedamas nuo švelnesnių žolinių preparatų („Notta”, „Sedalia”), jei nesulaukiama jokio efekto,skiriama stipriau veikiančių vaistų (trankseno, tiapridalio ir kt.). Kartais vaikai siunčiami į psichologo konsultaciją. Beje, neretai jos prireikia ir tėvams, ypač jei šeimoje yra tarpusavio santykių ar kitų problemų. Kartais tėvai klausia: „O jeigu negydysim, gal vaikas visą gyvenimą traukysis?” Deja, įrodyta, kad gydymas vaikystėje neturi įtakos vaiko ateičiai. Pasveiksta apie 90 proc. vaikų, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gydomi, ar ne. Daugumai vaikų tikai savaime baigiasi sulaukus paauglystės. Kai kuriems, deja, jie išlieka ir suaugus.
Kartais tėvams gali kilti toks įtarimas. Iš tiesų yra tokių epilepsijos priepuolių rūšių, kurių metu sąmoningam vaikui pasireiškia atskirų raumenų ar jų grupių traukuliai. Paprastai epilepsijos priepuolis nesunkiai atskiriamas nuo tikų. Jis turi pradžią ir pabaigą ir trunka tam tikrą laiką (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių). O nerviniai tikai yra pavieniai nereguliarūs raumenų susitraukimai, kurie gali vis pasireikšti visą dieną. Epilepsijos priepuolio vaikas negali suvaldyti, o galvos smegenų encefalogramoje fiksuojami epilepsijai būdingi pokyčiai. Deja, tikus galima suvaldyti tik trumpam ir tik didelėmis valios pastangomis. Vaikas jaučia didžiulį poreikį atlikti judesį, kurį jis gali įvardyti kaip tempimą, veržimą ar spaudimą kažkurioje vietoje. Atlikus judesį vaikui labai palengvėja, panašiai kaip pasikasius niežtinčią vietą.
Kartais tėvus erzina vaiko tikai, jie palaiko tai paprastu maivymusi, todėl gali pradėti vaiką barti ar drausminti. Geriau to nedarykite, nes vaikas patiria stresą dėl to, kad jam nesiseka susivaldyti. Sunku ar nesunku tuo patikėti, bet reikėtų tiesiog palikti vaiką ramybėje ir stengtis nekreipti dėmesio į jo judesius. Jei vaikui nuolat primenamas jo sutrikimas (nesvarbu, ar drausminant, ar guodžiant), tai verčia jį jausti įtampą. Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus, ir pagal galimybes jų vengti. Pvz., jei vaikas ima dažniau „tampytis” pasėdėjęs prie kompiuterio, ribokite laiką prie ekrano. Kitiems vaikams tikus provokuoja stiprios emocijos: buvimas svečiuose, triukšmingi gimtadieniai, dalyvavimas koncertuose. Bet jeigu vaiko tai netrikdo, nuo išorinio pasaulio apriboti jo nereikėtų.
Naujagimio Miego Trukmė
Naujagimis pramiega didžiąją paros dalį. Naujagimiai nuo gimimo iki maždaug 1 mėnesio amžiaus miega apie 14 - 17 valandų per parą. Jų miegas paroje dažniausiai pasiskirsto trumpais, vienodais internavalais po 2 - 4 valandas, t.y. Nesaugi kūdikių miego aplinka yra siejama su staigios kūdikių mirties sindromu. Staigios kūdikių mirties sindromas (SKMS, angl.
tags: #kudikis #miegodamas #varto #akytes