Straipsnyje nagrinėjama caro Petro I ir jo žmonos Jekaterinos I gyvenimai, remiantis istoriniais faktais ir Kristinos Sabaliauskaitės romanu „Petro imperatorė“. Aptariama Jekaterinos I kilmė, jos kelias į valdžią ir asmenybė, taip pat Petro I reformos ir poveikis Rusijai.
Įvadas
Kristina Sabaliauskaitė pristatė istorinį romaną „Petro imperatorė“, pasakojantį apie lietuvės bajorės Martos Helenos Skowrońskos - caro Petro I žmonos ir pirmosios Rusijos imperatorės Jekaterinos I - gyvenimą. Šis kūrinys skaitytojams kelia klausimus apie moterų teises, prievartą prieš moteris bei „nutildytų istorinių personažų“ temas.
Martos Helenos Skowrońskos Kilmė ir Jaunystė
Apie Martos Skowrońskos kilmę nėra tikslios informacijos. Vienų istorikų duomenimis, ji gimė dabartinės Latvijos teritorijoje, Vidžemėje, kuri tuomet priklausė švedų Livonijai, galbūt latvių, lietuvių ar estų valstiečių šeimoje. Kitų duomenimis, ji gimė Lietuvos ir Lenkijos Žečpospolitoje, juolab, jog ir Skowrońskos pavardė yra tipiškai lenkiška. Kūrinio siužete daugiau linkstama prie jos lietuviškų šaknų. Anksti tapusi našlaite, ji dirbo pas dėdę, o vėliau pas pastorių Johanną Ernstą Glücką Marienburge. Paaugusi ji ištekėjo už švedų kapralo Johanno Cruse, tačiau jų santuoka truko vos savaitę.
Kelias į Valdžią: Prievarta ir Likimas
Rusams užėmus Marienburgą, Marta patiria prievartą ir pažeminimą, keliaudama iš vienų rankų į kitas. Iš pradžių ją pasisavina fedmaršalas Šeremetjevas, vėliau - grafas Aleksandras Menšikovas, o galiausiai - Rusijos imperatorius Petras I. Supratusi, jog jai pasitaikė bene vienintelė proga ištrūkti iš užburto prievartos ir smurto rato, Marta pasistengia pavergti, pavilioti ir pririšti prie savęs Rusijos imperatorių. Ne intelektiniais gebėjimais, bet erotine charizma, juslingumu, šiluma, charakterio švelnumu bei humoru.
Jekaterina I: Asmenybė ir Prieštaringas Vertinimas
Voltaire‘as pavadino Martos Helenos Skowrońskos gyvenimą „labiausiai neįtikėtinu iškilimu XVIII a.“. Ji nebuvo rusė ir nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, tačiau pasižymėjo didžiuliu emociniu intelektu ir empatijos jausmu. Istorikai imperatorę vertina prieštaringai, tačiau K. Sabaliauskaitė atskleidžia jos tvirtybę ir moterišką išmintį.
Taip pat skaitykite: Cechanovičiaus kūrybos analizė
Petro I: Reformatorius ir Siaubūnas
Petras I buvo nevienareikšmė asmenybė: didis reformatorius ir pažangos skleidėjas, bet tuo pačiu metu - monstras ir siaubūnas. Jo reformatoriškos užmačios padarė didelę įtaką Rusijai, vedė ją pažangos ir vakarietiško gyvenimo link. Jis siekė „apšviesti, išlaisvinti, kad ir prieš jų pačių valią“.
Petro I Reformos
Petras I siekė sustiprinti valstybę ir užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų Europa. Jis pertvarkė valstybinę valdžią, suskirstė šalį į gubernijas, įsteigė Senatą ir kolegijas. Po pirmųjų karinių nesėkmių 1700-21 Šiaurės kare padarė karinių reformą: 1705 įvedė rekrutų prievolę, privalomą bajorų karo tarnybą, sukūrė reguliariąją kariuomenę, pastatė karinį laivyną. Būdamas merkantilizmo šalininkas Petras I skatino steigti manufaktūras, plėtoti prekybą, tiesti kelius, kasti kanalus.
Petro I Užsienio Politika
Pagrindinis Petro I užsienio politikos tikslas buvo padaryti Rusiją jūrų valstybe, t. y. išsikovoti priėjimą prie Baltijos ir Juodosios jūrų. Nugalėjęs 1709 Poltavos mūšyje Petras I pasiekė lemiamą pergalę prieš Švediją. 1721 Nystado taika Rusija plačiai priėjo prie Baltijos. Dar 1703 užimtoje teritorijoje Petras I pradėjo statyti Sankt Peterburgą, 1712 jį paskelbė nauja valstybės sostine.
Rytų ir Vakarų Priešprieša
Romane ryškiai atskleidžiama Rytų ir Vakarų kultūrų bei mentalitetų sandūra. XVIII a. Lietuva buvo Vakarų pasaulio valstybė, o Rusija - „medinė, laukinė ir tamsi“. Rusijoje klestėjo švietimo stoka, nuolatinis alkoholio vartojimas, naujovių vengimas ir galios demonstravimas.
Moters Vaidmuo Petro I Epochoje
K. Sabaliauskaitė atkreipia dėmesį į moters vaidmenį Petro I epochoje. Moteris buvo traktuojama ne kaip asmuo su laisva valia, o kaip svetimų poreikių pripildytas indas. Jekaterina I išgyveno nuolatinius prievartavimus, išnaudojimus, sunkias vaikų ligas ir nepakeliamas netektis.
Taip pat skaitykite: Petro Auštrevičiaus indėlis Lietuvai
Karolinos Meschino Patirtis: Tapatybės Paieškos
Karolina Meschino, XXI a. nuomonės formuotoja, pasidalijo savo patirtimi apie daugialypę tapatybę ir tarptautiškumą. Jos šeima, turinti itališkų, ukrainietiškų ir rusiškų šaknų, visada buvo atvira pasauliui. Tačiau augdama Lietuvoje, Karolina jautėsi užsieniete ir patyrė patyčių dėl savo pavardės. Dabar ji supranta, kad daugialypė tapatybė prisidėjo prie jos karjeros aukštumų.
Taip pat skaitykite: Priima ir Šv. Petro Globa: reikšmė šiandien