Jaroslavo Cechanovičiaus: Gyvenimas ir kūryba

Šis straipsnis skirtas apžvelgti iškilaus Lietuvos kompozitoriaus, aranžuotojo, dirigento ir pedagogo Jaroslavo Cechanovičiaus biografiją ir kūrybinį kelią. Nuo jo ankstyvųjų muzikinių žingsnių iki reikšmingo indėlio į Lietuvos kultūrą, Cechanovičius paliko gilų pėdsaką šalies muzikos istorijoje.

Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai

Jaroslavas Cechanovičius gimė 1949 m. Vievyje, Trakų rajone. Muzikinį išsilavinimą pradėjo Vievio muzikos mokykloje, kur nuo 1959 m. mokėsi smuiko klasėje. 1961 m. tęsė mokslus Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kuri jam tapo svarbiu tramplinu į profesionalią muzikinę karjerą. Vėliau studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Liaudies muzikos instrumentų katedros pučiamųjų instrumentų skyriuje.

Kūrybinės veiklos pradžia

Dar besimokydamas M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1963 m. Cechanovičius su bendramoksliais subūrė estradinį ansamblį, kuris koncertavo ne tik mokykloje, bet ir Vilniaus mieste. Tai buvo jo pirmieji žingsniai kūrybinėje biografijoje. 1967 m. jis prisijungė prie Šiaulių miesto Jaunimo estradinio ansamblio, kuriam vadovavo Povilas Jaraminas, ir grojo gitara. 1966 m. Cechanovičius buvo pakviestas dirbti Vilniaus m. Statybininkų kultūros rūmų estradiniame ansamblyje gitaristu, vadovaujamame Jurgio Juozapaičio. Iki 1986 m. ansambliui vadovavo L. Šaltenis, J. Cijunėlis, pats J. Cechanovičius, M. Tamošiūnas ir L. Miliauskas. Ansamblio repertuare skambėjo lietuvių bei pasaulio kompozitorių kūriniai, o solistais buvo S. Liupkevičius, L. Šumskis, D. Kubiliūtė, O. Valiukevičiūtė, A. Macius, R. Kernagytė ir kt. Ansamblis koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Uzbekistane, Rusijoje, Vengrijoje ir Italijoje.

Darbas Lietuvos radijo ir televizijos orkestre

1969-1985 m. Cechanovičius buvo LRT Lengvosios muzikos orkestro gitaristas, vadovaujamas Aloyzo Končiaus. 1985-1991 m. jis tapo LRT orkestro dirigentu, o nuo 1991 m. iki 2008 m. - orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Orkestro veikla apėmė įrašus Lietuvos radijo, televizijos, plokštelių studijose bei koncertinę veiklą šalyje ir užsienyje.

Bendradarbiavimas su kitais orkestrais

Cechanovičius buvo kviečiamas kaip atlikėjas (trombonas, gitara, bosinė gitara, bandža) dalyvauti koncertuose bei garso įrašuose su Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoniniu orkestru (vadovaujamas J. Domarko), Lietuvos kameriniu orkestru (vadovaujamas S. Sondeckio), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu orkestru (vadovaujamas J. Aleksos), Maskvos baleto ant ledo teatro orkestru (1973 m.), Lietuvos Valstybiniu simfoniniu orkestru (vadovaujamas G. Rinkevičiaus) ir kt. Jis koncertavo Lietuvoje, Rusijoje, Uzbekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Baltarusijoje ir Latvijoje.

Taip pat skaitykite: Petras I: gyvenimas ir istorinis kontekstas

Darbas kino ir teatro srityse

Cechanovičius dalyvavo daugelyje įrašų kino filmams, televizijos filmams ir dramos spektakliams. Žinomesni - V. Ganelino muzika A. Žebriūno meniniam filmui „Gražuolė“ (1969), „Naktibalda“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1975), „Seklio Kalio nuotykiai“ (1978), V. Ganelino muzikinė pasaka suaugusiems „Raudonkepuraitė“, A. Aramino „Maža išpažintis“ (1971).

Džiazo projektai ir ansambliai

1995 m. su žinomais Lietuvos menininkais Cechanovičius paruošė ir atliko koncertuose žymaus prancūzų džiazo kompozitoriaus K. Bollingo siuitas „Picnic“ ir „Californija“ fleitai, gitarai ir džiazo trio (V. Kazlauskas - fleita; J. Cechanovičius - gitara; A. Šlaustas - fortepijonas; A. Gurinavičius - kontrabosas; S. 1999 m. su pianistu P. Jaraminu ir kontrabosininku Z. Žuku jis įkūrė ansamblį, su kuriuo bendradarbiauja žinomi Lietuvos dainininkai - G. Skėrytė, N. Katilienė, V. Noreika, E. Montvydas, D. Puišys, A. Dingelis, K. Čalkauskas, V. Gerulaitis ir kt. Ansamblis koncertuoja Lietuvos miestuose bei miesteliuose, dalyvauja įvairiuose festivaliuose.

Nuo 1999 m. iki 2006 m. Šiaulių miesto Senjorų bigbendo įkūrėjo Romo Sabaliausko pakviestas Cechanovičius pradėjo vadovauti bigbendui. 2009 m. sustiprinus kolektyvą gabiais džiazo muzikantais, orkestras perėjo dirbti į Šiaulių m. savivaldybės įsteigtą Koncertinę įstaigą „Saulė“. Nuo 2009 metų Cechanovičius yra Šiaulių miesto Koncertinės įstaigos bigbendo meno vadovas ir vyriausias dirigentas. Su bigbendu bendradarbiauja žinomi Lietuvos džiazo atlikėjai: N. Malūnavičiūtė, Skimantas Sasnauskas, Indrė Dirgėlaitė, R. Ščiogolevaitė, K. Svolkinaitė, V. Malinauskas, saksofonininkas P. Vyšniauskas, P. Narūšis, L. Mockūnas ir kt. Orkestras specializuojasi ne tik džiazo, bet ir pramoginės bei klasikinės muzikos žanruose. Kartu su Šiaulių m. kameriniu orkestru (vadovas J. Janulevičius) ruošia programas su žymiais Lietuvos atlikėjais, kaip V. Noreika, G. Skėrytė, M. Lukošiūtė, D. Staponkus, B. Petrikytė, V. Rusaitytė, K. Krysko, K. Kerbedis, G. Paškevičius, I. Norkutė, I. Jankauskaitė, J. Šeduikytė, R. Čivilytė, R. Bubnelis ir kt.

Kūrybinis palikimas

Jaroslavas Cechanovičius yra sukūręs daugiau kaip 300 pramoginės bei džiazo muzikos kūrinių (dainos, instrumentinės pjesės, dainos vaikams, muzika spektakliams „Alisa veidrodžių karalystėje“, „Sniego karalienė“, „Lietuviškoji fantazija“ bigbendui ir kt.). Jo autorinius kūrinius atlieka žymūs šalies atlikėjai, jie yra įtraukiami į Lietuvos dainų švenčių repertuarus. Jo sukurtą Himną Jonui Pauliui II 2008 m. įrašė ir atliko Lenkijos Radijo orkestras, choras bei solistė Magdalena Wojnarowska. Daina „Lietuva - dainų šalis“ (sukurta 1992 m.) tapo respublikinio konkurso „Dainų dainelė“ himnu. 2004 metų Respublikinėje Dainų šventėje buvo atliekama Jaroslavo Cechanovičiaus daina „Tėvynė“. Pjesė bigbendui „Noriu groti bliuzą“ 1987 metais Respublikiniame džiazo kūrinių konkurse atžymėta pirmąja premija. 1988 m. dainos „Prie jūros senos‘ ir „Jūra‘ Respublikiniame konkurse buvo apdovanotos antra ir trečia vietomis. 1990 m. dainos „Rugsėjis“ ir „Vakaras prie telefono“ Respublikiniame šlagerių konkurse užėmė prizines vietas. 1996 m. daina „Sapno žmogus“ Respublikiniame konkurse skirtame Lietuvos radijo 70 - mečiui atžymėta pirmąja premija. Cechanovičiaus dainoms žodžius kūria žymiausi Lietuvos poetai - R. Skučaitė, J. Jakštas, J. Liniauskas, D. Teišerskytė, B. Dačiulis, S. Žlibinas ir kt. 2014 m. sukūrė „Requem laisvės gynėjams“.

Aranžuotojo veikla

Cechanovičius yra vienas žymiausių Lietuvos aranžuotojų, aranžavęs virš 2000 kūrinių įvairiems orkestrams (pramoginės, simfoninės, kamerinės, pučiamųjų, liaudies ir kt.) įvairių muzikos žanrų kūrinius. Jis vienas iš nedaugelio kompozitorių, savo kūrybą aranžavęs pats. Kaip aranžuotojas bendradarbiavo su daugeliu žymiausių Lietuvos dainininkų, kaip V. Noreika, I. Milkevičiūtė, G. Kaukaitė, G. Skėrytė, V. Prudnikovas, I. Linaburgytė, E. Kaniava, V. Daunoras, A. Grigorian ir kt. Jo aranžuotės skambėjo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose - Rusijoje, Kazachstane, Turkijoje, Švedijoje, Baltarusijoje ir kt. 1987 m. Daina „Lietuva - dainų šalis“ įtraukta į Lietuvos jaunimo dainų šventės (Vilnius 93) jaunių chorų repertuarą (leidinį išspausdino Lietuvos liaudies kultūros centras 1992 m.). Leidykla „Vaga“ išleido kūrinių vaikams rinkinį „Vyrai ir klavyrai“ (1998 m.). Lietuvos muzikos draugija išleido dainų vaikų chorams rinkinį „Septynios dainos vaikams“ (1998 m.). 2005 m. leidykla „Kronta“ išleido Cechanovičiaus kūrybos džiazo etiudų ir pjesių gitarai rinkinį „Eskizai ir paveikslai“. Kūrinių atlikimo specifika komentuojama lietuvių bei anglų kalbomis. 2006 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija išleido rinkinį „Dainos vaikams“, kuriame išspausdintos ir dvi Cechanovičiaus sukurtos dainos „Mėlyno šilo muzika“ ir „Gabijos darželis“. 2007 m. Lietuvos respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija ir Nacionalinė M, K. Čiurlionio menų mokykla išleido dainų rinkinį „Garsų mozaika“. Jame išspausdintos dainos „Rožė“ ir „Garsų mozaika“. 2009 metais Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido Cechanovičiaus pjesių džiazo orkestrui rinkinį „Trys pjesės bigbandui“. 2009 m. Lietuvos respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija ir Nacionalinė M, K. Čiurlionio menų mokykla išleido dainų rinkinį „Stiklo ženklai“, kuriame yra Cechanovičiaus daina „Neraudok motule“ bei dainų rinkinį „Lašeliukai“, kuriame yra išspausdintos Cechanovičiaus dainos „Utis - tutis“ ir „Senelis“. 2009 m. Lietuvos respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija ir Nacionalinė M, K. Čiurlionio menų mokykla išleido dainų rinkinį „Nuskambėjo keliai“. Jame yra trys Cechanovičiaus dainos - „Balta varna“, „Vaiduoklio dainelė“ ir „Mažasis vaiduuklis“. Cechanovičius yra aranžavęs virš 400 įvairių lietuvių bei užsienio autorių kūrinių. Dalis jų, pvz.

Taip pat skaitykite: Petro Auštrevičiaus indėlis Lietuvai

Pedagoginė veikla

1968-1969 m. Cechanovičius dirbo B. Dvariono muzikos mokykloje trombono specialybės dėstytoju, 1975-2005 m. - Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje dėstė trombono, gitaros bei dirigavimo specialybes. 1979-1983 m. dirbo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų (dabar - Klaipėdos universiteto Meno fakultetas) Džiazo katedros gitaros ir aranžavimo dalykų dėstytoju. Nuo 2002 m iki 2011 m. Cechanovičius buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo katedros pedagogas - docentas. Turėdamas ilgametę lengvosios muzikos orkestro vadovo, atlikėjo ir džiazo kūrinių bei populiariosios muzikos kūrėjo patirtį, savo studentams dėstė gitarą (specialybė), aranžuotę, ansamblinį grojimą bei vadovavo studentų bigbendui. Jo buvę absolventai aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime. Vieni reiškiasi kaip atlikėjai, kiti pasirinko pedagogo kelią. Žinomesni atlikėjai - J. Milašius, V. Volkovas, T. Varnagiris, A. Globys, A. Dunis, A. Čuchoncevas, D. Didžiulis.

Apdovanojimai ir įvertinimai

Cechanovičiaus indėlis į Lietuvos kultūrą buvo įvertintas daugybe apdovanojimų ir padėkų:

• 1985-1990 m. Respublikinis džiazo muzikos festivalis „Birštonas-80“. Geriausio gitaristo diplomas.
• Nuo 1992 m. iki 2014 m. Valstybinis TSRS televizijos ir radijo komitetas. Garbės raštas už ilgametį ir vaisingą darbą televizijos ir radijo sistemoje.
• 1998 m. Lietuvos TSR kultūros fondas. Padėkos raštas.
• 2002 m. Antano Šabaniausko labdaros ir paramos fondas. Padėkos raštas.
• 2007 m. Pasaulio lietuvių Dainų šventės direktorius Juozas Mikutavičius. Paskutinės XX amžiaus Dainų šventės Garbės raštas ir medalis.
• LR Vilniaus apskrities viršininko administracija. Padėkos raštas už prasmingą ir gražią kūrybinę veiklą.
• Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Sveikinimas jubiliejaus proga.
• Lietuvos muzikų sąjungos Prezidentas Rimvydas Žigaitis. Sveikinimo raštas.
• Vilniaus Miesto Meras Juozas Raistenskis. Padėkos raštas.
• Austrijos ambasadorius Vilniuje Dr.Florian Haug. Padėkos raštas.
• Šiaulių Universitetas. Padėkos raštas.
• Lietuvos Respublikos Prezidentas Artūras Paulauskas. Padėkos raštas.
• Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius. Sveikinimo raštas.
• Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija.
• Baltarusijos Respublikos Kultūros Ministerija. Padėkos raštas.
• Lietuvos Respublikos Ambasada Baltarusijos Respublikoje. Padėkos raštas.
• Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys. Padėkos raštas.
• Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo Ministerija. Valstybinis Turizmo Departamentas Prie Ūkio Ministerijos. Padėkos raštas.
• Ukmergės Rajono Savivaldybė. Padėka.
• Vilniaus Juozo Tallat - Kelpšos konservatorija. Padėka.
• Šiaulių miesto kultūros centro direktorius. Padėka.
• Kauno miesto savivaldybė. Kauno savivaldos 600 metų jubiliejaus medalis ir Padėkos raštas.
• Mažeikių rajono savivaldybės meras.
• Šiaulių miesto meras.
• Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Taip pat skaitykite: Priima ir Šv. Petro Globa: reikšmė šiandien

tags: #petro #astraviciaus #teu #gimimo #vieta