Statistikos duomenimis, nevaisingumo problemos paliečia net kas penktą porą. Nors apie tai vis dar vengiama atvirai kalbėti, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis, svarbu suprasti, kas lemia šių procedūrų sėkmę ir kodėl kartais embrionas neįsitvirtina gimdoje. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias priežastis, rizikos veiksnius ir būdus, kaip padidinti sėkmės tikimybę.
Pagalbinio Apvaisinimo Laboratorijos Darbas
Vaisingumo klinikų neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė.
Žmogaus embrionu vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2-8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.
Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami.
Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, arba jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Beveik pusę atvejų mes neturime šimtų tūkstančių reikiamo judrumo spermatozoidų. Kartais turime tik pavienius spermatozoidus. Tokiu atveju embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hyalurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota.
Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3). Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo.
Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi. Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.
Pagrindinės Embriono Neįsitvirtinimo Priežastys
Embriono neįsitvirtinimas, arba nesėkminga implantacija, yra sudėtingas procesas, kurį lemia daugybė veiksnių. Štai svarbiausi iš jų:
- Genetiniai embriono sutrikimai: Dažniausia priežastis, dėl kurios embrionas neįsitvirtina, yra genetinės anomalijos. Maždaug 60% persileidimų įvyksta dėl genetinių nukrypimų. Jei embrionas turi netinkamą genetinę medžiagą, jis gali būti nesuderinamas su gyvybe ir neįsitvirtinti gimdos gleivinėje.
- Amžius: Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Moters amžius yra svarbus veiksnys, lemiantis kiaušialąsčių kokybę. Vyresnėms moterims kiaušialąstės dažnai būna prastesnės kokybės, o tai gali lemti embriono genetinę anomaliją ir nesėkmingą implantaciją. Vyresniems vyrams spermos kokybė taip pat gali būti prastesnė, o tai gali paveikti apvaisinimą ir embriono vystymąsi.
- Hormonų disbalansas: Hormonų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip progesterono trūkumas, gali neleistinai paveikti nėštumo palaikymą. Progesteronas yra būtinas gimdos gleivinės paruošimui implantacijai ir nėštumo palaikymui ankstyvosiose stadijose.
- Gimdos anomalijos: Gimdos struktūros anomalijos, tokios kaip pertvaros, miomos ar polipai, gali trukdyti embriono implantacijai. Šios anomalijos gali pakeisti gimdos gleivinės struktūrą ir kraujotaką, todėl embrionui sunkiau įsitvirtinti.
- Imuninės sistemos problemos: Kai kuriais atvejais moters imuninė sistema gali atakuoti embrioną, laikydama jį svetimkūniu. Autoimuninės ligos, tokios kaip antifosfolipidinio sindromo, gali padidinti persileidimo riziką.
- Infekcijos: Infekcijos, tokios kaip chlamidiozė ar gonorėja, gali sukelti uždegimą gimdoje ir kiaušintakiuose, o tai gali trukdyti embriono implantacijai.
- Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas, alkoholio vartojimas ir nutukimas gali neigiamai paveikti vaisingumą ir padidinti persileidimo riziką.
- Kiaušidžių atjauninimo procesas: Kiaušidžių atjauninimo procesas apima du etapus. Pirmasis yra moters trombocitais praturtintos plazmos parengimas. Kita kiaušidžių atjauninimo proceso dalis yra PRP injekcija į kiaušides. Ši procedūra yra minimaliai invazinė, kadangi trombocitais praturtinta plazma sušvirkščiama į kiaušides transvaginaliai (pro makštį), ultragarso kontrolėje, taip išvengiant sudėtingų chirurginių intervencijų. Ši unikali kiaušidžių atnaujinimo procedūra yra iš tiesų daug žadanti ateities medicinoje: atjaunina menopauzę išgyvenančių moterų kiaušides, bei atkuria vaisingumą. Dalis moterų pastojo netrukus po PRP gydymo. 75 procentams iš 60 gydytų moterų atsinaujino vaisingumas su galimybe pastoti natūraliam cikle arba taikant pagalbinio apvaisinimo būdus. Devynios iš šių moterų pastojo. Daugiau nei 75 procentams tirtųjų moterų lytinių hormonų koncentracija grįžo į jaunos vaisingos moters normos ribas. Dėl šios procedūros galima kreiptis į Vaisingumo centrą ( Gydytojos Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo Centras). Šiuo metu PRP terapija nevaisingumo gydymui sėkmingai taikoma ne vienoje pasaulio šalyje, tarp kurių yra JAV bei Graikija.
Kiti Galimi Veiksniai
Be pagrindinių priežasčių, yra ir kitų veiksnių, kurie gali turėti įtakos embriono įsitvirtinimui:
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
- Laboratorijos sąlygos: Pagalbinio apvaisinimo laboratorijos aplinka ir naudojamos technologijos gali turėti įtakos embriono vystymuisi ir implantacijos sėkmei. Oro kokybė, auginimo terpės ir inkubatoriai yra svarbūs veiksniai.
- Gydytojo patirtis: Gydytojo patirtis ir kvalifikacija yra svarbūs veiksniai, lemiantys pagalbinio apvaisinimo procedūros sėkmę. Gydytojas turi tinkamai parinkti vaistus, jų dozes ir atlikti procedūrą kruopščiai ir atsakingai.
- Psichologinis nusiteikimas: Poros psichologinis nusiteikimas ir psichikos sveikata gali turėti įtakos pagalbinio apvaisinimo procedūros sėkmei. Stresas ir nerimas gali neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą ir imuninę sistemą, o tai gali trukdyti embriono implantacijai.
Kaip Padidinti Sėkmės Tikimybę?
Nors ne visus veiksnius galima kontroliuoti, yra keletas būdų, kaip padidinti embriono įsitvirtinimo tikimybę:
- Sveikas gyvenimo būdas: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali pagerinti vaisingumą ir padidinti sėkmės tikimybę.
- Svorio kontrolė: Moterims, kurios turi antsvorio, rekomenduojama mesti svorio prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
- Vitaminų ir mineralų vartojimas: Tam tikri vitaminai ir mineralai, tokie kaip folio rūgštis, vitaminas D ir cinkas, gali pagerinti vaisingumą.
- Genetiniai tyrimai: Prieš implantaciją atlikti genetiniai embrionų tyrimai gali padėti atrinkti sveikus embrionus ir padidinti sėkmės tikimybę.
- Gimdos anomalijų korekcija: Jei yra gimdos anomalijų, jas reikia koreguoti prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
- Imuninės sistemos problemų gydymas: Jei yra imuninės sistemos problemų, jas reikia gydyti prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą.
- Psichologinė pagalba: Psichologinė pagalba gali padėti poroms susidoroti su stresu ir nerimu, susijusiu su nevaisingumo gydymu.
- Spermos kokybės gerinimas: Vyrams patariama pavartoti tam tikrų medžiagų, kurios yra moksliškai patvirtintos ir padedančios gerinti spermos kokybę. Moksliškai patvirtinta, kad svarbiausios spermos kokybei, o kartu ir vaisingumui tokios medžiagos yra L-karnitinas, L-argininas, cinkas, vitaminas E, gliutationas, selenas, kofermentas Q10 (CoQ10) ir folio rūgštis.
Ankstyvas Nėštumas: Iššūkiai ir Rekomendacijos
Pirmasis nėštumo trimestras yra labai svarbus laikotarpis, tačiau būtent šiuo etapu besilaukianti moteris turi daugiausia problemų, kurios gali lydėti viso nėštumo metu. Ankstyvasis nėštumo periodas visoms būsimoms mamytėms praeina skirtingai.
Vienas iš nėštumo požymių - noras dažniau šlapintis, mat padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę. Be to, keičiasi hormonai. Dėl to padaugėja progesterono kiekis kraujyje - norėsite vis daugiau gerti.
Dauguma moterų pastebi, kad keičiasi krūtų forma, atsiranda nauji pojūčiai: krūtys padidėja, jų srityje gali atsirasti dilgčiojimų, pulsacija arba skausmas. Tai susiję su pieno liaukų atsiradimu. Kraujo tekėjimas į krūtis pagausėja, todėl gali išryškėti venos. Išburksta speneliai, išryškėja ir patamsėja aureolė aplink spenelius. Kai kurioms moterims krūtys tampa jautresnės pačioje nėštumo pradžioje.
Dar vienas tipinis požymis - greitas nuovargis. Jis atsiranda po pirmų neatsiradusių menstruacijų ir dingsta keturioliktą-dvidešimtą nėštumo savaitę. Išvengti šio negalavimo gali padėti viena paprasta priemonė - daugiau miegokite! Raskite tam laiko, nesvarbu, ar dirbate, ar būnate namie. Optimalus miego laikas pirmojo trimestro metu - apie dešimt valandų.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Dar viena padidėjusio progesterono pasekmė - tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas. Progesteronas veikia minkštųjų raumenų kraujotaką, dėl to tirpsta galūnės. Be to, daugiau kraujo priteka į gimdą. Tai gali sukelti net alpulį, nes sumažėja kraujo spaudimas. Progesteronas veikia ir žarnyną - stabdo maisto virškinimo procesą. Į racioną įtraukite kuo daugiau skysčių (maždaug 6-8 stiklines) ir venkite labai riebaus maisto. Beje, slyvų sultys gali daryti stebuklus. Taip pat padeda pasivaikščiojimai ir lengvi fiziniai pratimai.
Deja, pirmojo trimestro metu būsimoms mamoms kartais nepavyksta išvengti grybelio, taip pat jos dažnai jaučia skausmą kryžkaulio srityje.
Rytinis Pykinimas
Nėštumo pradžioje moteris neretai pykina. Pirmame trimestre nuo rytinio pykinimo kenčia 60-80 proc. besilaukiančių dailiosios lyties atstovių. Reikėtų žinoti, kad rytinis pykinimas prasideda rytais, o pirmomis nėštumo savaitėmis gali trukti ir 24 valandas per parą. Pykinimo galite išvengti, jei dar neišlipusi iš lovos užkandžiausite sausais produktais, saulėgrąžomis ar išgersite sulčių.
Sudėtingesniais atvejais pykinimas prasideda po 6-8 savaičių, pasibaigus menstruacijoms, ir intensyviai tęsiasi iki keturioliktos savaitės, o tada staiga dingsta arba sušvelnėja.
Taip pat pykinimą gali sukelti tam tikro maisto vaizdas arba kvapas, nors anksčiau šie dalykai nekėlė pasibjaurėjimo: tai gali būti cigaretės, kava, mėsa, o kartais ir salotos! Pykinimą sukelia pasikeitę hormonai, jie turi įtakos skrandžio veiklai, rūgštingumui. Kartais pykinti gali dėl mažo cukraus lygio kraujyje. Jei sergate diabetu, pykinimas gali būti pavojaus signalas.
Pastovus pykinimas yra pavojingas moters sveikatai, nes iš organizmo pasišalina naudingosios medžiagos ir vanduo. Kad išvengtumėte dehidratacijos, reikėtų kuo daugiau gerti - po nedaug, tačiau dažnai. Jei pykina dažniau nei tris kartus per dieną, būtinai kreipkitės į gydytoją. Vis dėl to daugumai moterų užtenka organizmo rezervų, kad embrionas maitintųsi.
Maitinimasis ir Svorio Priaugimas
Laukiantis labai svarbu tinkamai maitintis. Geriausia būtų apsilankyti pas dietologą ir su juo nusistatyti maitinimosi racioną. Tik prieš tai būtinai pasitarkite su savo ginekologu ar akušeriu.
Šiuolaikinė nėščia moteris - dažniausiai dirbanti, neišvengianti streso, kankinama pykinimo, tad sudarant maitinimosi racioną reikėtų atsižvelgti ir į šiuos ypatumus. Norint išvengti galvos skausmo vakarais tikrai nepakenks puodelis rytinės kavos. O ir vienas suvalgytas šokoladinis batonėlis nepadarys įtakos besivystančiam vaisiui. Jei sustojusi automobilių spūstyje suvalgysite vieną sumuštinį, pasaulis neapsivers aukštyn kojomis. Nereikia pamiršti, kad daugelis darbo vietų nepritaikytos nėščioms moterims, ką jau kalbėti apie specialų maitinimosi racioną.
Būsimos mamos svoris neišvengiamai auga. Svarbiausia nepamiršti, kad laukdamasi neturėtumėte laikytis alinančių dietų. Kita vertus, nors viename kūne esate dviese, tai dar nereiškia, kad turite valgyti už du.
Mityba nėštumo periodu per daug sudėtingas dalykas, kad galėtumėte pasikliauti vien knygomis ar straipsniais. Amžius, svoris, anksčiau persirgtos ligos, besivystančio nėštumo ypatumai - nuo viso to priklauso nėščios moters savijauta. Be to, per visą nėštumą valgiaraštis gali būti koreguojamas ir keičiamas.
Fiziniai Pratimai
Gimnastika ir fiziniai pratimai yra labai svarbūs, tačiau nustatytais kiekiais. Gydytojas geriausiai nuspręs, kokio fizinio aktyvumo jums reikia. Vienoms moterims rekomenduojama didinti aktyvumą ir krūvį, kitoms - mažinti. Šiuo metu netrūksta įvairių mankštų nėštukėms: jos orientuotos į konkrečias raumenų grupes, o fizinis krūvis būna subalansuotas. Vienas iš pliusų treniruojantis - fiziškai ruošiamasi gimdymui. Kad ir ką pasirinktumėte, geriausia, jei mankštinsitės prižiūrima trenerio.
Galimi Sunkumai
Jei pirmojo trimestro metu kažkas yra negerai, galimi du scenarijai: persileidimas arba negimdinis nėštumas. Abiem atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją arba kviesti greitąją pagalbą.
Persileidimo Grėsmė
Labai svarbu, kad moterys žinotų apie persileidimo grėsmę ir būtų tam pasiruošusios, nepultų į paniką. Persileidimą gali sukelti skirtingos priežastys. Kai kurie tyrimai patvirtina, kad maždaug 60 proc. persileidimų įvyksta dėl genetinių nukrypimų. Tuomet jūsų kūnas imasi „genetinės inžinerijos“, norėdamas teisingai sutvarkyti besiformuojantį embrioną. Daugiau nei 90 proc. moterų, patyrusios persileidimą, kitą kartą pastojusios sėkmingai pagimdo. Persileidimas - nėštumo komplikacija, o ne nevaisingumo rodiklis. Iš naujo pastoti rekomenduojama po trijų-šešių mėnesių. Neišnešiojimo rizika priklauso nuo amžiaus: moterims iki 30 metų ji yra 10 proc., o vyresnėms nei 45 metų dailiosios lyties atstovėms ji padidėja iki 50 proc. Jei persileidote du kartus, reiktų pasidaryti išsamesnius tyrimus, kodėl embrionas neįsitvirtina. Galimos priežastys: hormonų nepakankamumas, gimdos anomalijos, genetiniai trikdžiai, rezus konfliktas.
Pagrindinis persileidimo simptomas - kraujo tekėjimas. Vis dėlto svarbu atminti, kad ne bet koks kraujo tekėjimas yra persileidimo grėsmė. Įvairūs tepliojimai, išskyros, kraujo dėmelės gali atsirasti viso nėštumo metu. Jei šis kraujavimas pagausėja, būtina kreiptis į gydytoją. Stiprų kraujavimą dažniausiai lydimi kiti simptomai: diegliai, pilvo skausmai, pakilusi temperatūra, silpnumas, pykinimas. Gali atsirasti neįprastas kraujo kvapas ar jame pasirodyti gleivių. Jei kraujavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas - būtinai kreipkitės į gydytoją.
Negimdinis Nėštumas
Negimdinis nėštumas atsiranda, kai vaisius neįsitvirtina gimdoje, ir pradeda vystytis kiaušintakiuose. Tai labai pavojinga, nes trūkus kiaušintakiams, iškyla grėsmė moters gyvybei. Klasikiniai negimdinio nėštumo požymiai - stiprus pilvo arba šono skaumas. Jis gali prasidėti kaip bukas ir vis stiprėti. Dažnai toks skausmas gali atsirasti kaklo ir pečių srityje. Negimdinio nėštumo problema kyla, kai moteris nesuvokia, esanti nėščia, kol neatsiranda minėti simptomai. Todėl, jei nesisaugojote ar ruošėtės pastoti ir pajutote tokio pobūdžio skausmus, nedelsdama kreipkitės į gydytojus. Dažniausiai negimdinis nėštumas pasitaiko moterims, kurios naudoja gimdos spiralę, kurių dubens organus buvo pažeidusios infekcijos, kurioms buvo atlikta pilvo srities operacija, kurios jau yra turėjusios negimdinį nėštumą ar pastojo medicininiu būdu.
Esant negimdiniam nėštumui būtina daryti operaciją. Pooperacinis laikotarpis užtruks ne mažiau kaip savaitę. Dažniausiai po operacijos moteris gali sėkmingai pastoti, tik tuomet rekomenduojama palaukti 2 ciklus.
Nevaisingumo Gydymo Metodai ir Pagalbinis Apvaisinimas
Yra įvairių nevaisingumo gydymo metodų. Kai nė vienas jų nepadeda arba kai yra rizika palikuonims perduoti didelę negalią sukeliančią ligą, gali būti atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra. Deja, iš pirmo karto ji pavyksta nedažnai.
Pagalbinio apvaisinimo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Poros fizinė sveikata: Vaisingumui svarbios moters ir vyro persirgtos ligos. Svarbiausia yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, o tai dažnai lemia amžius. Taigi kuo pora jaunesnė, tuo geriau. Pastojimo sėkmė priklauso ir nuo moters svorio - lieknų moterų hormonų apykaita geresnė. Todėl prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą apkūnioms moterims rekomenduojama mesti svorio.
- Psichologinė būsena: Dažnai prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą poros jau būna praėjusios ne vienerius metus trunkantį nevaisingumo gydymo kelią, išbandžiusios kitus metodus. Šie skausmingi išgyvenimai - tarsi atvira, nuolat atsinaujinanti žaizda. Besikartojantys emociniai praradimai neretai gali išprovokuoti depresiją. Kai pakartotinės pastangos bevaisės, mažėja savęs vertinimas. Stresą, emocinį išsekimą gali kelti ne tik nesėkmingi bandymai susilaukti vaikelio, bet ir pats gydymo procesas.
- Gydytojo patirtis: Gydytojo patirtis svarbi, nes pagalbinis apvaisinimas - tai procedūra, reikalaujanti ne tik modernios laboratorijos, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Aukštos technologijos, šiuolaikinė įranga - didelis pasiekimas, tačiau be kvalifikuoto specialisto jos yra nieko vertos. Taigi, atliekant pagalbinį apvaisinimą, sėkmę lemia daug sudedamųjų dalių - ir tinkamai parinkti vaistai, jų dozės, ir atsakingas bei kvalifikuotas embriologo ir ginekologo darbas, ir kokybiškos priemonės bei visos laboratorijos įranga.
Vyro Vaidmuo ir Spermos Kokybė
Nekokybiška sperma - dažna vyrų nevaisingumo priežastis. Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, - tai spermos tyrimas, arba spermograma. Ji parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą. Kita vertus, šis tyrimas gali rodyti ir normalius spermos parametrus, o pora vis dėlto kentės dėl nevaisingumo. Tokiais atvejais informatyvus yra tyrimas, atskleidžiantis kitus didelę įtaką vyrų vaisingumui turinčius spermos parametrus. Tai - spermos ir hialurono rūgšties sujungimo analizė (SHBA).
Vyras gali atlikti oksidacinio streso testą. Nustatyta, kad šios medžiagos lemia spermos ir atitinkamai vaisingumo funkcijas. Todėl ir buvo sukurtas specialus spermos testas, kuris parodo, ar nėra joje sutrikę oksidacijos procesai. Tai itin aktualu poroms, kai nevaisingumo priežastis nėra aiški, taip pat moterims, kurios nepastojo tiek natūraliai, tiek po pagalbinio apvaisinimo, nes embrionas neįsitvirtino gimdoje. Tokiais atvejais problema gali būti sperma, bet įprasti spermos tyrimai to gali nerodyti.
Oksidacinį stresą gali sukelti rūkymas, radiacija, alkoholis, kitos toksinės medžiagos, taip pat įvairios ligos (varikocelė, uždegiminės). Dėl oksidacinio streso gali būti pažeista spermatozoidų genetika, tai gali sutrikdyti spermatozoido prisijungimą prie kiaušialąstės, tiek bandant pastoti natūraliai, tiek atliekant inseminaciją (sušvirkščiant spermą į gimdą), tiek pagalbinio apvaisinimo metu.
tags: #kada #neisitvirtina #embrionas