Neplanuotas nėštumas - situacija, kuri gali tapti dideliu iššūkiu moteriai ir jos aplinkai. Sužinojus apie netikėtą nėštumą, natūralu patirti įvairių jausmų - nuo šoko ir streso iki nerimo ir baimės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip susidoroti su emocijomis, kokie sprendimai galimi ir kur ieškoti pagalbos.
Pirmieji Žingsniai Sužinojus Apie Nėštumą
Sužinojus, kad laukiatės, ir jei tai nebuvo planuota, normalu jausti šoką, stresą ir nerimą. Jūsų jausmai gali svyruoti nuo didelio susijaudinimo iki situacijos neigimo ir baimės. Pabandykite priimti šiuos jausmus, po kelių dienų intensyviausios emocijos nurims.
Svarbu atsiminti, kad pastoti galima beveik bet kuriuo menstruacijų ciklo metu. Moteris yra vaisinga tik ovuliacijos metu, bet dėl nereguliaraus menstruacijų ciklo ovuliacija gali prasidėti anksčiau arba vėliau nei turėtų. Taigi, techniškai pastoti yra įmanoma bet kuriuo mėnesio laikotarpiu. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra - sperma moters organizme gali gyventi iki 6 dienų.
Emocijų Valdymas
Svarbu būti sąžiningai su savimi ir leisti sau išjausti visas emocijas, jas priimti. Atkreipkite dėmesį į emocijas, kurios sukelia fizines reakcijas, tokias kaip pykinimas ar kūno skausmai. Pasitikėkite savo nuojauta ir pabandykite atmesti išorines problemas, tokias kaip darbas, mokslai ir šeimos nuomonė, atsižvelgdami į tai, ką jums sako jūsų širdis ir nuojauta.
Jei esate santykiuose, atminkite, kad jūsų partneris taip pat gali jausti stresą. Gali kilti nesutarimų, todėl skirkite laiko situacijos stabilizavimui, pabūkite su savimi, priimkite šią naujieną ir tuomet pabandykite ramiai pasikalbėti.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Gyvenimo Tikslų Permąstymas
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo vizijas, svajones ir matymą, koks turėtų būti gyvenimas, jei galėtų pasiekti visus savo tikslus. Nebijokite permąstyti šias svajones. Kai būsite pasirengusi, pasikalbėkite su savo partneriu apie jo tikslus ir svajones, pabandykite sukurti bendrą vaizdą, sujungiantį jūsų abiejų gyvenimą.
Net moterys, planavusios nėštumą, būdamos geroje finansinėje ir šeimyninėje situacijoje, išgyvena baimę, kad nebus pakankamai geros mamos. Nerimauti dėl savęs ir vaiko ateities bei sveikatos yra normalu. Atminkite, kad neįmanoma kontroliuoti visų savo gyvenimo aspektų. Stenkitės suprasti baimių priežastį ir bandykite rasti sprendimus, kurie pagerintų jūsų savijautą. Pavyzdžiui, jeigu bijote gimdymo, pasidomėkite, kaip vyksta šis procesas, dalyvaukite jaunų mamų užsiėmimuose, pakalbėkite su savo gydytoju.
Vizualizacija yra labai naudinga priemonė daugybei gyvenimo situacijų. Įsivaizduokite save savo namuose su naujuoju mažyliu - koks jausmas jus apima? Įsivaizduokite, kaip einate į maisto prekių parduotuvę ar kavinę su savo mažyliu vežimėlyje. Vaizduokite įvairias kasdienes situacijas, tai turėtų padėti geriau suprasti savo jausmus.
Palaikymo Svarba
Stenkitės bendrauti su draugais ir artimaisiais, kurie jūsų nesmerkia, palaiko ir leidžia išsikalbėti. Suburkite gerą draugų ir šeimos ratą, kurie jus išklausys, palaikys ir padės jaustis saugiai.
Jei jaučiate, kad jums sunku suvaldyti savo jausmus ir emocijas, jaučiate didelį nerimą, stresą ar kitus neigiamus psichologinius simptomus, kreipkitės į psichikos sveikatos priežiūros specialistus. Išsikalbėjimas saugioje aplinkoje gali padėti suprasti savo išgyvenamus jausmus ir priimti jums tinkamus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
Galimi Sprendimai ir Kontracepcija
Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje), 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).
Nors tu turi teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šis sprendimas taip pat liečia tėvų ar globėjų interesus. Taigi, jei esi jaunesnė nei 16 metų, gydytojas turi pranešti tėvams ar globėjams apie nėštumo faktą. Abortą galima atlikti tik gavus bent vieno iš tėvų ar globėjo sutikimą. Jeigu tau yra 16-18 metų, nors tėvų ar globėjų sutikimas teisiškai nebėra būtinas, tačiau jis lieka pageidautinas - t.y., kad tėvai žinotų ir palaikytų tavo sprendimą.
Kontracepcijos Priemonės
Viena tokių priemonių - prezervatyvai. Juos gali naudoti visi norintys turėti sveiką lytinį gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus. Prezervatyvų nesunku nusipirkti - juos rasi ne tik vaistinėse, bet ir įprastose maisto prekių parduotuvėse, degalinėse už nepalyginamai mažesnę nei kitų kontraceptinių priemonių kainą. Jie apsaugo ne tik nuo neplanuoto nėštumo, bet ir nuo daugumos lytiškai plintančių ligų ir infekcijų bei padeda kontroliuoti priešlaikinį sėklos išsiliejimą. Prezervatyvas yra vienas iš prieinamiausių ir patogiausių pasirinkimų. Tačiau tam, kad jis būtų veiksmingas, svarbu naudoti prezervatyvą teisingai, nes jis gali plyšti ar nuslysti. Egzistuoja mitas, jog du prezervatyvai - saugiau nei vienas, tačiau tai netiesa - tai tik padidina plyšimo tikimybę dėl atsirandančios trinties. Prieš naudojant prezervatyvą, būtina patikrinti jo galiojimo laiką, ar yra CE ženklas bei ar neišsileidęs oras pakelio viduje. Atidarant įpakavimą negalima naudoti aštrių įrankių, dantų, nagų, o panaudotą prezervatyvą reikėtų išmesti į šiukšliadėžę, prieš tai jį tvirtai surišus ir suvyniojus į popierinį rankšluostėlį.
Kitos priemonės, kurias gali įsigyti be gydytojo išrašyto recepto yra spermicidai, diafragma, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kempinė. Jos naudojamos prieš seksą - į makštį įdedama spermicidinio kremo, želė, žvakutė ar gimdos kaklelio gaubtuvėlis su spermicidu, kuris neutralizuoja spermatozoidus neleisdamas jiems judėti ir patekti į gimdą.
Skubioji Kontracepcija
Skubiąja kontracepcija vadinamos tabletės, kurios naudojamos „ekstra“ atvejais - po neplanuotų, nesaugių lytinių santykių, plyšus prezervatyvui ar po išprievartavimo. Pirmąją tabletę reikia išgerti per 72 valandas po tokių santykių, antrąją - po 12 valandų. Šios tabletės slopina ir vėlina ovuliaciją, lėtina apvaisinimo procesą arba neleidžia apvaisintam kiaušinėliui implantuotis gimdoje. Tačiau jei mergina jau yra nėščia, ši priemonė nėštumo nenutrauks. Deja, skubiosios kontracepcijos vartojimas gali paankstinti ar pavėlinti mėnesines, neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir turi labai ribotą veiksmingumo laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Pagalba nėštumo krizės atveju
Sudėtinės Kontraceptinės Tabletės
Sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT) yra saugios ir patikimos, tačiau, prieš pradedant jas vartoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jei esi jaunesnė nei 16 metų, konsultacijoje turi dalyvauti ir tavo mama / tėtis, jei esi 16 - 18 metų amžiaus, tėvai dalyvauti neprivalo, bet turi pritarti tavo apsilankymui pas gydytoją. Sudėtinės kontraceptinės tabletės yra vienas efektyviausių apsisaugojimo nuo nėštumo būdų. Jos slopina ovuliaciją ir gimdos gleivinės gebėjimą priimti apvaisintą kiaušinėlį, tirština gimdos kaklelio gleivines. Tačiau, kaip ir su kitomis priemonėmis, tam, kad jos būtų veiksmingos, svarbu laikytis tikslių vartojimo nurodymų. Nepamiršk išgerti tabletės kiekvieną dieną tuo pačiu metu, jei bent kartą pamiršai, artimiausią savaitę naudok papildomą kontracepciją. Gydytojo konsultacija reikalinga norint naudoti kontraceptinius makšties žiedus, kurie savarankiškai dedami į makštį bei transderminį kontraceptinį pleistrą. Pastarasis yra klijuojamas ant sėdmenų, pilvo, išorinės žasto dalies arba nugaros, yra patogus bei patikimas. Nei sudėtinės kontraceptinės tabletės, nei makšties žiedas ar kontraceptinis pleistras neapsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų!
Medikamentinis Abortas: Faktai ir Kontraversijos
Ministerijos išplatintame pranešime tikinama, kad vaistinis nėštumo nutraukimas yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą. Šis būdas galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose.
„Vaistinio nėštumo nutraukimo, kaip alternatyvos chirurginei operacijai, įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas. Ši procedūra yra saugesnė, nes nėra atliekama medicininė intervencija, ir komplikacijų rizika yra nepalyginamai mažesnė. Moteriai nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, paprastai tai įvyksta namuose“, - minėtame pranešime buvo cituojamas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas med. dr. Vytautas Klimas.
Tame pačiame pranešime Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pabrėžė, kad šis sprendimas yra didžiulė pažanga, įgyvendinant moters reprodukcines teises. „Kitos Europos moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų, ir kitų šalių patirtis rodo, kad vaistinis abortas nukonkuruoja chirurginį. Štai Suomijoje, Švedijoje, Danijoje beveik visi nėštumo nutraukimai yra vaistiniai. Kalbėjomės su užsienio partneriais Latvijoje, Danijoje, Moldovoje - nė vienas neįvardijo problemų, susijusių su vaistiniu nėštumo nutraukimu. Tai reiškia, kad šis metodas veikia, ir veikia gerai“, - sakė ji.
Tačiau su šia tema giliai susipažinusi VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė medikamentinį nėštumo nutraukimo būdą vertina ne taip palankiai, patį įstatymą kritikuoja ir tikina, kad net į juodu ant balto surašytas grėsmes žiūrima pro pirštus. „Kiekviena sutiks, kad abortas nėra lengvas „pasivaikščiojimas po pievelę“. Yra įvairių situacijų, į kurias patenka moterys. Dažniausiai moterys renkasi abortą, kai aplinkybės įspaudžia į kampą ir jos nemato kitos išeities. Todėl valstybinis požiūris turėtų būti toks, kad bėdos ištiktai moteriai pirmiausia reikia suteikti visapusišką pagalbą ir paramą, priešingu atveju, jos pasirinkimą nutraukti nėštumą vargu ar galima laikyti laisvu, dažnai jis tampa priverstiniu pasirinkimu“, - teigia B. Obelenienė.
Medikamentinio Aborto Veikimo Principas ir Šalutiniai Poveikiai
Medikamentinis abortas yra sukeliamas dviejų preparatų. Vienas iš jų yra progesterono, moters lytinio hormono, gyvybiškai būtino embriono implantacijai ir jo vystymuisi po implantacijos, inhibitorius. Šis preparatas slopina receptorius, kurie prisijungia progesteroną. Progesterono trūkumas sukelia embriono (jei preparatas vartojamas iki 8 nėštumo savaitės pabaigos) ar vaisiaus (jei nuo 8 iki 9 savaitės) žūtį. Antrasis preparatas - prostaglandinai, kurie žuvusį vaisių pašalina iš moters organizmo.
Skirtingai nei teigiama, šalutinės reakcijos yra labai dažnos, pagal preparato charakteristikų santrauką jos nutinka vienai iš dešimties moterų: tai vaginalinis kraujavimas, gimdos spazmai, nuovargis, šaltkrėtis/ karščiavimas, svaigulys, pykinimas vėmimas, viduriavimas, diskomfortas skrandyje, pilvo skausmas. Preparato charakteristikos santraukoje rašoma: „Kraujavimas yra beveik nuolatinė procedūros dalis, nepriklausomai nuo to, ar vartojamas prostaglandinas ir bet kokiu nėštumo laikotarpiu, nors jis paprastai yra tuo gausesnis, kuo vėlesnė yra nėštumo stadija. Gausus kraujavimas dažnai reiškia nepilną pasišalinimą, po kurio maždaug 5 proc. atvejų prireikia chirurginės procedūros. Nuo 0,5 iki 1 proc. atvejų gali prireikti kraujo perpylimo.“ JAV Maisto ir vaistų agentūra 2021 m. ataskaitoje praneša apie 26 moterų mirtis per ataskaitinį laikotarpį, susijusias su medikamentiniu abortu.
Suomių mokslininkų atliko tyrimą „Tiesioginės komplikacijos po medikamentinio nėštumo nutraukimo, palyginti su chirurginiu nėštumo nutraukimu“. Šioje šalyje egzistuoja abortų registras, kuriame užregistruojamas kiekvienas abortas. Taigi šiame tyrime buvo palyginti visų abortų (medikamentinių ir chirurginių), atliktų nuo 2000-2006 metų, atvejai iš viso 42 619. Tyrimo išvadose mokslininkai teigia, kad bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis medikamentinio aborto grupėje, lyginant su chirurginiu abortu, buvo keturis kartus didesnis. Chirurginio aborto grupėje kraujavimas pasitaikė 2,1 proc., o medikamentinio - 15,6 proc. Kaip teigia minėto tyrimo autoriai, abu abortų metodai paprastai yra panašūs, tačiau medikamentinis nėštumo nutraukimas yra susijęs su didesniu nepageidaujamų reiškinių dažniu.
Krizinis Nėštumas ir Pagalba
Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Šioje situacijoje gali atsidurti bet kuri moteris ar šeima.
Kreipkitės į specialistus, jei jaučiate, kad jums sunku suvaldyti savo jausmus ir emocijas, jaučiate didelį nerimą, stresą ar kitus neigiamus psichologinius simptomus. Išsikalbėjimas saugioje aplinkoje gali padėti suprasti savo išgyvenamus jausmus, padaryti jums tinkamus sprendimus.
Jei išgyveni dėl neplanuoto nėštumo, kreipkis į „Krizinio nėštumo centrą“. Centras įkurtas padėti moterims, kurios patiria neplanuoto nėštumo krizę ir su ja susijusius sunkumus. Čia teikiamos nemokamos specialistų konsultacijos, padedančios moterims susivokti savo jausmuose, priimti atsakingą ir informuotą sprendimą. Teikiama tęstinė psichologinė, socialinėje, materialinė, finansinė parama, suruošiamas kūdikio kraitelis. Taip pat teikiama psichologinė pagalba moterims, patyrusioms abortą, persileidimą ar naujagimio netektį.
Mitų Paneigimas
Internete sklando pačių įvairiausių istorijų, esą moterys pastoja plaukiodamos baseine, menstruacijų metu ar net nuo kulkos. Daugelį šių pasakojimų Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius vadina pramanais.
„Yra daug tiek aprašytų, tiek nupasakotų istorijų, kurios prasilenkia su realybe. Daugelis internete sklandančių istorijų - nerealios. Pats dalyvavau viename teisme, kuriame aiškinta, kad nepilnametė pastojo nuo prieš dvi dienas išmesto panaudoto prezervatyvo. Teorija su kulka - tokių net pasakų kiti nesukuria“, - juokėsi jis.
Specialisto teigimu, net patys neįtikėtiniausi stebuklai gali būti paaiškinami mokslu. „Stebuklų pasitaiko, tačiau jie vis vien būna realūs, pagrindžiami - ne morka ar kulka. Daugiau istorijų apie tai, kaip sudėtinga pastoti, o ne kaip kažkas pastojo pikantišku būdu. Esu skaitęs, kad Turkijoje, Lenkijoje merginos pastojo paplaukiojusios viešame baseine. Esą kažkas anksčiau mylėjosi vandenyje, liko spermių, kurie pateko į vėliau besimaudančios merginos gimdą. Visiška nesąmonė. Turi būti tam tikra judrių spermių koncentracija, kad būtų bent menki šansai pastoti“, - aiškino Kauno klinikų specialistas.
Jo teigimu, tam, kad moteris pastotų, turi sutapti daugelis faktorių, o tai nėra labai lengva. „Anksčiau manyta, kad taip vyksta tik gyvūnų organizme. Spermijai moters lyties organuose būna gyvi vidutiniškai apie tris paras, o kiaušialąstė tik parą. Jei moteris turi reguliarius lytinius santykius, kiaušintakiuose pastoviai būna spermijų. Įvykus ovuliacijai kiaušialąstė apvaisinama vienu spermijumi, bet kad tai įvyktų, padėti turi keli milijonai „brolių“. Tuo metu termostate, atitinkamoje terpėje spermiai gali išlikti veiksnūs ilgiau - net kelias valandas. Tačiau jei kalbame apie lauko ar kambario temperatūrą, ryškią šviesą, savo gyvybingumą jie praranda labai greitai“, - pasakojo akušeris ginekologas.
Prie visų negandų, trukdančių susilaukti kūdikio, prisideda ir vienas dažniausių šiuolaikinio žmogaus palydovų - stresas. „Lėtinis stresas veikia visą organizmą, taip pat ir nervinę, endokrininę sistemas. Jos svarbios reguliuojant menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Lėtinio streso metu išsiskiria kortizolis ir adrenalinas - streso hormonai, - jų perteklius gali trikdyti normalią ovuliaciją bei pastojimą. Tiesa, tai dar nėra visiškai įrodyta“, - sakė jis.
Kitas gajus mitas - esą pastoti neįmanoma per menstruacijas. „Teoriškai menstruacijų metu pastoti neįmanoma. Gali būti, kad menstruacijos supainiojamos su ovuliaciniu kraujavimu. Kas yra menstruacijos - tai procesas, kai neįvykus pastojimui atsidalina gimdos gleivinė, tad embrionui nėra kur implantuotis. Visgi galima pastoti net labai saugantis. Pavyzdžiui, skaičiuojant vaisingas dienas. Net praėjus vaisingoms dienoms gali įvykti papildoma ovuliacija ir kiaušintakiais tada keliauja jau dvi kiaušialąstės“, - perspėjo H. Stankevičius.
Visada reikia atsiminti, kad veikia Merfio dėsniai, bus tai ko labiausiai nenorima ir pačiu blogiausiu variantu. Todėl patikimomis šiuolaikinėmis kontraceptinėmis priemonėmis reikia naudotis visada, kai nenorima pastoti, o per mėnesines nerekomenduojama santykiauti. Be to, visada reikia pagalvoti apie lytiniu keliu plintančių ligų riziką.
Pasąmonės Įtaka ir Seksualiniai Santykiai
Seksualiniai santykiai - tai laukas, kuriame veikia emocijos, jausmai, jutimai, pojūčiai. Tai tokia intymi sfera, kuri iškelia labai gilius mūsų asmenybės sluoksnius. Čia susipina mūsų instinktai, mūsų pasąmonės poreikiai. Dėl to ši erdvė nepaklūsta racionalizavimui, ir, kaip teigia minėtoji E. P. Zoja, tai nepasiduoda sukultūrinimui.
Seksualinis susijaudinimas - tai impulsyvus atsidavimas procesui. Tai visiškai priešinga kontracepcijai, kurią reikia planuoti (išgerti kasdien tabletę), sąmoningai kontroliuoti ir kuri nesuteikia jokios rizikos, jokio azarto ir netikėtumo. Mūsų pasąmonė į visa tai, kas vyksta realiame pasaulyje, reaguoja kitaip nei sąmonė. Reikšmingi įvykiai, reiškiniai, objektai įgauna simbolinę prasmę.
E.P. Zoja teigia, jog kontraceptinė piliulė įgauna magiškų galių, neleidžiančių pastoti. Diena po dienos, mėnuo po mėnesio, metai po metų jos galia moterį paverčia nevaisinga. Ji paverčia intymų santykį nevaisingu ir nekuriančiu. Ir pasąmonėje tai nėra vien tik susiję su fiziniu nevaisingumu. Ta kontraceptinė tabletė tampa nevaisingumo simboliu platesne prasme. Moteris, kuri jaučia, jog jos santykiai „užstrigo“, kad dvasiniu lygmeniu santykiai su vyru nieko nebesukuria naujo, gali nustoti gerti tabletes arba jas gerti nereguliariai. Jos pasąmonė nori vaisingo seksualinio akto. Jei jis nėra vaisingas dvasiškai, ji siekia fizinio vaisingumo. Tikriausiai esate girdėję tokių istorijų, kai pašlijus santykiams moteris netikėtai pastoja. Neretai paviršutiniška interpretacija būna ta, jog moteris taip siekia sąmoningai sustiprinti santykius. Tačiau neretai ji pati nelabai supranta, kaip tai nutiko. Ji neplanavo ir nesitikėjo, kad pastos būtent tokiu netinkamu metu.
Taigi, vienas iš pasąmonės poreikių patirti vaisingą ir kūrybingą santykį yra realus pastojimas. Pasak E. P. Zoja, jei santykiai yra ilgalaikiai ir suteikiantys dvasinės pilnatvės, netikėtas nėštumas yra daug retesnis. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios pasąmonė siekia vaisingo lytinio akto.
Nėštumas gali būti kaip pasąmoningas siekis patirti asmeninę iniciaciją. Moteris gali norėti nėštumo ne dėl to, kad ji nori vaiko, o dėl to, kad ji nori pasijausti esanti geresnė, stipresnė, moteriškesnė, pasijausti priimta labiau savimi. Taigi, jei moters gyvenimas yra labai komplikuotas, jei ji jaučia, jog visko vyksta daug ir viskas sudėtinga ir painu, jei ji suvokia, kad kažkas turi keistis, tik neaišku kas, jei jai sunku susitaikyti su savo kūnu, patirti savo kūniškumą, tokia moteris gali taip pat netikėtai pastoti, nes pasąmonė siekia gilesnio savęs pajautimo, geresnio savęs įsisąmoninimo ir priėmimo.
Jausmų Audra ir Susitaikymas
Planuotas ar neplanuotas, pirmas, antras ar trečias nėštumas yra didelis įvykis moters gyvenime. Jis reiškia buvusio gyvenimo pabaigą ir naujo pradžią. Ir sukelia labai skirtingų jausmų. Dažnai moteris gali pajausti džiaugsmą ir pojūtį, kad pasaulis įgavo centrą. Kita vertus, apima nerimas, neužtikrintumo, nesaugumo jausmas.
Susitaikymas su netikėtu nėštumu (kai nusprendžiama išnešioti vaikelį) dažnai panašus į gedėjimo procesą. Moteris gedi savo buvusio gyvenimo, savęs tokios, kokia buvo ir kokia daugiau nebebus. Pradžioje neretai būna vienoks ar kitoks neigimas, nenoras patikėti. Ji darosi ne vieną nėštumo testą, eina pas kelis gydytojus, kol galiausiai patiki, jog iš tiesų laukiasi. Kitas etapas jau aprašytas pykčio etapas, kai žinia sutinkama su vidiniu pykčiu tiek ant savęs, tiek ant savo partnerio, tiek, galbūt, ant kontracepcijos, Dievo, likimo, gyvenimo.
Mintys apie tai, kad „jei būčiau dariusi… jei nebūčiau leidusi… jei būčiau jo (vyro) nesutikusi… jei būčiau geriau galvojusi…“, būdingos derybų fazei. Tai noras atgauti kontrolę mintimis apie tai, ką buvo galima daryt kitaip. Toliau - liūdesio etapas. Apima niūrios, melancholiškos nuotaikos, bejėgiškumo jausmas, apatija, padidėja jautrumas, verksmingumas. Liūdesys pats savaime nėra blogas jausmas. Kartais mums reikia išliūdėti ir atsisveikinti su tam tikrai gyvenimo momentais. Pavyzdžiui, atsisveikinti su vaikiška grandioziška fantazija, jog gyvenimas paklūsta vien tik mūsų valiai.
Tikriausiai čia svarbu tai, ar apėmus liūdesiui atrandamos naujos galimybės priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Tada ateina ir paskutinė fazė - priėmimo. Ji nebūtinai turi būti emociškai pakili. Kartais tai yra ramus vidinis susitaikymas su tuo, kaip yra, atrasta vidinė drąsa susidurti su tuo, kas nenuspėjama, su laukiančiais iššūkiais ir išbandymais. Tai tikėjimas savimi, kuris atveria duris į gražius nėštumo patyrimus - naujo savo kūno pojūčius, naujo ryšio su kitu patyrimą, gimdymą kaip virsmo išgyvenimą ir meilę vaikui, kurios negalima sulyginti su niekuo kitu.