Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūnas patiria daugybę pokyčių, užtikrinančių tinkamą vaisiaus vystymąsi. Vienas iš svarbių nėštumo rodiklių yra gimdos kaklelio ilgis. Gimdos kaklelis yra siaurasis gimdos galas, jungiantis gimdą su makštimi. Jis atlieka svarbią funkciją - prilaiko gimdą ir joje esantį vaisių, taip pat apsaugo nuo infekcijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra gimdos kaklelio ilgis 12 nėštumo savaitę, kokia yra norma ir kodėl šis rodiklis yra svarbus.
Gimdos Kaklelis: Svarbus Nėštumo Rodiklis
Gimdos kaklelis yra moters reprodukcinės sistemos dalis, raumenų kanalas, jungiantis gimdos ertmę su makštimi. Apžiūros pas ginekologą metu besilaukiančiai ir jau pagimdžiusiai moteriai neretai yra apčiuopiamas ir įvertinamas gimdos kaklelis. Negimdžiusių moterų gimdos kaklelis paprastai būna duobutės formos, o po nėštumo jo forma gali pasikeisti.
Nėštumo metu gimdos kaklelis atlieka atraminę funkciją (t.y., prilaiko gimdą ir joje esantį vaisių) ir apsauginę funkciją. Jeigu laukiatės kūdikio, jūsų vidinė ir išorinė gimdos kaklelio angos yra uždarytos. Tai apsaugo nuo bakterijų, kad jos nepatektų į gimdą ir nesukeltų infekcijų. Gimdos kaklelio viduje esančios gleivinės liaukos nuolat gamina įvairaus klampumo ir sudėties gleivių, kurios „uždaro“ kaklelį, kad pro jį iš išorės į gimdą nepatektų žalingų bakterijų bei mikrobų. Jo gaminamos gleivės tampa itin klampios, tąsios, susidaro jų kamštis, kuris saugo vaisių nuo galimų infekcijų.
Gimdos Kaklelio Ilgis 12 Nėštumo Savaitę: Kas Yra Norma?
Sklandaus nėštumo pradžioje gimdos kaklelis paprastai būna maždaug 3 cm ilgio, šiek tiek palenktas į kryžkaulį, kietas, visos jo žiotys uždaros. Gimdos kaklelis sutrumpėjusiu laikomas, kai jo ilgis - iki 25 mm (2,5 cm) 20-ąją nėštumo savaitę. Nustatyta, kad normalaus nėštumo metu gimdos kaklelio ilgis 20-25 nėštumo savaitę turi siekti 40 mm. Gimdos kaklelio ilgis proporcingai trumpėja 0,8 mm per savaitę, didėjant nėštumui nuo 20 iki 34 savaitės. Nustatyta, kad mažos rizikos nėščiosioms gimdos kaklelio ilgio 10 pro-centilė yra 26 mm.
Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienos moters organizmas yra individualus, todėl nedideli nukrypimai nuo normos nebūtinai reiškia problemą. Svarbiausia, kad gimdos kaklelis būtų stabilios būklės ir ne trumpėtų.
Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai
Kodėl Gimdos Kaklelio Ilgis Yra Svarbus?
Gimdos kaklelio ilgis yra svarbus rodiklis, nes jis gali padėti nustatyti priešlaikinio gimdymo riziką. Dauguma moterų, kurių gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, pagimdo laiku, tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad priešlaikinio gimdymo tikimybė yra didesnė. Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis. Gimdos kaklelio ilgis, mažesnis nei 25 mm, ir vidinių gimdos kaklelio žiomenų išsiplėtimas didesnis nei 5 mm vertinamas kaip prognozinis veiksnys gimdymo veiklai išsivystyti iki 37 nėštumo savaitės, o gimdos kaklelio ilgis, mažesnis nei 15 mm, vertinamas kaip gimdymo, kuris įvyks per 7 dienas, rizikos veiksnys. Tyrėjų duomenimis, trumpas gimdos kaklelis nustatomas 1,7-2,3 proc.
Gimdos kaklelio nepakankamumas - kai jis yra per trumpas ir per minkštas ir atsiveria prieš laiką be pačios gimdymo veiklos. To priežastys - prieš tai buvę nesivystantys nėštumai, priešlaikiai ar dėl kokių kitų priežasčių nesėkmingai pasibaigę nėštumai ir gimdymai, taip pat įvairios gimdos kaklelio chirurginės operacijos.
Kaip Matuojamas Gimdos Kaklelio Ilgis?
Gimdos kaklelio ilgis dažniausiai matuojamas ultragarsiniu tyrimu. Jei įprastas gimdos kaklelio apsiuvimas nėra efektyvus, moteriai nesilaukiant gali būti dedamas sintetinis implantas - 1,5 cm pločio juostelė, o gimdos kaklelis apsiuvamas iš pilvo pusės, pasitelkus laparoskopijos metodą (paprasčiau tariant, gimdos kaklelis tarsi apjuosiamas dirželiu).
Ką Daryti, Jei Gimdos Kaklelis Trumpėja?
Jei gimdos kaklelis trumpėja, gydytojas gali rekomenduoti įvairias priemones, priklausomai nuo situacijos. Jeigu nustatomas nepakankamumas, gimdos kaklelis apsiuvamas. Šią procedūrą būtina atlikti iki 20 nėštumo savaitės. Vaisiaus vandenys turi būti nenutekėję, gimda nepradėjusi reguliariai susitraukinėti, neturi būti infekcijos požymių. Maždaug 10 min. operacija atliekama taikant narkozę, vietinę nejautrą arba visai be nuskausminamųjų.
Taip pat gydytojas gali pasiūlyti vartoti progesteroną, padedantį sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12-13 nėštumo savaitę gali būti atliekama procedūra - vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas.
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
Jei persileidimo ar priešlaikio gimdymo rizika minimali, greičiausia ir pati efektyviausia pagalba - tai pakankama ramybė ir poilsis. Kartais pakanka savaitę ar porą labiau pagulėti ir gimdos kaklelio būklė akivaizdžiai pasikeičia. Arba ji netgi gali likti ir tokia pati, bet daugiau neminkštėti ir netrumpėti.
Labai svarbu, koks yra nėštumas, kaip per jį jaučiasi moteris. Gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir minkštėti, kai joje atsiranda spaudimas, kitaip tariant, kai padidėja gimdos tonusas, padažnėja jos susitraukimai (visa tai vyksta ir per patį gimdymą, tačiau šiuo atveju per anksti). Tai gali paskatinti daugybė dalykų: moters ar vaisiaus ligos, infekcijos, įtampa, pernelyg didelis nuovargis ar fizinis aktyvumas. Ne veltui nėščiosioms juk yra sakoma, jei gali ko nors nedaryti, tai ir nedaryk. Gimdos kaklelį spaudžia ir pernelyg žemai esantis vaisius.
Gimdos Kaklelio Pokyčiai Artėjant Gimdymui
Artėjant gimdymui, gimdos kaklelis natūraliai keičiasi, ruošdamasis gimdymui. Gimdos kaklelis artėjant gimdymo datai keičiasi nevienodai, priklausomai nuo to, ar moteris jau yra gimdžiusi, ar laukiasi pirmąkart. Pirmakartėms visi procesai vyksta lėčiau. Pirmiausia gimdos kaklelis pakeičia savo padėtį - pasislenka į centrą, paskui pradeda minkštėti, trumpėti, išsilygina jo žiotys ir tik tada ima atsidarinėti. Pakartotinai gimdančių moterų organizme visa tai vyksta greičiau ir daugmaž tuo pačiu metu.
Kai prasideda gimdymas ir sąrėmiai, gimdos kaklelis keičiasi - jis suminkštėja ir sutrumpėja. Galiausiai atsiveria vidinė gimdos kaklelio dalis, toliau pradeda atsiverti išorinė gimdos kaklelio anga. Kai pastaroji pasiekia maždaug dešimties centimetrų skersmenį, prasideda vadinamasis išstūmimo etapas. Gydytojas vertina gimdos kaklelio atsidarymą, jo sutrumpėjimą, pirmeigės dalies aukštį, gimdos kaklelio konsistensiją ir gimdos kaklelio poziciją.
Ką Dar Svarbu Žinoti Apie Nėštumą?
Kiekviena pastojusi moteris turėtų žinoti, jog jos gyvensena nėštumo metu turi nenuginčijamą svarbą ne tik nėščiosios savijautai, nėštumo eigai, bet ir vaisiaus vystymuisi. Nėščiosios paros mitybos racione turėtų būti po dalį produktų iš kiekvienos sveikos mitybos piramidės lentynos. Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu šiai ypatingai būsenai, nėštumui, moteris ruoštųsi iš anksto.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
Nėštumo metu didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Kinta imuninė sistema. Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis. Auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę). Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme. Šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos. Pilvo apimties didėjimas - nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis - vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai - vėliau. Vaisiaus judesiai - pirmakartėms po 20 nėštumo savaitės.
Gimdymas: Faktai Ir Mitas
Gimdymo metu netenkama iki 500 ml kraujo. Jei gimdymas vyksta sklandžiai, moteris viso gimdymo metu netenka vidutiniškai apie 250-500 ml kraujo. Būna situacijų, kai prasideda gausus kraujavimas, dažniausiai iškart po vaikelio gimimo. Tokiais atvejais moteris gali netekti gerokai daugiau kraujo, kartais net prireikia kraujo perpylimo. Tačiau tai jau laikoma komplikacija, o ne norma. Pirmą kartą gimdančiųjų gimdos kaklelis iš pradžių trumpėja, o tada veriasi. Būtent taip dažniausiai ir vyksta pirmą kartą gimdančioms moterims. Nėštumo pabaigoje gimdos kaklelis būna ilgas (apie 3,5 cm). Prasidėjus sąrėmiams, jis pirmiausia turi sutrumpėti (išsilyginti), o tik tada pradeda vertis. Tuo tarpu pakartotinai gimdančioms moterims kaklelis dažnai trumpėja ir veriasi vienu metu, todėl jų gimdymas paprastai būna greitesnis. Nutekėjus vaisiaus vandenims reikia pagimdyti per 12 valandų. Nėra griežtos taisyklės, kad po vandenų nutekėjimo būtina pagimdyti per 12 valandų. Paprastai, nutekėjus vandenims (jei jie skaidrūs ir vaisiaus būklė gera), rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių pradžios apie 12-24 valandas. Jei per šį laiką gimdymo veikla neprasideda, dažniausiai siūlomas gimdymo sužadinimas (indukcija).
Patarimai Nėščiosioms
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją.
- Laikykitės gydytojo rekomendacijų.
- Venkite streso ir didelio fizinio krūvio.
- Ilsėkitės ir pakankamai miegokite.
- Stebėkite savo kūno pokyčius ir praneškite gydytojui apie bet kokius nerimą keliančius simptomus.