Šiame straipsnyje literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia du skirtingus, tačiau įdomius kūrinius: Fríðos Ísberg distopinį romaną „Žymėjimas“ ir Rahaf Mohammed memuarus „Maištingoji. Kaip aš pabėgau iš Saudo Arabijos“. Šios knygos nagrinėja svarbias temas: žmogaus prigimtį, visuomenės kontrolę, laisvę ir priespaudą.
Fríða Ísberg „Žymėjimas“: Empatijos Testo Distopija
Debiutiniame jaunosios kartos islandų rašytojos Fríðos Ísberg romane „Žymėjimas“ (iš islandų k. vertė Rasa Ruseckienė, išleido „Sofoklis“) vaizduojama netolimos ateities Islandija, kurioje įtakinga psichologų grupė propaguoja savanorišką empatijos testą. Išlaikiusieji šį testą gali viešai pasižymėti. Kyla klausimas, ar norėtume gyventi visuomenėje, kurioje visuotinis testas nustato, kas yra produktyvus narys, o kas potencialus nusikaltėlis.
Idėjų Romanas
„Žymėjimas“ yra idėjų romanas, kuris kvestionuoja žmonių rūšiavimo legitimumą ir etiškumą. Kūrinyje nesileidžiama į eseistinius ar filosofinius problemos svarstymus, tai daroma pasitelkus siužetą ir veikėjų patirtis. Romane keliami klausimai:
- Kas stumia į nusikaltimus: asmeninės savybės ar išorės spaudimas?
- Ar empatiški žmonės yra geresni ir moralesni?
- Ar galime mokslui patikėti spręsti, kas yra tinkamas visuomenės narys?
Žmogaus Psichikos Spektras
Šiomis dienomis, kai vis daugiau žmonių ieško diagnozių, įvardijančių jų kitoniškumą, romane stengiamasi parodyti, kad žmogaus psichika ir elgesys yra spektras - susimazgiusi patirčių, emocijų, gyvenimo aplinkybių ir asmeninių savybių pynė. Autorė talentingai išlaviravo daugiabalsio romano užmojį. Kiekvienas iš pagrindinių veikėjų - testo išradėjas, nuo potrauminio streso sindromo kenčianti mokytoja, įstaigos tarnautoja ir jaunas vaikinukas, pabėgęs iš namų, kad išvengtų testavimo, - atrodo turintys savitą balsą, mąstyseną, minčių tėkmę, neatkartojančią kitų veikėjų, nors dažniausiai pasakojama trečiu asmeniu ir kartais nevengiama šaržuoti.
Rahaf Mohammed „Maištingoji. Kaip aš pabėgau iš Saudo Arabijos“: Distopija Realiame Gyvenime
Distopijos neretai žavi baugiomis ateities vizijomis, tačiau Rahaf Mohammed memuarai „Maištingoji. Kaip aš pabėgau iš Saudo Arabijos“ (iš anglų k. vertė Jovita Liutkutė, išleido „Alma littera“) atskleidžia, kad dalis pasaulio žmonių ir šiandien gyvena distopijose. Jei smalsu, kaip Margaret Atwood „Tarnaitės pasakojimas“ atrodo tikrame pasaulyje, atsiverskite Rahaf Mohammed memuarus.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
Mizoginija Saudo Arabijoje
Teokratinėje Saudo Arabijoje gimusi Rahaf dar vaikystėje suprato, kokioje mizoginiškoje visuomenėje gyvena. Visoms mergaitėms ir moterims čia užginta kone viskas, kas leidžiama vyrams, ir jos laikomos nuosavybe. Paslėptos, autorės žodžiais tariant, „maišus primenančiuose“ juodose apdaruose, slepiančiuose ir kūno formas, ir net veidą, kad tik joks svetimas vyras jų nepamatytų, net jei tai gydytojas, jos privalo besąlygiškai paklusti savo šeimos vyrų valdžiai, tylėti nuleidusios galvą ir vienos nežengti nė žingsnio už namų ribų. O paklusti privalo, net jei tas šeimos vyras yra dar nė brandos pradžios nepasiekęs berniukas. Jei nepaklusi, laukia bėda, jei nepaklusi stipriai - tavo gyvenimas gali greitai baigtis žiauria mirtimi.
Maištingos Dvasios Pabėgimas
Rahaf, pasitelkdama savo patirtį, pasakoja ne tik apie įvairias Saudo Arabijoje vešančias mizoginijos apraiškas, bet ir apie menamas reformas, gerinančias moterų padėtį tik popieriuje, o ne realiame gyvenime, šalies karališkosios šeimos ir visuomenės dviveidiškumą, pačių moterų viena kitos niekinimą, kurį pasakojime stipriausiai įkūnija Rahaf motina. Būdama maištingo būdo, nuolatos kvestionuojanti matomą neteisybę, pasakotoja augo engiama, žalojama ir šeimos moterų, ir vyrų, net draugių dažnai likdavo nesuprasta. Tačiau užsispyrimas ir nenoras taikstytis padėjo jai, vos sulaukusiai aštuoniolikos, priimti lemiamą sprendimą - išsižadėti religijos ir pabėgti į Australiją.
Tarptautinis Dėmesys
Memuarai pradedami nuo 2019 m. pradžios įvykių, sulaukusių tarptautinio žiniasklaidos ir žmogaus teises ginančių organizacijų dėmesio. Merginai sėkmingai pavyko pabėgti nuo akylai ją stebinčios šeimos ir nusigauti į Tailandą, kur ji buvo apgauta, sulaikyta, buvo nelegaliai atimtas jos pasas. Siekiant išlaikyti įtampą ir skaitytojo susidomėjimą, šio įvykio atpasakojimas nutraukiamas aukščiausiame įtampos taške ir pereinama prie merginos prisiminimų apie vaikystės ir paauglystės metus Saudo Arabijoje. Tik paskutiniame skyriuje grįžtama prie įvykių Tailando oro uoste, kurie pasisuko Rahaf palankia linkme.
Knygos Trūkumai
Viršelyje nurodoma tik Rahaf Mohammed autorystė, tačiau knygą pagal Mohammed pasakojimą užrašė kanadiečių žurnalistė ir moterų teisių aktyvistė Sally Armostrong. Ir ši aplinkybė liūdina. Tai, ką galima atleisti jaunam, nepatyrusiam autoriui, sunkiau atleisti profesionalui. Didžiausia knygos bėda - gausybė pasikartojimų, padrikų vietų, užimančių kone trečdalį ar daugiau knygos puslapių. Tačiau susidomėjusiems, kurie vis dėlto nenorėtų skaityti kone trijų šimtų puslapių, patariama perskaityti pradžią, pabaigą ir vieną du skyrius iš vidurio.
Svenja Leiber „Kazimira“: Istorijos Sluoksniai Gintaro Smėlyje
Svenja Leiber romanas „Kazimira“ atskleidžia daugiasluoksnę Rytprūsių istoriją: nuo Antrojo Reicho epochos pradžios iki pat XXI amžiaus su (vis dar) neužgijusiomis okupacijos žaizdomis ir niauraus sovietinio palikimo grimasomis. Kuršių ir prūsų, žydų, vokiečių ir rusų pėdsakas Baltijos pajūrio smėlyje. Nutylėtos šeimų paslaptys ir karų laužomi likimai kerinčio grožio kraštovaizdyje. Kaip gintaro inkliuze išsaugota pirmykščio miško atmintis, taip Svenja Leiber romane „Kazimira“ nupūsdama laiko smiltis atskleidžia daugiasluoksnę Rytprūsių istoriją.
Taip pat skaitykite: Pasaulio paslaptys per eksperimentus
Gintaro Kasyklos Istorija
Baltijos jūra nuo seno buvo dosni gintaru, o didžiausi jo klodai telkšojo prūsų žemėse, Sembos pusiasalyje. XIX a. pabaigoje ant Baltijos jūros kranto įsikūrusiame nuošaliame Palmininkų kaimelyje Kazimira slapčia renka gintarą, o jos vyras Antas Damerau gamina iš jo nuostabias figūrėles. Jam, geriausiam apylinkėje tekintojui, paprastam žmogui, Vokietijos įstatymai draudžia liestis prie gintaro. O pirklys ir verslininkas Moricas Hiršbergas gali oficialiai kasti gintarą. Atsitiktinai sužinojęs apie smėlingame pajūryje glūdinčius gintaro klodus, Antas pasiūlo Moricui įsigyti gintaringos žemės plotus ir įrengti pirmąją šachtą. Morico dukters Anos vardu pavadinta šachta netrukus tampa didžiausia gintaro kasykla pasaulyje. Tačiau laimės ir turtų joje sūrų prakaitą liejusiems žmonėms ji taip ir neatneša.
Tautinės Neapykantos Šaknys
Svenja Leiber romane kelia klausimus: kur glūdi tautinės neapykantos šaknys, kur slypi totalitarizmo ir nacizmo užuomazgos, iš kur randasi drąsa spręsti, kam lemta gyventi, o kam ne? Subtilaus poetiškumo ir lakoniškumo kalba spinduliuojantis romanas atveria mitines prūsų žemės ir istorijos įsčias, papasakota istorija užgaus jautriausias sielos stygas.
Autorės Biografija
Hamburge gimusi Svenja Leiber užaugo Šiaurės Vokietijoje, bet vaikystėje kurį laiką gyveno Saudo Arabijoje. Ji studijavo filosofiją, literatūrą, istoriją ir meno istoriją, jos kūriniai įvertinti prestižinėmis premijomis ir apdovanojimais. Šiuo metu Svenja Leiber su vyru ir dviem vaikais gyvena Berlyne.
Moterų Likimai Vyrų Pasaulyje
„Svenjos Leiber „Kazimira“ nagrinėja Vokietijos istoriją su visomis jos tamsiosiomis pusėmis ir beprotybėmis, bet visų pirma kalba apie moterų likimą vyrų pasaulyje, kuris nenoriai pripažįsta, kad laisvė priklauso visiems.“ (Ulrich Greiner, „Die Zeit“)
Kun. Pr. M. Juras „Jobo drama“: Egzistencinis Žvilgsnis į Kančią
Kun. Pr. M. Juras knyga „Jobo drama“ yra egzistencinis Šventraščio Jobo istorijos apmąstymas. Autorius nagrinėja žmogaus būties klausimus kančios akivaizdoje, atskleisdamas gilias žmogaus dvasios kovas.
Taip pat skaitykite: Knygos evoliucija
Egzistencijos Klausimas
„Jobo drama" mėgina susimąstyti ties žmogiškąja tikrovės būtimi, statydamas į savo svarstymų centrą klausimą, kas yra žmogus. Tačiau „Jobo dramos" atsakymas yra savotiškas, prasidedantis ir išsibaigiantis šiapus, be prošvaisčių iš anapus. Materializmas neranda atsakymo į amžinai neprieinamą lygtį, kuriai išspręsti mes priemonių esą neturime. Egzistencializmas Dievo tikrai nerado, o būtimi neatskleidus to, ką jis reiškia, transcendencija tamsoje nerandamai pradingtų.
Kraštinės Situacijos
Autorius naudoja K. Jasperso sąvoką „kraštinės situacijos“ (Grenzsituationen) - kančia, kova, kaltė ir mirtis - per kurias žmogus pergyvena nebūties grėsmę ir mėgina atsistatyti savo žemiškąją tikrovę. Tačiau šių situacijų pergalėti ir iš jų iškopti neįstengiama. Filosofijos iškelta nepasisekimo (das Scheitern) mintis yra pagrįsta, nes joks žemiškas laimėjimas neišvaduos žmogaus iš dulkių ir jo sąrangon įpintą nebūtį.
Kančia Kaip Būties Palydovas
Kančia yra suausta su visu mūsų buvimu, ji yra mūsų palydas visą žemiškąjį mūsų gyvenimą. Pats mūsų buvimas vyksta kančioje, kurioje galbūt aiškiausiai ir atsispindi mūsojo buvimo savybės. Mes kiekvienas esame didesnis ar mažesnis Jobas, o kančia, kaip blogio siautėjimas mumyse, mus nubūtina.
Žmogaus Valia ir Būties Ribos
Žemiškasis buvimas yra savęs vykdymo laukas, kurį mes statome, stipriname, pildome arba ardome, silpniname, prapuldome. Ir nuostabu, kad mūsų valia tai pajėgia! Tačiau žmogus negali savo noru išnykti, nes nebūdamas sava valia iš nebūties kilęs, jis negali savo noru į ją ir grįžti.
Baimė ir Tikėjimas
Nebūties grėsmė apsireiškia baime, kuri yra kūrinio jausmas. Žmogus trokšta būti, tačiau jaučia, kad iš savęs būti jis negali, patiria atsirėmęs į niekį. Tikėjimas neneigia konkrečių žmogaus pergyvenimų, kaip tai padarė egzistencinė filosofija, bet patenkina žmogų savo pažadu. Tuo tarpu netikintis žmogus tokio pagrindo neturi, ir nebūties grėsmė jam išnyra visu šiurpumu.
Jobo Knygos Prasmė
Pagrindinė idėja, aplinkui kurią yra sutelkta visa Jobo knyga, yra žmogus - ginčų su savo draugais objektas, smūgių ir kančios laukas, vieta, kur Dievas kovoja su velniu. Jobo drama yra žmogaus drama, neatpirktosios žmonijos kančių istorija.
Žmogiškos Egzistencijos Sunkumas
Jobo knyga peržengia tautines sienas ir išeina į bendras žmogiškąsias platumas. Ji vaizduoja žmogų visiškai konkrečioje situacijoje, nesprendžiant bendros antropologijos ar filosofinės mokyklos klausimų, bet liečiant pačios žmogiškosios egzistencijos sunkumą ir mįslingumą.
Nusistatymas Kančios Akivaizdoje
Pagrindinė Jobo knygos tema yra žmogaus nusistatymas konkrečioje jo situacijoje ir šį nusistatymą vykdyti. Jobas, atsidūręs varge ir kančioje, susimąsto apie savo paties dramą, nusistatydamas ir apsispręsdamas būties akivaizdoje. Jis tarnauja Viešpačiui nepaisydamas ištikusių smūgių ir Apvaizdos pasitraukimo, neranda savyje kaltės, kuri galėtų pažadinti gailesčio jausmą.
Banga Kulikauskaitė: Tikėjimas Ir Darbai
Knyga apie kaunietę gydytoją akušerę ginekologę Bangą Kulikauskaitę, kuri, susidūrusi su onkologine liga, tapo dvasine atrama kitiems ligoniams. Jos inicijuotas tinklalapis www.nebijokvezio.lt jau penkerius metus teikia stiprybę kitiems.
Gyvenimas Pažymėtas Drąsa
Vieno drąsaus gyvenimo istorija - tokie žodžiai užrašyti ant knygos viršelio, siekiant perteikti, kas buvo ir kokį pokytį Lietuvai atnešė Banga. Ji buvo natūralaus, švelnaus gimdymo šalinininkė, mylima medikė, tikėjusi, kad kiekviena kančia turi prasmę.
Susitikimas Su Žmogumi
Banga norėjusi kalbėti ne apie save, bet apie susitikimą su žmogumi. Tiek daug moterų norėjo, kad Banga priimtų jų kūdikius, nes kiekviena iš jų jautėsi sutikta. Vėliau toks pats ryšys mezgėsi su onkologiniais ligoniais.
Kovotoja Už Teisingumą
Banga buvo kovotoja - švelni ir drąsi, mylinti ir teisinga. Straipsniais ir paskaitomis ji kovojo už švelnų, natūralų motinų gimdymą, prasidėjus bylai dėl gimdymo namuose - už teisę į pagarbų ir orų gimdymą ne sveikatos priežiūros įstaigose, susidūrusi su onkologine liga - už ligonių teisę į dvasinį palydėjimą ir pagarbą. Grįžo paprasto tvirtumo lyderystė, neliko vietos neutralioms pozicijoms.
Prasmė Padeda Pakelti Kančią
Savo ligą maloningai priėmusi ir taikiai šį gyvenimą palikusi Banga žmonėms parodė anapusybės grožį. Kai nuoširdžiai pradedi ieškoti, sutinki Tą Kitą ir akimirką patiri nenusakomą susitikimo džiaugsmą, pradedi mokytis gyventi taip, kaip moko Kristus. Banga niekada skambiai nedeklaravo savo tikėjimo, tiesiog gerai atliko savo pareigas, priimdama kiekvieną gimdymą ir savo ligą kaip dovaną.
Tikėjimas Stiprus Tada, Kai Jį Lydi Darbai
Tikėjimas stiprus tada, kai jį lydi darbai. Bangos gyvenimas žinomas dėl jos darbų, o ne dėl žodžių. Nepaisydama skausmo, aplinkiniams ji rodė meilę, rūpestį, dėmesį. Nepasiduoti pagundai skųstis ir gailėti savęs, ligoje imtis gailestingumo darbų yra didvyriška, herojiška, gal net ir šventa.
Šventumas Per Kančią
Dirbdama prie knygos, sudarytoja galvojo apie tai, kaip gimsta šių laikų šventieji - per gebėjimą garsiai juoktis, kad ir kokie rūpesčiai būtų, per besąlyginį žvilgsnį į kitą žmogų ir iki gyvnagių patiriamą prieštaringą kančią. Visa tai turėjo kainą, kuri nukirto Bangos gyvenimą, tačiau jos dovanos pasisėjo ir skleidžiasi daugelyje žmonių.
Rahaf Mohammed „Maištingoji“: Iššūkis Saudo Arabijos Globos Sistemai
Knygoje „Maištingoji“ Rahaf pasakoja apie gyvenimą Saudo Arabijoje, kur kiekvieną jos žingsnį kontroliavo tėvas ir broliai, atskleidžia, kaip ji ištvėrė sunkią vaikystę, kurioje smurtas, žeminimas ir apgavystės buvo įprasti dalykai.
Pabėgimas Ir Tarptautinis Dėmesys
2019-ųjų pradžioje, trejus metus planavusi, Rahaf Mohammed pabėgo nuo Saudo Arabijoje gyvenančios smurtaujančios savo šeimos, bet nusigavus iki Bankoko iš jos buvo atimtas pasas. Rahaf žinojo - jei bus sugrąžinta į tėvynę, jos lauks mirtis. Ji kreipėsi į pasaulį per tviterį, ir pasaulis ją išgirdo, padėdamas ieškoti prieglobsčio Vakarų šalyse.
Islamas: Atsidavimas Dievui
Musulmonai tiki, kad Mahometas gavo apreiškimą iš Dievo, kuris ne tik visiškai pakeitė jo gyvenimo kryptį, bet ir įsakmiai palietė visą žmoniją. Islamas yra atsidavimas Dievui visu gyvenimu, kuriame susilieja religija, politika, kultūra bei civilizacija.
Arabijos Pusiasalis: Kraštas Ir Žmonės
Arabai yra semitų kilmės tauta, gyvenanti Arabijos pusiasalyje, kuris garsus savo neišsenkamais naftos telkiniais ir turtinga praeitimi. Priešislamiškieji arabai garbino dvasias medžiuose, akmenyse, olose, žvaigždėse ir didįjį kūrėją - Dievą, kurį jie vadino AlLah.
Mahometas Kaip Žmogus
Mahometas gimė apie 570 m. po Kristaus vargingoje šeimoje, o vėliau tapo turtingos Mekos prekybininkės Kadidžos įgaliotiniu. Būdamas santūrus, oriu ir doru elgesiu jis užsitarnavo tarp kaimynų ir Kadidžos tarnų Al-Amin - "Patikimo žmogaus" pravardę.
Mahometas Kaip Islamo Pranašas
610 m. po Kristaus, Hiros kalno oloje, Mahometas išgyveno apreiškimą, kuris vispusiškai pakeitė jo gyvenimą ir padarė jį islamo pranašu. Jis skelbė, kad Dievas yra vienas, vienintelis ir amžinas visatos Viešpats ir Kūrėjas, o žmonės privalo būti dėkingi Dievui ir tik jį noriai garbinti.
Islamo Umma Augimas
Umma yra musulmonų bendruomenė, kuri pradžioje daugiausia buvo iš vargdienių ir užguitųjų tarpo. Jie drąsiai atsidavė Alla - Dievui, nes jame rado viltį šiame pasaulyje ir atlyginimą anapus mirties.
Islamas: Naujos Religijos Vardas
Islamas buvo vardas, kuriuo Koranas vadino Mahometo ir jo sekėjų religiją. Mahometas mokė, kad jis yra Alla - Dievo pranašas - apaštalas (arabiškai Rasul), siunčiamas skelbti arabų kalba tą patį apreiškimą, kuris buvo duotas praeityje Abraomui, Mozei ir Jėzui.