Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama vaikų gerovė Lietuvoje, apžvelgiamos statistinės tendencijos, su kuriomis susiduria vaikai, ypač tie, kurie patenka į globos įstaigas ar susiduria su sunkumais šeimose. Aptariami paliatyviosios pagalbos poreikiai, neįgalumo iššūkiai, smurto prieš vaikus problemos ir galimos pagalbos priemonės.
Vaikų globos namų reforma ir paliatyvioji pagalba
Iki 2020 m. Lietuvoje planuota atsisakyti didelių vaikų globos namų, įskaitant ir kūdikių namus. Šiuo metu šalyje veikia penki kūdikių namai. Siekiama, kad kuo daugiau vaikų būtų įvaikinti, rastų globėjus arba grįžtų į biologines šeimas.
Kauno kūdikių namų vadovė teigia, kad 99 proc. mažųjų gyventojų yra kilę iš socialinės rizikos šeimų. Kūdikų namai pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą yra priskiriami sveikatos priežiūros įstaigai. Nuo tam tikros datos į kūdikių namus vaikai negalės patekti. Kai kurie kūdikių namai išsiėmė licencijas teikti trumpalaikes socialinės globos paslaugas.
Paliatyvioji pagalba teikiama vaikams, atitinkantiems tam tikras indikacijas, ir ją teikiančios įstaigos turi turėti licenciją.
Alkoholinis vaisiaus sindromas ir ankstyva raida
Prieš keletą metų Lietuvos kūdikių namuose atlikti tyrimai atskleidė, kad 40 proc. kūdikių namuose gyvenančių vaikų turi visą arba dalinį alkoholinį vaisiaus sindromą. Remiantis pasauline statistika, maždaug trys vaikai iš tūkstančio serga vaisiaus alkoholio sindromu. Jei tokie vaikai patenka tiesiai į šeimas, įtėviai ne iš karto pastebi elgesio ar raidos problemas, kurias sukelia šis sindromas.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Specialistai teigia, kad vaiko raida gali būti sutrikdyta, jei jis bent šešis mėnesius praleidžia globos įstaigoje ankstyvuoju raidos laikotarpiu. Kuo mažiau stimuliacijos (prisiglaudimų, nešiojimo, kalbėjimo, motiniškos meilės) vaikas gauna, tuo jo raida emocine prasme vėliau yra blogesnė.
Pagalba šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus
Nuo 1995 m. Lietuvoje veikia padaliniai, skirti šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Tėvai gali atvesti mažylius kaip į darželį, nes sunkių, neįgalių vaikų į normalius darželius tada nepriimdavo. Tėvams, auginantiems neįgalius vaikus, reikia pailsėti ir atgauti jėgas.
Pasak direktorės, pastaraisiais metais tokių vaikų, kuriuos tėvai tik dėl negalios paliktų kūdikių namuose, nebuvo. Lietuvoje yra agentūra, dirbanti su neįgalių vaikų įvaikinimu. Dažniausiai tie vaikai išvažiuoja į JAV. Lietuvoje ši sistema kol kas neveikia pilnai.
Direktorė įsitikinusi, kad Lietuvoje trūksta deramo požiūrio ir atjautos tiems, kurie augina neįgalius vaikus.
Vaikų palikimas automobiliuose
Deja, pasitaiko atvejų, kai vaikai paliekami vieni automobiliuose, ypač karštomis dienomis, o tai gali baigtis tragiškai. Šiemet birželį Lenkijoje nuo perkaitimo mirė trimetė, kurią tėvas paliko atokaitoje stovinčiame automobilyje. Panašus incidentas nutiko ir Krokuvoje.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Prancūzų Vartotojų saugos komisijos duomenimis, 2007-2009 metais užfiksuoti 24 vaikų hipertermijos automobiliuose atvejai, penki iš jų baigėsi mirtimi. JAV nuo hipertermijos automobiliuose kasmet miršta vidutiniškai 36 vaikai.
Esant karštam orui, temperatūra automobilyje per 15 minučių gali pakilti 10-15 laipsnių. Atviri automobilio langai nuo to neapsaugo. Vaiko kūno temperatūra kyla 3-5 kartus greičiau nei suaugusiojo, todėl hipertermija gali pasireikšti per 20 minučių, o mirtis gali ištikti po dviejų valandų.
Važiuojant automobiliu su vaiku, rekomenduojama pasidėti savo daiktus prie galinės sėdynės, o vaiko daiktus - ant priekinės sėdynės, kad nepamirštumėte, jog vaikas yra su jumis. Jei pastebėjote vaiką vieną automobilyje, nedelsdami skambinkite 112.
Motinystės iššūkiai ir pagalba
Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko auginimo pašalpa mokama iki dvejų metų. Šiuo laikotarpiu moterys susiduria su įvairiais iššūkiais, jaučiasi izoliuotos ir pavargusios.
Sociumas formuoja idealizuotą motinystės portretą, kuris neatitinka realybės. Dėl to moterys jaučiasi kaltos ir nelaimingos. Svarbu suprasti, kad tai yra normalu ir kad visos moterys kartais jaučia panašius jausmus.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Tyrimai rodo, kad pirmagimio gimimas laimės jausmą bei gyvenimo kokybę sumažina. Po kelerių vaiko auginimo metų situacija pagerėja.
Pogimdyvine depresija suserga viena iš aštuonių mamų. Savigrauža, apatija, miego sutrikimai, sumažėjęs gebėjimas pasirūpinti savimi ir vaiku, suicidinės mintys - tai ženklai, reikalaujantys skubaus gydytojų įsikišimo. Pogimdyvine depresija gali susirgti ir vyrai.
Svarbu nereikalauti iš savęs per daug, atsipalaiduoti ir planuoti bent po vieną darbelį per dieną šalia įprastos rutinos. Jei finansinė situacija neleidžia turėti auklės, galima pasidairyti pagalbos tarp vienišų žmonių kaimynystėje.
Būtina skirti laiko sau, pasirūpinti savo išvaizda ir sveikata. Sportuoti galima ir auginant vaiką.
Finansinė parama ir talentų išnaudojimas
Auginant vaiką, galima pataisyti finansinę padėtį perkant ir parduodant vaikui reikalingus daiktus iš kitų tėvų. Jei turite talentą, galite įkurti smulkų verslą. Taip pat galite padėti kitoms mamoms prižiūrėdamos mažylius.
Vaikų paliatyvioji pagalba
Liepos mėnesį VUL Santaros klinikose pradėjo veikti Vaikų skausmo ir ilgalaikio gydymo skyrius, kuriame teikiama ilgalaikė pagalba nepagydoma arba gyvenimą trumpinančia liga sergantiems vaikams.
Statistiškai daugėja neįgalių vaikų. Per penkerius metus neįgalių vaikų skaičius išaugo. Iš viso neįgalių vaikų Lietuvoje yra apie 16 tūkst., o turinčių sunkią negalią - apie 3,5 tūkst.
Daugėja vaikų, sergančių sudėtingomis, negalią lemiančiomis ligomis. Dalis vaikų iš karto gimę susiduria su grėsme gyvybei. Labai daugėja ir alerginių, imuninių ligų. Medicinos progresas leidžia tokiems vaikams išgyventi.
Paliatyvioji pagalba yra simptomų gydymas - kai aktyvus gydymas baigtas, bet reikalinga palaikomoji terapija, ligos sukeltų simptomų malšinimas, nuskausminimas. Dažniausiai tai nervų - raumenų sistemos ligos, genetinės ligos, kartais - būklės po sunkių galvos smegenų traumų.
Priimami vaikai nuo 29 dienų iki 18 metų. Specialistai negali nuspėti, kokias pastangas gyventi sutelks paties vaiko organizmas. Todėl nė vieno vaiko negali nurašyti.
Svarbus tėvų vaidmuo teikiant paliatyviąją pagalbą. Tėvai praleidžia daugiausiai laiko su vaiku ir žino jų elgseną esant skausmui ir tuomet, kai vaikas nejaučia kokio nors diskomforto. Tėvams reikia išmokti prižiūrėti vaiką, valdyti aparatūrą. Jei tėvai sugeba patys prižiūrėti vaiką, jie gali prašytis namo. Tėvai į namus gali gauti ir deguonies koncentratorių, aparatūrą, kuri padeda kvėpuoti. Visa tai jie gali gauti į namus ir tai nekainuoja.
Didžioji dauguma aparatūros, kuri reikalinga slaugant neįgalų vaiką namuose, yra valstybės kompensuojama. Bet tėvai turi būti užtikrinti, kad sugebės viską daryti namuose.
Vis dažniau atsiranda tėvelių, norinčių, kad vaikas kuo mažiau kentėtų ir kad kuo greičiau viskas baigtųsi. Tad tėvų vaidmuo labai svarbus, nes nuo jų pasiruošimo toliau slaugyti savo vaiką namuose kartais priklauso ir vaiko gyvybė.
Išskiriamos 4 vaikų būklės, kai yra reikalinga paliatyvioji pagalba:
- Kai iš karto po gimimo nustatoma nepagydoma, progresuojanti liga, kuriai nėra jokių aktyvaus gydymo galimybių.
- Įvairios ligos, tokios kaip cerebrinis paralyžius, sunkios epilepsijos formos.
- Onkologinės ligos, kai esant ligos recidyvui, jos suvaldyti nebepavyksta.
- Kai iki tol buvęs stabilios būklės, sergantis kad ir nepagydoma liga ligonis, prisidėjus kokiai infekcijai, patiria ligos progresavimą, kurio sustabdyti jau nebeįmanoma.
Tėvams, kuriems šalia vaiko reikia būti 24 valandas per parą, reikia atokvėpio. Todėl, jei jie vaiką prižiūri namuose, gali atvežti į tokį skyrių ir tada patys ką nors nuveikti. Tokiam vaikui reikia nuolatinės medicininės pagalbos, kurios reikia ilgai ir kantriai mokytis būnant šalia vaiko.
Tėvai patys privalo pailsėti, o galimybių iš tikrųjų turi nedaug. Būna, kad ir šeimos išyra. Arba atvirkščiai - ryšys tarp mamos ir tėvo labai sustiprėja, jie abu rūpinasi savo vaiku. Yra situacijų, kai vaikas išeina, o išeiti jis gali bet kuriuo momentu. Tada tėvai sutrinka: jie nežino, ką šiame gyvenime toliau daryti?
Smurtas prieš vaikus
Dažniausiai nukenčia pažeidžiamiausi vaikai: turintys protinę negalią, emocijų, elgesio, kitų psichikos sutrikimų, jauno amžiaus vaikai, vaikai iš nepilnų, nedarnių šeimų. Dažniausiai tokie vaikai būna nukentėję nuo savo artimos aplinkos žmonių: tėvų, patėvių, dėdžių, kaimynų.
Daugėja ypač stipriai sužalotų, sutrikdytų, apleistų ir skriaudžiamų vaikų, išgyvenusių ilgalaikes traumines patirtis. Jaunėja skriaudžiamų vaikų amžius. Į apklausas atvedama net broliai ir seserys, kurių amžius prasideda nuo 2-3 metukų. Šie vaikai labai apleisti, jų raida sutrikdyta, elgesys ir emocijos chaotiški, kalba dažnai neaiški, neišsivysčiusi.
Vaikams pati sunkiausia patirtis yra nesulaukti pačių artimiausių žmonių pagalbos, tikėjimo. Svarbiausia tėvų užduotis - nemeluoti vaikui, jo neapgaudinėti einant pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ar į teismą.
Tėvai turėtų būti tinkamas pavyzdys, autoritetas. Svarbu, jog vaikas turėtų bent vieną artimą suaugusįjį, į kurį, esant sudėtingoms gyvenimo situacijoms, drąsiai kreiptųsi patarimo ar realios pagalbos.
Vaikų žaidimai ir emocijos
Žaidimai - tai vaiko sielos veidrodis. Žaidimai kinta pagal vaiko amžių. Jei trejų ketverių metų vaikai visiškai atsisako žaisti vieni, jiems nuolat kartu reikia tėčio ar mamos, jei jų elgesys pradeda panašėti į nerimastingą - vertėtų pasikonsultuoti su vaikų psichologu. Žaislai labai svarbi vaikų vaizduotės ugdymo dalis.
Žaidimų metu vaikai mokinasi naujų gebėjimų, įgūdžių, naujos patirties. Tuo metu yra ugdoma tiek motorika, tiek vaizduotė, tiek protiniai gebėjimai.
Vaikai niršta susidūrę su situacija ar žmogumi, kuris juos nuvilia, kelia grėsmę arba žeidžia. Svarbu, kaip vaikas suvaldo pyktį, išreikšti tinkamu būdu. Negalima tikėtis, kad vaikas automatiškai išreikš pyktį geriausiu, brandžiausiu būdu. Suaugusieji patys turėtų būti geri pavyzdžiai, kaip teisingai išreikšti pyktį.
Tvarkymasis ir emocinė būsena
Tvarkymasis padeda išlieti susikaupusias emocijas - liūdesio, pykčio ar nerimo - ypač tada, kai negalime ar nenorime jų reikšti tiesiogiai. Dažnai sunkumų emociniame lygmenyje turintys žmonės į daiktus projektuoja savo giluminius išgyvenimus.
Tvarkymasis gali padėti susikaupti - rūšiuojant, kilnojant daiktus mūsų mintys taip pat dėliojasi, rikiuojasi, mąstymas įgauna struktūrą.