Neigiamas vaiko elgesys darželyje: statistika, priežastys ir koregavimo būdai

Nervingi, agresyvūs vaikai iš karto atkreipia dėmesį, ypač vaikų darželyje. Toks elgesys gali kelti iššūkių tiek pačiam vaikui, tiek jo auklėtojams ir tėvams. Svarbu suprasti neigiamo elgesio priežastis ir rasti veiksmingus būdus jam koreguoti.

Neigiamo elgesio apraiškos ir priežastys

Dažnai tokie vaikai yra tiesiog nekantrūs ir nemoka tinkamai išreikšti savo poreikių ar emocijų. Jiems reikia laiko ir tėvų pagalbos, kad išmoktų bendrauti, išsiaiškinti santykius kalbėdamiesi ir įsitvirtinti saikingesnėmis priemonėmis. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai vaikas tyčia puola kitus, manydamas, kad tai vienintelis būdas įveikti kitus. Dažniausiai tokio elgesio priežastis - baimė.

Galimos neigiamo elgesio priežastys:

• Dėmesio trūkumas: Per menkas dėmesys vaikui gali sukelti neigiamas emocijas ir paskatinti iššaukiantį elgesį.
• Baimė ir nesaugumas: Nepažįstamoje aplinkoje vaikas gali jaustis nesaugus ir gintis agresyviai. Šis jausmas dažnai perimamas iš tėvų, kurie pasaulį mato kaip pavojingą.
• Draudimai ir ribojimai: Per didelis draudimų skaičius, ypač kertantis su vaiko norais, gali sukelti agresiją.
• Savarankiškumo trūkumas: Noras būti savarankišku ir nepriklausomu, ypač jautriaisiais periodais (3 metai, pradinė mokykla, paauglystė), gali pasireikšti pykčiu ir agresija.
• Pažeista savivertė: Tyčiojimasis ir sumenkinimas gali paskatinti agresyvų elgesį kaip savigynos priemonę.

Kaip keisti neigiamą elgesį?

Jei vaikas nuolat blogai elgiasi, svarbu nustatyti galimas tokio elgesio priežastis ir pradėti jį keisti.

Veiksmai, kurių reikėtų imtis:

1. Sukurti ramią ir pagarbią atmosferą: Vaikui reikia padėti ir skatinti jo veiklą, nesuteikti jokio pagrindo iššaukiamai elgtis.
2. Suteikti galimybę veikti savarankiškai: Tai veiksmingas būdas padėti atžaraus būdo vaikams pasitaisyti. Įsikišti tik esant reikalui ir pasistengti, kad vaikas atgautų savikontrolę ir veiklumą.
3. Nustatyti ribas: Jei namuose problemų dėl elgesio nėra, o darželyje skundžiamasi, gali būti, kad namuose vaikui leidžiama per daug. Suskirstykite vaiko elgesį į tris kategorijas: netoleruotinas, kartais leistinas ir nereikšmingas.
4. Susirašyti namų taisykles: Jei taisyklių nėra, vaikas gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai.
5. Aptarti elgesio taisykles prieš einant į viešas erdves: Pavyzdžiui, prieš einant į parduotuvę, susitarti, ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai.

Kaip koreguoti vaiko elgesį?

Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti, kokio tikslo vaikas siekia netinkamu elgesiu ir ar tokiu elgesiu jis pasiekia savo tikslo. Paprastai vaikai elgdamiesi netinkamai bando pasiekti dėmesio, valdžios, atkeršyti arba rodo nevykėliškumą.

• Dėmesio siekimas: Skirkite vaikui daugiau dėmesio.
• Valdžios siekimas: Leiskite vaikui daugiau priimti savarankiškų sprendimų, pvz., rinktis iš kelių Jūsų pasiūlytų variantų.
• Nevykėliškumo rodymas: Guoskite vaiką ir siūlykite savo pagalbą, kai jis kartoja „aš nemoku, aš negaliu, man neišeis“.
• Kerštavimas: Elkitės su vaiku sąžiningai, kad jis nesijaustų nuskriaustas.

Elgesio priežastys ir pasekmės

Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: neigiamas elgesys darželyje

Priežastis → elgesys → pasekmė

Todėl svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį (pvz., nuovargis, alkis), ir nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai.

Paskatinimo ir drausminimo priemonės

Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, jei tai neveikia, tik tada imtis bausmių. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.

• Paskatinimo priemonės: Tai, kaip vaikas yra skatinamas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinamas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik jam, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan.
• Formavimas: Tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties.
• Drausminimo priemonės: Tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz.: kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė.
• Slopinimas: Neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų.

Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku, kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinamas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz.: ,,Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo. Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.").

Pertrauka kaip drausminimo priemonė

Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė, kurią reikia naudoti retai.

• Pasirinkti neutralią pertraukos vietą (pvz.: prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Nusiuntimas į savo kambarį netinka.
• Pertrauka turi turėti aiškias taisykles. Pirmiausia su vaiku reikia sutarti, koks elgesys bus baudžiamas pauze, pvz.: sudavei broliui, tau paskiriama pertrauka.
• Prieš paskiriant minutės pertraukėlę, reikia vaiką perspėti. Jei vaikas nustoja daryti netinkamą veiksmą, mes jį apdovanojame, jei nenustoja - nuvedame pasėdėti ant kėdės.
• Jei pertrauką skirsime per dažnai, ji nebeveiks. Turi sėdėti, kol mes pasakome gana. Jei vaikas pertraukos metu elgiasi netinkamai, bausmė tęsiama. Neskaičiuojame laiko iš naujo, o tik palaukiame, kol vaikas nurims, kai nusiramina, vaiką paimame.
• Pauzė negali būti atšaukiama. Jei vaikas vis palieka kėdę, vadinasi, tai neveikia.

Agresija kaip savisaugos priemonė

Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija.

Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaiką šeimoje?

Kaip elgtis tėvams?

• Padidinti vaiko savarankiškumą: Galbūt nebereikia tikrinti vaiko kuprinės, kad įsitikinti, ar viską susidėjo? Galbūt jau vaikas pats gali spręsti, kokį megztinį vilktis į mokyklą? Arba nuspręsti, kaip norėtų praleisti laisvą laiką?
• Pasitikėti vaiko sprendimais: Jei tėvai patiki vaikui pinigus, vadinasi, turi pasitikėti ir vaiko sprendimu, kaip juos išleisti. Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi.
• Suteikti vaikui asmeninę erdvę: Gerai, kai vaikas turi savo kambarį ar kambario dalį, kuri yra tik jo ir be vaiko leidimo niekam nevalia ten lįsti.
• Gerbti vaiko privatumą: Negalima raustis vaiko daiktuose, skaityti jo laiškus ar dienoraštį, klausyti telefoninių pokalbių ar kaip nors kitaip pernelyg „smalsauti“.
• Besąlygiška meilė: Neturėtų būti manipuliuojama pasakymais: „Jei nedarysi kaip sakau, nemylėsiu tavęs…“ Kritikuoti galima tik elgesį, bet ne vaiko asmenybę!
• Pozityvumas: Stenkitės ir patys būti pozityvesniais.
• Supratimas: Nepykite ant kitų žmonių, jei jie elgiasi ne taip, kaip Jums norėtųsi, bet stenkitės suprasti jų tokio elgesio priežastis. Analizuokite tokias situacijas garsiai.
• Dėmesys: Jeigu vaikas prašo dėmesio, o jūs tuo metu esate užsiėmę, nereikia ant jo dėl to pykti. Būtina jam paaiškinti, kodėl dabar negalite skirti laiko ir pasakyti, kada atsilaisvinsite.
• Savikontrolė: Kritiškai pažvelkite į save ir kitus šeimos narius - ar visi kontroliuoja savo agresiją? Vaikai gerai moka kopijuoti mūsų pačių elgesį. Jei namuose yra baudžiama fizinėmis bausmėmis, vaikas išmoksta fiziniu smurtu spręsti problemas. Taigi, visų pirma, namuose turi būti taisyklė „nesuduoti kitam“ ir jos turėtų laikytis visi šeimos nariai visais atejais be išimties.

Emocijų įvardinimas ir valdymas

• Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan. Tegul vaikas mokosi atpažinti savo jausmus ir apie juos pasakyti.
• Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus.
• Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
• Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis! Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų tokioje situacijoje. Vaikas pamažu nusiramins ir tada bus tinkamas laikas pasikalbėti apie tai, kaip kitaip jis galėjo „paprašyti šokolado“, „susitarti dėl ėjimo į lauką ar žaidimo kompiuteriu. Toks tėvų elgesys parodys vaikui, kad jo agresija neišveda tėvų iš kantrybės, kad tokiu būdu jis nesukelia tėvams stiprių neigiamų emocijų (ką vaikai dažnai laiko meilės požymiu, todėl ir provokuoja tėvus, kurių dėmesio jiems trūksta).
• Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį. Nesakykite „gera mergaitė“ ar „šaunuolis“. Vaikai dažnai nekreipia į tai dėmesio.
• Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją. Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų. Kalbinti miegoti reikia dar iki tol, kol vaikas pervargs.
• Neigiamas situacijas aptarinėkite be „liudininkų“ (kitų vaikų, mokytojų, giminaičių ir pan.). Dažnai manoma, kad viešas gėdinimas duos teigiamą rezultatą.
• Pagalvokite apie užimtumą - galbūt reikėtų leisti vaiką į būrelį, kur jis galėtų „išsikrauti“. Efektyvūs būna meninės raiškos užsiėmimai ir sporto treniruotės.
• Jeigu paskambino auklėtoja ir pasiskundė Jūsų vaiko elgesiu ar atėjo kiemo vaikai pasakyti, ką negero padarė Jūsų vaikas, padėkokite už informaciją ir pasakykite, kad su juo pasikalbėsite apie tai. Jokiu būdu iškart neužsipulkite vaiko, nepadarykite jo „kaltu“, prieš tai neišgirdę jo nuomonės. Būkite teisingi ir išklausykite abi puses.

Adaptacija darželyje

Tretieji gyvenimo metai - palankiausias laikas leisti vaiką į darželį. Būdami kolektyve, vaikai greičiau įpranta bendrauti su bendraamžiais, kur kas greičiau tampa savarankiški, įgyja svarbių socialinių įgūdžių, išmoksta kovoti dėl savo norų, tikslų ir saugumo.

Pasiruošimas darželiui:

• Išsiaiškinkite, kodėl, jūsų nuomone, vaikas turi lankyti darželį ir kas labiausiai neramina, ko tikitės iš darželio. Motyvacija turi būti vaiko poreikis bendrauti su kitais vaikais, paklusti bendroms taisyklėms, derintis ir t.t.
• Žinokite, kad ne viskas eisis labai sklandžiai, gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali pradėti ožiuotis, regresuoti, tapti nerimastingas. Net jei darželyje mažylis elgiasi gerai, namie, kur gali būti savimi, jis gali iškrauti per dieną susikaupusias neigiamas emocijas. Be to, gali tapti neramus vaikelio miegas, jis gali laikinai vėl pradėti šlapintis į kelnaites arba į lovytę, prasčiau valgyti.
• Išsiaiškinkite, su kuo paliksite vaikelį, jei jis susirgs. Pirmaisiais metais darželyje vaikai daug serga, periodiškai kas 4-6 savaites.
• Turėdami laisvą minutę, privalote turi kuo daugiau skirti laiko savo mažyliui, bent 1 val.
• Bendri žaidimai su kitais panašaus amžiaus ypač svarbūs. Užmegzdami draugystę, vaikai mokosi bendrauti, sėkmingai spręsti konfliktus, kad galėtų toliau tęsti bendrą žaidimą.
• Darželyje palankios sąlygos atskleisti vaiko sugebėjimus. Vaikai mokosi dainelių, piešia, vaidina.
• Vaikai užduoda daug klausimų, mėgsta žaisti, spėti mįsles. Tokio amžiaus vaikai turi žinoti, kas yra kolektyvas, suprasti, kas yra bendravimas. Darželyje vaikai išgyvena sėkmes ir nesėkmes ir išmoksta patys su tuo susidoroti. Be to, susipažįsta su naujomis taisyklėmis, normomis, o gyvenime to labai prireikia.
• Skirtumas tarp vaikų, lankiusių ir nelankiusių vaikų darželio, pajaučiamas pradėjus eiti į mokyklą.
• Kai vaikas patenka į naują aplinką, pirmas dvi savaites po truputį turi vykti adaptacija. Tuo metu vaikas neturėtų būti paliekamas visai dienai.
• Norėdami suprasti, ar mažylis gali eiti į darželį, tėveliai turi užduoti sau tokius klausimus: ar vaikas gali suprasti, ką kiti sako? ar jį supras kiti? ar gali atlikti pats pavalgyti, apsirengti ir apsiauti batelius? ar mokės nueiti ant puoduko? ar mokės bendrauti? ar gali susitelkti nors 15 minučių prie vienos veiklos?
• Nutarę leisti vaiką į darželį, pradėkite tam ruošti jį iš anksto. Papasakokite mažyliui, kad darželyje jis sutiks naujų draugų, žais, dainuos, pieš. Susipažinkite su darželio dienotvarke. Pabandykite namie sudaryti panašų dienos ritmą. Jeigu darželyje dienos režimas bus toks pat kaip ir namuose, priprasti jam bus lengviau. Vaikas turėtų būti įpratintas pamiegoti pietų miego. Labai gerai, kai vaikai jau turi savarankiškumo įgūdžių, nebijo sėdėti ant puoduko, gali patys pavalgyti.
• Aiškiai papasakokite vaikui, kas, kada ir kaip darželyje daroma. Kuo aiškiau pasakosite, tuo ramiau ir tvirčiau jausis mažylis neįprastoje aplinkoje. Klausinėkite vaiko, ar jis atsimena, ką veiks darželyje, kur pasidės savo daiktus, kas jam padės nusirengti ir ką veiks po pietų. Darželyje mažylius dažniausiai baugina nežinia.
• Būtinai patarkite mažyliui, ką daryti iškilus sunkumams. Pavyzdžiui, ką daryti, jei norės atsigerti ar ant puoduko, kad nebijotų pasakyti auklėtojai.
• Leiskite vaikui pasiimti į darželį mėgstamiausią žaislą, taip jam bus daug linksmiau!

Tėvų pasiruošimas darželiui:

• Apsisprendimas leisti vaiką į darželį turi būti tvirtas ir neatšaukiamas.
• Tinkama motyvacija vesti į darželį yra tuomet, kai tėvai jam pasiryžta ne dėl to, jog nėra kitų išeičių (reikia į darbus, neranda tinkamos auklės), bet kai stebėdami vaiką mato pasikeitimus: jam iš tiesų pradeda reikėti kitų vaikų, jo žaidimai ir bendravimas darosi sąmoningesni, vaikas pradeda vystyti dialogą ir išlaukia grįžtamojo ryšio iš kito vaiko.
• Svarbiausi yra auklėtojai, kurie dirbs su Jūsų vaiku. Labai svarbi ne tik auklėtojo kompetencija, bet ir jo žmogiškosios savybės, gebėjimas jausti kitą žmogų, vaiką, gebėjimas priimti adekvačius situacijai sprendimus (emocinis intelektas), moralinės vertybės. Pokalbis su auklėtojomis prieš pradedant lankyti darželį yra tiesiog būtinas.
• Adaptacijos laikotarpiu (ir apskritai - pirmaisiais metais) vaikai daug serga. Per ligą, karščiavimą organizmas pašalina visą susikaupusį stresą. Būdamas namuose vaikas atgauna tiek fizines, tiek emocines jėgas, todėl organizmas periodiškai „pasiprašo“ tokių pertraukėlių. Pagalvokite, jei vaikas per metus sirgs 10-12 periodų, kas prižiūrės vaiką namuose, kiek kiekvienas iš tėvų ir kaip dažnai galės turėti nedarbingumo lapelį.
• Žiemai vaikas turi turėti specialiai pritaikytus kiemo drabužius (kažką panašaus į slidininko kostiumą: impregnuotas kelnes, striukę, batus, pirštines bei šiltą kepurę). Idealu, jei yra galimybė juos palikti per naktį džiūti darželyje, o į namus eiti su sausais viršutiniais drabužiais, su kuriais ir atėjote. Lietingu sezonu darželyje būtini guminiai batai, impregnuotos kelnės, striukė, kepurė (kažkas panašaus į „žvejo kostiumą“). Pasiūkite maišelį vaiko pamaininiams vidaus drabužėliams - spintelėje palikite bent po kelias poras marškinėlių, kelnaičių, kelnių kojinių, kojinyčių, viršutinių kelnių/sijonų bei megztinių. Pavasariui-vasarai vaikas visuomet turi turėti kepurę nuo saulės.
• Rekomenduotina (jei tik turėsite tokią galimybę) bent kartą su vaiku ateiti į grupę, į svečius. Tegu jis po truputį pratinasi prie naujos jam aplinkos, suaugusių žmonių. Pats idealiausias neverbalinio ruošimosi darželiui būdas - lauknešėlio vaikui ruošimas. Naujos perkamos basutės darželiui, Jūsų siuvamas ir galbūt išsiuvinėtas maišelis apatiniams drabužėliams į darželį - visa tai vaikui žymės naują etapą jo gyvenime. Nuostabu, kai mamos pačios pasiuva užvalkalus patalynei ar bent pagalvei. Juos išsiuvinėja, aplikuoja. Vaikai tai labai mėgsta, džiaugiasi kiekvieną kartą ruošdamiesi miegoti.

Pagalba vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais

Daugelyje švietimo įstaigų pagalbos vaikams poreikis yra didesnis nei ji suteikiama. Ugdytiniai negauna savalaikės pagalbos arba ji nėra pakankama, nes jų skaičius dažnai viršija ŠMSM nustatytą kiekį vienam etatui.

Logopedų ir specialiųjų pedagogų trūkumas

Skaudi realybė, kad darželiuose ir mokyklose nepakanka specialiųjų pedagogų ir logopedų, matoma plika akimi, o statistika ją tik patvirtina. Nuo 2010 m. iki 2019 m. darželiuose logopedų sumažėjo daugiau nei 23 proc., o specialiųjų pedagogų net 50 proc., nors SUP turinčių vaikų, integruotų į darželių bendrosios paskirties grupes, padaugėjo daugiau nei 17 proc. (nuo 17936 iki 21734). Bendrojo ugdymo mokyklose tendencijos panašios. Logopedų sumažėjo apie 7 proc., specialiųjų pedagogų apie 5 proc., o mokinių turinčių SUP nuo 2015 m. iki 2019 m. padaugėjo apie 7 proc. (pgl. Statistikos departamento duomenis).

Specialistų paieška

Asmeniniu pavyzdžiu galima iliustruoti, kaip sekasi periferijos mokyklai rasti logopedą, kuris reikalingas ikimokyklinio ugdymo skyriui. Nuo 2019 m. spalio mėnesio vyksta logopedo paieškos, pasitelkiant Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje reguliariai skelbiamus darbo skelbimus. Per visus 2020 m. įstaigos darbo skelbimas peržiūrėtas 2945 kartus, tačiau nė vienas pretendentas nepateikė dokumentų dalyvauti atrankoje ir net nepasiteiravo dėl siūlomo darbo.

Studijuojančių specialistų skaičius

Kiek naujų specialistų galėtų įsilieti į jau dirbančiųjų gretas, galime pamatyti pažvelgę į pastaraisias metais pasirinkusiųjų studijuoti skaičių pagal specialiosios pedagogikos ir logopedijos programą: 2019 m. - 17; 2020 m. - 42 (šaltinis: LAMA BPO). Dar reikia turėti mintyje, kad dalis įstojusiųjų gali nepradėti karjeros pagal specialybę arba net nebaigti studijų.

Taip pat skaitykite: Darbo kodeksas ir neįgalių vaikų tėvai

Specialistų trūkumo pasekmės

Žiūrint į 2019 m., 2020 m. įstojusiųjų į šią specialybę duomenis, tampa daugiau nei akivaizdu, kad 2024-aisias švietimo įstaigos neturės šios srities specialistų tiek, kad vaikams pagalba taptų prieinama, savalaikė ir pakankama sutrikimui ištaisyti. Nebent įvyktų stebuklas perkvalifikuojant mokytojus. Kol kas jokių prielaidų, kad tai vyks - nėra, tačiau visiškai aišku, kad, jei švietimo įstaigos neturės reikalingų specialistų, tai vėl matysime įstatymo įgyvendinimo imitaciją, o realybėje niekas nepasikeis, t.y. dalis SUP turinčių vaikų pagalbos nesulauks.

Siūlomi sprendimai

ŠMSM ministrė dr. Jurgita Šiugždinienė, siekdama sudaryti sąlygas įtraukiojo ugdymo plėtrai, jau subūrė darbo grupę, kuri iki kovo 31 d. turėtų pateikti sprendinius, kaip reikėtų tobulinti švietimo pagalbos specialistų darbo ir apmokėjimo sąlygas, idant būtų galima įgyvendinti naujausias švietimo įstatymo pataisas dėl SUP turinčių vaikų įtraukties.

Pavojai

Pavyzdžiui, siūloma specialiųjų pedagogų ir logopedų darbo užmokestį ir dirbtas valandas sulyginti su mokytojo (36 val./sav.). Dalis dirbančiųjų specialistų svarsto, kad atsiradus tokioms sąlygoms, vienareikšmiškai, geriau rinktis privačią praktiką, o ne likti dirbti darželyje ar mokykloje. Jei būtų galvojama šiems specialistams didinant etato valandų skaičių, proporcingai didinti ir darbo užmokestį pagal dabartinį valandinį jų darbo užmokestį, tuomet situacija, jei ir nepagerėtų, tai bent nepablogėtų.

Patyčios

Patyčios - tai neigiamas, tyčinis veiksmas, siekiant sukelti nemalonius jausmus ar išgyvenimus kitam asmeniui. Patyčios gali atsirasti tarp vaikų ar paauglių, iš skirtingų socialinių sluoksnių, šeimų. Taip pat jos gali kilti iš noro pasijusti stipresniais, patrauklesniais. Iš esmės, patyčios yra ilgalaikis neigiamas, tyčinis veiksmas, siekiant sukelti kažkokius nemalonius jausmus ar išgyvenimus kitam asmeniui.

Priežastys

Pagrindinė patyčių priežastis yra hiperkompensacija dėl sužalotos savivertės. Patyčios prasideda jau ikimokykliniame amžiuje. Tik tuo metu dažniausiai patyčios pasireiškia agresyviu vaikų elgesiu, kurį jau galima vadinti patyčiomis. ir pabrėžintis galios disbalansą. Fizinį arba socialinį. Fizinė patyčių forma dažniausiai pastebima tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Šio amžiaus vaikai dažniausiai mušasis, stumdosi, kandžiojasi, peša plaukus ir panašiai. Tuo tarpo vyresni vaikai jau pereina į šiek tiek kitokias, aukštesnio lygio patyčias.

Patyčių tipai

• Žodinės patyčios.
• Netiesioginė agresija (emocinės patyčios).
• Internetinės patyčios.
• Šališkos patyčios.

Aukų rūšys

• Nuolankios aukos: vaikai, kurie kenčia nuo patyčių, tačiau neatsako skriaudėjams tuo pačiu ir patys patyčių neprovokuoja. Šios grupės vaikai yra atsargūs, drovūs, jautrūs, ramūs, tylūs, dažnai nesavarankiški dažnai, nelaimingi, užsisklendę savyje.
• Provokuojančios aukos.

Charakterio ypatumai

Impulsyvumas yra savybė, kas turbūt labiausiai prisideda prie polinkio (ir kartu kombinacijoje su aplinka) tapti tuo agresoriumi.

Elgesio pasikeitimai ir jų priežastys

Vaikų elgesio pasikeitimai darželyje gali būti susiję su įvairiais faktoriais, tokiais kaip pokyčiai aplinkoje, patirti stiprūs išgyvenimai. Dažnai vaikai, susidūrę su naujomis situacijomis, išgyvendami stiprius jausmus, negalėdami paaiškinti jų ir nupasakoti, kas jiems vyksta, savo nerimą, įtampas, sunkius išgyvenimus parodo pasikeitusiu elgesiu, nuotaikomis, kūno simptomais: padidėjusi baimė, irzlumas, vengimas tam tikrų vietų ar situacijų, nebenorėjimas užsiimti ta veikla, kurią iki šiol mėgo, bijojimas pasilikti vienas kambaryje, greitai užsiplieskiantis pyktis dėl keisčiausių smulkmenų.

Regresija

Vaiko elgesys gali regresuoti, t.y. ką jis jau mokėjo ir gebėjo atlikti, pavyzdžiui, pasiprašyti į tualetą, valgyti su įrankiais, nebečiulpti čiulptuko ar piršto, staiga užsimiršta, lyg vaikas taptų pusmečiu ar metais jaunesniu.

#

tags: #neigalus #vaikas #darzelyje #statistika