Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo - tai laikas, kai moters organizme vyksta ne tik didžiuliai fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris patiria transformaciją, tapdama motina, pergalvoja savo tapatybę, kuria naują vidinį suvokimą apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nors nėštumo planavimas gali būti gerai sustyguotas, o kūdikio kraitelis kruopščiai sudėliotas, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto yra sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų, o organizmo reakcijos į pasikeitimus gali paaštrėti, sukeliant psichologinio palaikymo poreikį. Net ir moteris, kuri niekada neturėjo psichologinių problemų, gali pajusti nerimą dar būdama nėščia.
Moters Savijauta Po Gimdymo: Veiksniai Ir Iššūkiai
Mamos savijautai po gimdymo įtakos turi daugybė veiksnių, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį siekiant užtikrinti gerą emocinę būklę ir harmoningą ryšį su kūdikiu.
Netrikdomas Laikas Po Gimdymo
Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą. Šis netrikdomas laikas leidžia mamai ir kūdikiui užmegzti pirmąjį kontaktą, kuris yra labai svarbus abiejų emocinei gerovei.
Žindymas Kaip Natūralus Antidepresantas
Žindymo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto. Odos kontaktas taip pat skatina oksitocino išsiskyrimą ir padeda kurti stiprų ryšį su kūdikiu.
Adekvatūs Lūkesčiai Sau
Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug. Reikia suprasti, kad motinystė yra mokymosi procesas, ir kiekviena mama daro klaidų. Svarbiausia yra mokytis iš jų ir toliau stengtis būti geriausia mama savo vaikui.
Taip pat skaitykite: Seksas po gimdymo: ką reikia žinoti
Gebėjimas Pasirūpinti Savimi
Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau. Net ir trumpi pasivaikščiojimai gryname ore, sveikas maistas ir pakankamas miegas gali labai pagerinti savijautą.
Lėtas Grįžimas Į Gyvenimą
Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite. Šis laikotarpis leidžia šeimai susitelkti ir prisitaikyti prie naujos situacijos be nereikalingo streso.
Laikas Sau
Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo. Net ir 15 minučių ramybės su knyga ar puodeliu arbatos gali padėti atgauti jėgas.
Socialiniai Ryšiai
Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi. Bendravimas su kitomis mamomis padeda jaustis mažiau vienišai ir suprastai.
Santykiai Su Partneriu
Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba. Kita vertus, vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo. Svarbu atvirai kalbėtis su partneriu apie savo jausmus ir poreikius, kad abu galėtumėte palaikyti vienas kitą.
Taip pat skaitykite: Švelnios kempinės kūdikiams
Kultūriniai Veiksniai
Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Svarbu suprasti, kad jausti įvairias emocijas po gimdymo yra normalu, ir nereikia jaustis kaltai dėl to, jei ne visada jaučiatės laiminga.
Pogimdyminė Melancholija Ir Depresija: Atpažinimas Ir Pagalba
Po gimdymo moteris gali patirti įvairių emocinių būsenų, įskaitant pogimdyminę melancholiją ir depresiją. Svarbu atpažinti šias būsenas ir žinoti, kada kreiptis pagalbos.
Pogimdyminė Melancholija
Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų:
- Nerimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Irzlumas
- Liūdesys
- Prislėgtumas
- Verksmingumas
- Nemiga
- Užsisklendimas
- Nekantrumas
- Energijos, motyvacijos stoka
- Apetito pokyčiai
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija
Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu. Profesionali specialistų pagalba nebūtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.
Pogimdyminė Depresija
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. pagimdžiusių moterų.
Taip pat skaitykite: Komplikacijų poveikis
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Pogimdyminės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika;
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
- Energijos praradimas arba nuovargis;
- Bevertiškumo, kaltės jausmai;
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.
Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui.
Kita Pagalba
Pogimdyminė psichozė - sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą. Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Savęs Nuraminimo Būdai Tapus Mama
Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.
- Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
- Kvėpavimas. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
- Mityba. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
- Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
- Kitų pagalba. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.
Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos. Pagalba teikiama ir nėščiosioms ar mamoms, susiduriančioms su iššūkiais, kai tampa vis sunkiau rūpintis savimi ar kūdikiu, atlikti kasdienes užduotis ar reikalingas palaikymas.
Pagalbos Šaltiniai Lietuvoje
Lietuvoje yra daug organizacijų ir specialistų, kurie teikia pagalbą nėščiosioms ir mamoms po gimdymo.
- Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
- Būtinoji pagalba. Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
- Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
- Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
- Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
- „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.
Natūralaus Šeimos Planavimo (NŠP) Kursai Po Gimdymo
NŠP nėra tas pats, kas vaisingų ciklo dienų skaičiavimas. Remiantis vien tik ciklo kalendoriumi galima pastoti tomis dienomis, kurias laikėte nevaisingomis. NŠP metodikoje svarbiausias - vaisingumo pažinimas. NŠP kursai padeda moterims suprasti savo kūno ženklus ir planuoti šeimą natūraliai.
NŠP Metodai
- Gimdos kaklelio gleivės. Stebėjimas ir vertinimas.
- Gimdos kaklelio pokyčiai. Vaisingosios fazės metu gimdos kaklelis būna minkštas, atsivėręs, aukštai pakilęs. Ankstyvosios ir vėlyvosios nevaisingų fazių metu gimdos kaklelis tampa kietas, lengvai pasiekiamas.
- Bazinė kūno temperatūra (BKT): Ji prasidedant vaisingoms dienoms ir įvykus ovuliacijai pakyla 0,2-0,5 °C. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad BKT kitimams įtakos turi alkoholio vartojimas, stresas, miego trūkumas, tam tikrų vaistų vartojimas ir kiti veiksniai, todėl sudėtinga nustatyti, kada iš tikrųjų įvyko ovuliacija.
- Kreitono modelis. Metodika paremta gimdos kaklelio gleivių stebėjimu. Gleivių stebėjimo sistema yra standartizuota, o efektyvumas siekia 96,8 proc.
- Simptoterminis metodas. Jis - kiek pranašesnis už Kreitino modelį, nes kasdien stebimos ne tik gimdos kaklelio gleivės, bet ir BKT. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad skirtingose šalyse simptoterminio metodo gairės šiek tiek skiriasi.
Viena iš pagrindinių sėkmingo NŠP metodo naudojimo sąlygų yra kasdienis vaisingumo stebėjimas. Per vienerius metus vidutiniškai pastoja 0,4-5 proc. moterų, naudojančių NŠP.
NŠP Privalumai
- Sutvirtėja sutuoktinių ryšys, o tarp taikančių NŠP metodiką šeimų skyrybų pasitaiko ypač retai.
- Tai nieko nekainuojantis ir neigiamos įtakos sveikatai neturintis metodas.
NŠP Mokymai Lietuvoje
Jei pastaraisiais metais tuokėtės bažnyčioje, privalėjote išklausyti specialius kursus, kuriuose bent 1-2 paskaitos skiriamos būtent NŠP. Manoma, kad NŠP efektyvumą mažina ir visa galybė netikslios ir prieštaringos internete pateikiamos informacijos. Nelabai tiks ir specialios programėlės, sukurtos norintiems propaguoti NŠP - jos nėra 100 proc. patikimos.
Natūralaus šeimos planavimo asociacija yra išleidusi knygą „Natūralu ir patikima".
Kreitono Modelio Sistema
Šių mokymų metu susipažįstama su Kreitono modelio sistema ir jos taikymu tiek siekiant stebėti savo ginekologinę sveikatą, tiek siekiant pastoti, tiek norint atidėti nėštumą. Nusprendus, kad norima mokytis stebėti savo sveikatą, pradėti šeimos planavimo programą arba kreiptis NaProTechnologijos gydytojo konsultacijai, reikia registruotis į įvadinę paskaitą. Mokymai organizuojami nuotoliniu būdu, pasitelkiant Google Meet. Užsiregistravus į įvadinę paskaitą, el. paštu gausite prisijungimo prie virtualaus susitikimo nuorodą. Įrankis veikia tiek kompiuteryje (programos atsisiuntimas nereikalingas), tiek telefone ar planšetėje (atsisiųsti programėlę sistemai „Android“ / „iOS“). Mokymų ciklą sudaro 8 susitikimai. Jie yra pagrindas, norint teisingai išmokti taikyti KrMS. Susitikimai organizuojami taip, kad atitiktų jūsų poreikius. Vėlesnius susitikimus rekomenduojama organizuoti kas 6-12 mėnesių arba priklausomai nuo konkrečios situacijos, pagal individualius poreikius.
Natūralaus Šeimos Planavimo Asociacija (NŠPA)
„Vaisingumo reikia ne saugotis, bet jį saugoti. Apsaugoti galiu tik tai, ką gerbiu ir branginu“, - mėgsta kartoti natūralaus šeimos planavimo (NŠP) mokytoja ir Natūralaus šeimos planavimo asociacijos (NŠPA) vadovė Elena KosaitėČypienė.
NŠPA kartu su dar keliomis bendramintėmis įkūrė 2016 m. Laikomės nuostatos, kad vaisingumo reikia ne saugotis, bet jį saugoti. Suaugusius žmones pažinti savo vaisingumą ir remiantis šiomis žiniomis planuoti šeimą mokau nuo 2005 metų. Jau įkūrus asociaciją, Lietuvoje prieš porą metų pradėjau ir programą „Mano vaisingumas yra svarbus“, skirtą paaugliams. Šios programos rezultatai - fantastiški. Lietuvoje programos renginiuose jau dalyvavo 3305 dalyviai (vaikai ir tėvai). Ruošiamės vyresnių paauglių (14-19 m.) programai „Tiesa ir drąsa“, ketiname pakviesti 2020 metų pavasarį. Suaugusiųjų poroms 4-5 kartus per metus vedame 24 val. trukmės NŠP mokymus Vilniaus arkivyskupijos šeimos centre. Po kursų poroms užtikrinama konsultacijų galimybė. Per metus mokymuose dalyvauja apie 50 porų, didžioji dalis metodą ima taikyti kasdieniame gyvenime, nurodo, jog metodas joms tinka ir patinka. Dažniausia nurodoma nauda: stiprina poros santykius.
Sensiplan Metodas
- Simptoterminį metodą Sensiplan pasirinkau peržiūrėjusi pagrindinių pasaulio NŠP mokyklų taisykles. Sensiplan yra bene geriausiai moksliškai ištirtas bei pagrįstas, plačiausiai mokomas ir taikomas NŠP metodas. Atitinka visus šiuolaikinio žmogaus lūkesčius: tikslios, konkrečios, ilgais ir išsamiais moksliniais tyrimais pagrįstos taisyklės, aiškus ir patrauklus metodinės medžiagos dizainas. Mokytojų sertifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas labai griežtai prižiūrimi, mokytojai turi nuolatinį palaikymą. Tai reiškia, naudotojams užtikrinama nuolatinė kvalifikuotų mokytojų pagalba, o tai yra viena iš svarbiausių sąlygų efektyvumui užtikrinti.