Įvadas
Motinystė tradiciškai suvokiama kaip prigimtinė moters gyvenimo dalis, tačiau realybėje tai yra individuali patirtis, kurią skirtingos socialinės grupės išgyvena nevienodai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, motinystė yra vertinama, tačiau susiduriama su iššūkiais, ypač pažeidžiamų grupių motinų atveju. Šiame straipsnyje nagrinėjama motinystės socialinė politika Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į valstybės paramą, su kuria susiduria nėščiosios ir mamos, auginančios mažus vaikus, bei skirtingas motinystės patirtis.
Pirmasis Tūkstantis Dienų: Investicija į Ateitį
Pirmasis tūkstantis vaiko gyvenimo dienų yra kritinis laikotarpis, kai formuojasi vaiko fizinė ir emocinė būklė, turinti įtakos jo tolimesniam vystymuisi ir sveikatai. Puoselėjanti vaiko priežiūra ir aplinka yra investicija į vaiko vystymąsi, šeimos darną, gimstamumo didinimą ir ateities darbo jėgą. Žalojanti aplinka neleidžia vaikui išskleisti jo potencialo. Būtina valstybinės paramos programa, kuri padėtų vaikams pačiu jautriausiu laikotarpiu.
Tyrimo Rezultatai: Paramos Poreikis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad fizinės sveikatos priežiūra Lietuvoje yra vertinama palankiai. Tačiau trūksta nėščiųjų, pagimdžiusių ir vaikų emocinės priežiūros valstybinėse sveikatos priežiūros institucijose, lankomosios priežiūros po gimdymo grįžus į namus. Tik vieną iš 9 mamų su vaikais po gimdymo namuose aplankė sveikatos priežiūros specialistė. Visi tyrimo dalyviai teigė, kad šiuo jautriu motinai ir vaikui periodu jiems yra reikalingos lankomosios priežiūros specialisto paslaugos.
Didžiausios problemos susijusios su skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių nėščiųjų ir jų vaikučių socialine apsauga. Moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės išmokos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 6,43 bazinės socialinės išmokos dydžio (2022 sausio 1 d. bazinė išmoka buvo 42 eurų) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. 2022 m. nėščioji išgyventi 70 dienų iki gimdymo turėjo už 270,06 eurų. Skurde ir atskirtyje esančios mamos, jei tik turėjo reikiamus dokumentus, papildomai gavo 47,38 eurų (1,03 BSI priedą).
Motinoms ir vaikams, kuriuos apleido vaikų tėvai, vaikui gimus gali tekti nustatyti tėvystę, vaiko išlaikymo išlaidas ir pan. Motinai, kuri iškart po nėštumo gali turėti sveikatos problemų ir patiria iššūkį rūpintis kūdikiu, gali būti labai sunku surasti jo tėvą ir sutvarkyti biurokratinius reikalus. O trumpuoju periodu, pirmuosius mėnesius po gimdymo, tai yra apskritai neįmanoma. Sunkią motinų padėtį iliustruoja reali situacija, kai vaiko tėvas nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, o motina su vaiku turėjo išgyventi iš visiems vaikams mokamų vaiko išmokų.
Taip pat skaitykite: Motinystės psichikos ligų simptomai
Interviu apklausta moteris tikino, kad prasimaitinti padeda tik Maisto bankas.
Motinų, kurios turėjo reikiamą darbo stažą, bet mažą atlyginimą, padėtis yra analogiška padėčiai tų, kurios stažo neturėjo.
Jauna moteris, tik gavusi aukštojo mokslo diplomą, pasijuto nėščia. Ji nusprendė gimdyti, o vaiko tėvas nuo atsakomybės nusisuko. Moteris turėjo privalomąjį 12 mėnesių darbo stažą, nes studijavo ir dirbo. Dabar ji augina dukrelę ir tęsia magistrantūros studijas. Artimųjų pagalbos neturi. Nuomojasi butą, nerūko, nevartoja alkoholio, rūpestingai prižiūri savo vaiką. Tačiau nėštumo metu ji patyrė daug streso, buvo savižudybės minčių dėl baimės, kaip ji su vaiku išgyvens, kad nepajėgs susidoroti su sunkumais. Štai tokia šios darbščios, jaunos ir išsilavinusios moters su vaiku materialinė padėtis: „Aš per mėnesį gaunu vaiko priežiūros atostogų pinigus - 302 eurus pirmus metus. Plius vaiko pinigai - 80 eurų, išeina 382 eurai. Jeigu moteris nedirba, gyvena viena, nėra kam padėti. Pavyzdžiui, aš išėjau iš globos namų, turiu globėjus, o jie finansiškai man nelabai padeda. Su tokiais pinigais mūsų gyvenime yra labai sunku, nes reikia nuomotis butą - kažkur reikia gyventi.
Mama pasakojo apie skaudžią realybę - kai teko lauktis vaikelio ir gimdyti neturint buto. Jos situacija nėra unikali - tyrime kalbinta socialinė darbuotoja apibendrino, kad skurdą patiriančių moterų su vaikais egzistencija iš tiesų yra pakibusi ant plauko, bent jau dėl būsto.
Gimstamumo Problema ir Valstybės Prioritetai
Demografai pabrėžia, jog tokio mažo vaikų gimstamumo Lietuvoje dar nėra buvę nuo prieš 60 metų prasidėjusio išsamios statistikos rinkimo. 2021 m. Lietuvoje gimė 23 330 vaikų. Tyrimai atskleidė, kad mažas darbo pajamas gavusios (žemiau vidutinių pajamų) arba neturinčios 12 mėnesių darbo stažo per pastaruosius 2 metus nėščiosios ir vaikus auginančios šeimos, ypač vienišos motinos, susiduria su rimtu iššūkiu prasimaitinti ir išlaikyti būstą. Lietuvoje gimstamumas yra neskatinamas, o pažeidžiamų vaikų gerovė atsiduria pavojuje. Valstybė kol kas prisideda prie išgyvenimo, bet ne prie visavertiško vaiko vystymo, kad jis išskleistų savyje glūdintį potencialą. Ir tai nėra tik materialinės paramos klausimas, tai - platesnės politikos problema, kurią lemia politinis, ekonominis, socialinis kontekstas. Visi šie kontekstai daro įtaką tam, kokioje aplinkoje vaikas augs.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir modernumas motinystės atspindžiuose
Jei valstybė nesirūpina vaiko gyvenimo pirmųjų 1000 dienų politika, tai rodo, kad ji nesirūpina vaikyste ir motinyste ar tėvyste, kaip yra įsipareigojusi pagal Konstituciją, ir nesuteikia vaiko garantijų, neužtikrina jo teisų praktinio įgyvendinimo. Lietuvoje pagalbos reikia visiems vaikams, bet mažiausiai apsaugoti yra patys mažiausi, nes jie nelanko lopšelių / darželių ar kitų ugdymo įstaigų, kuriose teikiama pagalba maistu ir priežiūra. Vaiko vystymasis per pirmąjį tūkstantį jo gyvenimo dienų yra itin svarbus ir šiuo metu stokoja pagalbos, todėl rūpestis šiuo laikotarpiu turi tapti valstybės prioritetu, tam turi būti atskira politika ir programa bei skiriami pinigai jos įgyvendinimu.
Skirtingos Motinystės Patirtys
Motinystės reprezentacijos kine, literatūroje, žiniasklaidoje, politikoje gali patvirtinti arba visiškai sugriauti visuomenėje dominuojantį motinystės įvaizdį, bet nebūtinai atspindi visas galimas motinystės patirtis. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad motinystė Lietuvoje beveik vienareikšmiškai siejama su šeima. Anot doc. E. Kačkutės, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje motinystė laikoma labai svarbia ir natūralia moteriškumo dalimi: „Kaip ir gajus mitas, kad moteriai vos sulaukus vaikų pradeda veikti motinystės instinktas ir besąlyginis atsidavimas savo vaikui. Mokslo pasaulyje įgimtu ir natūraliu motinystės instinktu, kurį turi visos moterys, labai abejojama. Tačiau emigrančių motinų tyrimus atliekanti mokslininkė tikina, kad taip nėra. Motinystės vertę galima tyrinėti atsižvelgiant į tai, ką ji reiškia mūsų gyvenamoje kultūroje.
Pasak doc. E. Kačkutės, pagal idealią moters ir motinystės konstrukciją vaikai visiems tėvams, o ypač motinoms, turėtų būti svarbūs ir vertingi, bet tyrinėjant motinystės patirtį pasidaro aišku, kad taip būna ne visada ir ne visoms motinoms. „Lietuvoje dominuoja oficialus, saugus ir konservatyvus motinystės ir idealios šeimos (tėvas, mama ir vaikai) naratyvas, tačiau šalia jo vis laukia progos prasiveržti įvairios „deviacijos“ - tai, kas netelpa į tą gražų motinystės paveikslą. Ir iš tiesų dažniausiai nevyriausybinių organizacijų atstovai į viešą tradicinės motinystės diskursą įneša abejonių - kalba apie kitokias motinystės patirtis: išsiskyrusias, smurtą patiriančias, romų tautybės, negalią turinčias motinas, dviejų motinų šeimas“, - vardija doc. E. Vienišos, turinčios negalią mamos iš valstybės sulaukia mažai dėmesio ir paslaugų.
Apgailestavimas Dėl Motinystės
Pasaulyje kilo „Apgailestavimo dėl motinystės“ (angl. #Regretting Motherhood) judėjimas, kurio metu kai kurios moterys prabyla apie tai, kad turėdamos vaikų gailisi jų susilaukusios. Izraelietė sociologė Orna Donath, atlikusi kokybinį tyrimą (interviu) su 23 Izraelio motinomis ir jo pagrindu 2015 m. Amerikoje išleidusi knygą „Regretting Motherhood. A Study“, atskleidė, kad tos moterys, kurios vaikų susilaukė dėl valstybėje priimto tautos išlikimo skatinimo lūkesčio, gali apgailestauti, kad nepasirinko sąmoningai ir gyvenime padarė ne tą, ką norėjo ar galėjo padaryti.
Motinystė ir Karjeros Galimybės
Nemažai tyrimų įrodo, kad moterys dėl motinystės praranda ne tik įprastą gyvenimo būdą, bet ir dalį karjeros galimybių bei finansinės nepriklausomybės. Jos, būdamos panašaus amžiaus kaip vyrai ir pradėjusios karjerą vienu metu, profesinėje srityje atsilieka arba apskritai po vaiko gimimo nebegrįžta į buvusią profesinę veiklą. Moterų išsilavinimo švaistymas ar karjeros stabdymas dėl įsitraukimo į motinystę dažniau įvyksta konservatyviose visuomenėse, kuriose vyrauja stigmatizuotas supratimas apie motinystės ir darbo derinimą, ribotą vyro įsitraukimą į vaikų priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Išmoka ir pinigai
Bevaikystė: Pasirinkimas ar Aplinkybės?
Motinystės studijos yra neatsiejamos nuo bevaikystės tyrinėjimo, o vaikų neturinčių moterų ir vyrų skaičius auga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Sprendimas susilaukti vaikų gali būti ne tik iš anksto priimtas, bet ir aplinkybių pakoreguotas ar nulemtas. Mokslininkai Petra Buhr ir Johannesas Huininkas išskiria tris dažniausiai minimus bevaikystės tipus - nulemta aplinkybių, nulemta nevaisingumo ir savanoriška bevaikystė.
Doc. E. Kačkutės manymu, valstybė ir nacionalistinis diskursas moteris dažnai siekia pajungti savo tikslams ir tokioje visuomenėje savanorišką apsisprendimą neturėti vaikų padaro labai sudėtingą. Moterys, nusprendusios neturėti vaikų, neprivalo aiškintis, turėti kokios nors kitos veiklos ar alternatyvos savo gyvenime ir kompensuoti pasirinkimą nebūti motina kuo nors kitu, pavyzdžiui, karjera. Iš žiniasklaidos ir literatūros tyrimų mokslininkės išskiria dar ir etinį bevaikystės pasirinkimo motyvą, tokį kaip sunki asmeninė vaikystės patirtis šeimoje ar traumuojantys karo, Holokausto, kitų įvykių išgyvenimai. Literatūroje neretai vaizduojamos moterys, kurios vaikystėje patyrė baisias traumas.
Dr. L. Šumskaitė pabrėžia, kad dabartinėje visuomenėje ypač svarbiu motyvu neturėti vaikų tampa finansinių galimybių įsivertinimas. Vis dažniau susilaukti vaikų atidedama, kol įsigyjamas nuosavas būstas, susirandamas stabilus darbas. Jeigu tokio stabilumo nėra ir nusprendžiama, kad jo niekada ir nebus, vaikų taip pat gali būti nesusilaukta. „Gimstamumas padidėja tada, kai jaučiamas didesnis saugumas gyvenime.
Šeimos Politikos Formavimas ir Socialinė Realybė
Lietuvoje šiuo metu formuojama šeimos bei paramos jai politika motinystę paverčia socialinės atskirties sinonimu, teigia visuomeninių organizacijų atstovės. Seime aktyviai palaikomi įstatymai, galintys apsunkinti daugelio motinų padėtį bei kuriantys rimtas kliūtis toms moterims, kurios motinystę siekia planuoti sąmoningai. Anot jų, šiuo metu Seime svarstomi Šeimos paramos koncepcijos ir Šeimos pagrindų įstatymo projektai, kuriais norima daugybę lengvatų suteikti tradicinėms šeimoms, nesuderinami su demokratinės visuomenės principais, nes juose valstybės subjektu laikoma tik santuokos pagrindu sukurta šeima, tokiu būdu stigmatizuojant ir socialiniai atskirčiai pasmerkiant vienišas ar nesantuokinėje partnerystėje vaikus auginančias motinas.
Socialinių tyrimų centro vadovės Jolanta Reingardė pastebėjo, jog šiuo metu šeimos politika formuojama ignoruojant socialinę realybę. „Formuojant politiką, užsimerkiama prieš duomenis, užsimerkiama, kad 28 proc. vaikų dabar gimsta ne santuokoje. Jei mes tai ignoruosime, išstumsime tas šeimas iš socialinės paramos subjektų sąrašo, ką mes darysime su ta populiacijos dalimi, kai jie paaugs, sulauks paauglystės ir bus užprogramuoti tam tikram probleminiam elgesiui, socialiniai atskirčiai“, - kalbėjo J.Reingardė.
Nepilnamečių Motinystė: Parama ir Iššūkiai
Nepilnamečių motinystė paprastai suvokiama kaip didelė socialinė problema viešajame diskurse. Breheny ir Stephens (2014) paragino, kad jauna motinystė neturėtų būti traktuojama vien kaip socialinė problema, o kaip „<…>iššūkis, kuriam reikalinga parama ir bendruomenės dalyvavimas, nepriklausomai nuo motinos amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties“. Kalbant apie nepilnametes mamas, svarbu atkreipti dėmesį į mamos padėtį visuomenėje. Galime pastebėti, kad šeimos sąvokos politinės interpretacijos, kuria tam tikrą socialinį neteisingumą. Šeimos apibrėžimas pagal santuokos institutą, apriboja galimybę traktuoti nepilnametes vienišas motinas kaip šeimą. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra pažymima, kad valstybė įsipareigoja saugoti ir globoti motinystę, tačiau rengiant politines programas bei kuriant įstatymus, nėra minimos nepilnametės motinos.
Tyrimas parodė, kad dabartinė ankstyvosios motinystės konceptualizacija, kaip visuotinai problemiškos, turi svarbių pasekmių tarptautinei politikai ir pagalbos sprendimui. Šis tyrimas išryškino socialinio darbo ambivalentiškumą nepilnamečių motinų atžvilgiu, todėl norisi skatinti pokyčius šiame darbo procese ir atsižvelgti ne tik į teisiškai apibrėžtą tapimą klientu, bet ir atsižvelgti į tikruosius žmogaus poreikius.
tags: #motinyste #socialines #politikos #perspektyvoje